Month: gruodžio 2002

Richard Wiseman savo karjerą pradėjo kaip gabus iliuzionistas (magas). Jis Edinburgo universitete apsigynė psichologijos doktoranto disertaciją. Šiuo metu vadovauja Anglijos Hertfordshire universiteto Perrot-Warrick tyrimų sektoriui, kurios pagrindinį finansavimą administruoja Kembridžo Trejybės koledžas. Tas sektorius žinomas pasaulyje savo tyrimais netradicinėse psichologijos srityse ir mokslo populiarinimo veikla. Jis parašė kelias knygas ir spausdino straipsnius garsiuose žurnaluose (“Nature”, “Science” ir “Psychological Bulletin”). Apie jį rašyta šimtuose straipsnių laikraščiuose. Britų žiniasklaidoje dažniausiai cituojamas psichologas. Dažnas svečias TV ir radijo laidose, daugelio draugijų narys. Turi apdovanojimų.

Seniau daugelis sutuoktinių išdavysčių būdavo pateisinamos
7-tų metų krize. Laikai keičiasi. Paskutiniais mokslinių tyrimų duomenimis, krizė į sutuoktinių santykius “įsisuka” 4 -ais bendro gyvenimo metais. Ir tai įvyksta ne dėl užgaidos- o yra nulemta genetiškai sąlygojamos būtinybės, kuri susijusi su moters prigimtimi. Moteris linkusi į monogamiją, tačiau turi polinkį keisti partnerius “tam tikru dažnumu”- kartą į keturis metus. Šį faktą nustatė amerikiečių antropologai- tyrimas buvo atliekamas 15 metų, jis vyko 62 šalyse. Jei moteris nekeičia partnerio, tai tik dėl socialinių bei kultūrinių faktorių. Profesorė Helen Fišer iš Rutgerio universiteto tvirtina, jog moteris užprogramuota nutraukti santykius su priešingos lyties partneriu kas 4 metai. Mokslininkė tai aiškina šitaip: moterims būdingas genetinis kodas,kurį lemia amžina kova už išlikimą. Skirtingų tėvų vaikai pasižymės tai yra vaikai skirtingomis savybėmis bei bruožais.Jie turės daugiau galimybių išgyventi, negu vieno tėvo vaikai. “Cheminės reakcijos smegenyse paverčia mus įsimylėjusiais, tačiau ir išsieikvoja jos per 36 mėnesius”,- rašo profesorė H.Fišer.

Vaiko atitvėrimas nuo realybės, nesakant tiesos ar nutylint, negali duoti ilgalaikių rezultatų. Augdami vaikai ima griauti miglotų paaiškinimų užtvaras. Jie užduoda klausimus, į kuriuos suaugusiems baisu atsakyti. Didžiausias tabu mums- mirties problema. Tačiau vaikiškose pasakose apstu kertamų slibinų galvų, iškeptų raganų ir užnuodytų obuolių. Nejaugi ir pasakos žaloja trapią vaiko sielą? Klausimai apie mirtį vaikams iškyla natūraliai jiems vystantis, paprastai apie ketvirtuosius jų gyvenimo metus. Jis ima įsisąmoninti savo ir kitų būtį; nepriklausomai nuo sužinotų iš pasakų ar televizijos nuotrupų apie mirtį, jis suvokia, kad būtis yra baigtinė. Ypač anksčiau, kai žmonės gyveno arčiau gamtos ir gyvūnų pasaulio, o kaime dar ir dabar, naminių gyvulių laikymas ir neišvengiamas jų atsidūrimas ant pietų stalo vaikams nuo mažų dienų priartina gimimo ir mirties paslaptis. Po truputį dingsta sensacijos ir siaubo pojūtis.

Kiekvienas žmogus siekia kažkuo tapti. Žmonių, palikusių pėdsakus žmonijos istorijoje, pavyzdžiai įkvepia. Jei karo vadu – tai didžiuoju, jei poetu, tai žinomu, mokslininku -genialiu, artistu – talentingu. Kiekvienas nori jaustis reikalingas. Kitaip žemė slysta iš po kojų, pradingsta gyvenimo prasmė. Kyla klausimas: reikalingas – kam? Šaliai, žmonijai ar bent kam nors! O jei nereikalingas niekam?… Tada ateina sunkiausios gyvenimo dienos, sunkiausios valandos. Tik
vieno šiomis minutėmis nesuvokia žmogus. Štai ko: visas patiriamas jutimų kartėlis ir našta yra jo paties požiūrio į save bei žmones rezultatas, o visai ne aplinkybių susiklostymas, ne likimas.

Vadovai – kun. Antanas Saulaitis SJ, psichologė Rasa Bieliauskaitė; koordinatorė – Elvyra Kučinskaitė. Skyrybos – viena iš didžiausių žmogaus gyvenimo netekčių. William P. Roberts sako, kad žemiau pateikiamas Izaijo knygos tekstas galėjo būti sukurtas žmogaus, kuris išgyveno skyrybas:
Mano pastogė lyg palapinė piemenų nugriauta/ ir numesta šalin nuo manęs./ Mano gyvenimą tu baigei austi kaip audėjas/ nukirpai mane it paskutinį siūlą nuo šeivos./…..Ligi aušros aš šaukiuosi pagalbos……Nuvargsta man akys žvelgdamos aukštyn į dangų:/ aš skurdžius, Viešpatie. Užstok mane. (Iz 38, 12-14)

Ką Jums sako šie kaimų pavadinimai: Užulėnis, Kutaliai, Selemos Būda? O kuo žymus Rokiškis? Atsakymas toks: tai Lietuvos prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio, K. Griniaus ir A. Brazausko gimtinės. Visi tarpukario Lietuvos prezidentai kilę iš kaimų, prezidentas A. Brazauskas gimęs irgi pakankamai mažame Rokiškio mieste, o mokyklą baigęs Kaišiadoryse. Išimtis yra V. Adamkus, gimęs ir mokęsis Kaune. Tokia statistika atrodo pakankamai dėsninga – Lietuva ilgą laiką buvo agrarinis kraštas, ir šiuo metu didelė gyventojų dalis gyvena mažuose miesteliuose arba kaimuose. Kita vertus, amerikiečiai suskaičiavo, kad dauguma XX a. Amerikos prezidentų kilę iš mažų miestelių.

Mokslininkai sako, kad jei rūko tėvas, labai tikėtina, jog rūkys ir sūnus, jei rūko motina, dūmą trauks ir sūnus, ir duktė. Jei rūko seneliai, gali būti, kad rūkys ir anūkai… Visais atvejais atsiras išimčių, bet jų nebus daug, nebent visuomenės orientacija reikšmingai pasikeistų. Įkvėpti mesti rūkyti gali stipri antireklama – jos jėgą rodo Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos traukimasis iš tabako dūmų pasaulio. Pavyzdžiui, siekiama visą Italiją paversti nerūkymo zona. Vienas po kito Amerikos miestