| | |

Neurolingvistinis programavimas

NLP šaknys – kalbos filosofų Alfredo Korzybskio ir Noamo Chomskio, antropologo Gregoro Batesono ir psichoanalitiko Polio Watzlawickio darbai. 8-ojo dešimtmečio pradžioje matematikas Richardas Bandleras ir lingvistas Johnas Grinderis ėmė plėtoti neurolingvistinio programavimo pagrindus. Juos domino psichoterapija – toks žmonių bendravimas, dėl kurio pakinta žmonių savijauta ir supratimas. Todėl jie pasitelkė žymiausius Amerikos psichoterapeutus – hipnozės specialistą Miltoną Ericksoną, šeimos psichoterapeutę Virginiją Satir ir geštalto terapijos kūrėją Fritzą Perlsą. Nuo tada NLP prasiskverbė ir į mediciną, ir į psichologiją, ir į vadybą.

| | |

Kaip mūsų smegenys „filtruoja” pasaulį

Pirmiausia filtrai, pro kuriuos praeina visa informacija iš išorės, sukurti pačių mūsų nervinių ląstelių. Tai – nervinis filtras. Jis išskiria iš viso informacijos srauto penkis mažesnius – regos, pojūčių, garsų, kvapo ir skonio. Kiekviename srautelyje telpa ne visi, o tik kokie 2-3 esminiai vienetai… Mūsų sąmonę pasiekia netgi ne kiekvienos rūšies pojūčiai. Kai kurie žmonės pirmiausiai suvokia (įsisąmonina) vaizdus. Kitus srautelius jie tiesiog ignoruoja („ištrina”). Kiti išskiria tik pojūčius. Treti – tik garsus. Skonį ir uoslę mes ignoruojame dažniausiai, kol jų intensyvumas nepasidaro per didelis… Antra, egzistuoja socialiniai filtrai. Pagrindinis – mūsų kalba.

| | |

Filtravimo ribotumas: ištrynimas, apibendrinimas, iškreipimas

Mūsų smegenys, saugodamos mus nuo informacijos pertekliaus, dalį informacijos ištrina. Tarkime, savo garsinėje ir vaizdinėje atmintyje išlaikome ne daugiau kaip septynis – aštuonis objektus. Visus kitus mūsų psichika tiesiog „ištrina”. Turėkime tai omenyje, kai pranešame bendradarbiui faktus arba ilgą savo prašymų sąrašą… Ištrynimas būdingas ir mūsų kalbai. Draugas gali pasakyti: „atnešk… na, žinai, tą kasetę”. Jo kalba ekonomiškai „pašalina”, kokią būtent kasetę jis prašo atnešti. O Jums sunku jį suprasti. Apibendrinimas – dar viena mūsų psichikos savybė. Jos pagrindu kuriamos taisyklės, dėsningumai, sąvokos.

NLP: Kas yra bendravimas, arba kaip mes modeliuojame pasaulį?
| |

NLP: Kas yra bendravimas, arba kaip mes modeliuojame pasaulį?

Įsivaizduokime darbinę situaciją. Viršininkas išeina atostogų ir sako buhalterei: „Skambins iš firmos, kuriai mes skolingi. Mums kaip tik šiandien turi pervesti pinigų. Sumokėk aniems”. Jam išvykus buhalterė nesulaukia perlaidos. O nekantrūs kreditoriai jau laukia priimamajame! Ji paskambina tiems, kurie turėjo tuos pinigus atsiųsti, ir girdi: „Čia kalba tokio ir tokio sekretorė. Atsiprašome, bet mes jums dabar pervesti pinigų negalime. Kodėl? Ką aš žinau? Šnekėkitės su viršininku. O jo dabar nėra. Kada bus? Ką aš žinau?” Kas vyksta buhalterės psichikoje? Ji išgirsta telefono ragelyje tam tikrą balsą. Jos psichika susisiekia su atmintimi, kad: nustatytų, ką reiškia šie žodžiai, ir koks yra balso tonas; interpretuotų pašnekovo žodžius; interpretuotų pašnekovo elgesį, priklausomai nuo to, ar jis pažįstamas. Buhalterės įsitikinimai padės nuspręsti, kokia šio įvykio svarba. Ar tai stresas? Ar tai nemalonumas? Tai priklausys ir nuo intonacijos, kuria kalba sekretorė. Buhalterės psichika sukurs šio įvykio reprezentaciją – įvaizdį, kuris susidarys veikiamas psichikos filtrų. Pavyzdžiui, ji įsivaizduos įsiutusį kreditoriaus atstovo veidą. Arba išgirs vaizduotėje, kaip ji pati drebančiu balsu kažką bando išlementi.

| | |

Moterys, padariusios karjerą

Harvardo verslo kolegijos psichologė R. Hewit apklausė didelių JAV kompanijų prezidentes, viceprezidentes ir stambių padalinių direktores. Jos tyrimų duomenys patikimai liudija, kad būsimos vadovės užaugo panašiose šeimose. ¾ vadovių buvo vyriausios ar vienturtės savo tėvų dukterys. Kone visos vadovės vaikystėje artimai bendravo su tėvu, kartu su juo dalyvavo pramogose, kurios paprastai laikomos vyriškomis, t. y. žvejojo, buriavo, skraidė sklandytuvu ir kt. Šių profesinę karjerą padariusių moterų ir tėvai, ir motinos turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pažymėtina, kad motinos, kurios dažnai pačios nesiekė profesinės karjeros ir baigusios universitetą toliau mokėsi, įgydavo įvairių žinių.

Kaip medituoti?
| | |

Kaip medituoti?

Daugelis meditaciją supranta kaip kažką “ypatingo”, kas neprieinama visiems žmonėms. Kai kurie mokslininkai meditaciją skirsto į “Rytietiškąją” ir “Vakarietiškąją”, bet įvairių meditacijos formų esmė ta pati – meditacija prieinama kiekvienam ir tai yra būdas įsigilinti į dabarties akimirką bei pajusti gyvenimo grožį.
Iš tikrųjų, norint išmokti medituoti, beveik nieko nereikia daryti. Tai labai natūralu. Pabandykite patys. Tiesiog patogiai atsisėskite, išsitieskite ir įkvėpkite… Dabar įkvėpkite dar kartą… Ir dar… Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Nukreipkite dėmesį kitur… Vėl į kvėpavimą… Ir vėl kitur… Pastebėję, kad išsiblaškėte, grįžkite prie kvėpavimo…

Meilės istorijos
| | |

Meilės istorijos

Kas tu esi savo mylimam žmogui – policininkas, juokdarys, princas ar kankinys? Psichologijos mokslų daktaras Robertas J. Sternbergas aiškina, kaip galima pritaikyti savo „meilės istoriją” ieškant idealaus partnerio. Kodėl vienos poros gyvena ilgai ir laimingai, o kitos persekiojamos ir nelaimingos kaip Romeo ir Džiuljeta? Kodėl atrodo, kad kai kuriems lemta kartoti tas pačias klaidas, tą patį scenarijų tik vis su kitais žmonėmis ir kitoje vietoje? O kai kurie – suranda savo mylimąjį arba mylimąją ir iki senatvės džiaugiasi vienas kitu… Psichologai visaip mėgino aiškinti meilės paslaptis. Jie sukūrė įvairių teorijų, bet nė viena jų išsamiai neatsako, kas yra meilė.

Kaip mesti rūkyti?
| | |

Kaip mesti rūkyti?

Nepaisant bandymų užkirsti kelią rūkymui, daug paauglių vis dar pradeda rūkyti, o JAV vis dar rūko 47 mln. gyventojų. Rūkančių moterų procentas auga. Lietuvoje per pastaruosius keturis metus jaunų rūkančių moterų padaugėjo penkis kartus. Nors apie 70 proc. rūkančiųjų patys pareiškia norą mesti rūkyti, jie nežino, kaip tai padaryti. Apie 70 proc. rūkančiųjų bent vieną kartą per metus dėl kokių nors priežasčių apsilanko pas savo gydytoją, tačiau gydytojas dažniausiai neklausia, ar pacientas rūko, taip pat neskatina mesti rūkyti. Pradėdamas rūkymo metimo programą bei aprūpindamas pacientą praktiškomis ir veiksmingesnėmis priemonėmis, padedančiomis mesti rūkyti, gydytojas turi gerai išsiaiškinti paciento rūkymo įpročius. Nors net 90 proc. buvusių rūkalių yra sėkmingai metę rūkyti savo pastangomis, kiekvienais metais tik apie 1,7 mln. (3,6 proc.)

Meilės praktika
| | |

Meilės praktika

Išnagrinėję teorinę meilės meno pusę, dabar susiduriame su kur kas sunkesniu klausimu, t.y. meilės meno praktika. Ar galima išmokti meilės meno praktikos be paties praktikavimo? Uždavinys sudėtingėja dar ir dėl to, kad šiandien dauguma žmonių, taigi ir daugelis šios knygos skaitytojų, tikisi nurodymų, “kaip tai daryti pačiam”. Mūsų atveju tai reiškia, kad jie nori būti mokomi, kaip mylėti? Aš bijau, kad kiekvienas taip nusiteikęs labai nusivils paskutiniuoju skyriumi. Meilė yra asmeninis išgyvenimas, kurį kiekvienas gali turėti tik pats ir tik savyje; iš tikrųjų vargu ar atsiras toks, kuris niekada nėra patyręs meilės, bent jos užuomazgos – vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje.

Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje
| | |

Meilė ir jos irimas dabartinėje Vakarų visuomenėje

Jei meilė yra brandaus, produktyvaus charakterio galia, tai reiškia, kad individo galia mylėti konkrečioje kultūroje priklauso nuo tos kultūros poveikio eilinio žmogaus charakteriui. Kai kalbame apie meilę šiuolaikinėje Vakarų kultūroje, tai norime išsiaiškinti, ar Vakarų civilizacijos socialinė struktūra ir iš to kylanti dvasia yra palanki meilei. Tai, kad mes to klausiame, jau suponuoja neigiamą atsakymą. Ne vienas objektyviai stebintis mūsų Vakarų gyvenimą suabejos, kad meilė – broliška, motiniška, erotinė – yra gana retas reiškinys ir kad ją dažniausiai pakeičia gausybė pseudomeilės formų, kurios iš tikrųjų tėra tik meilės irimo formos.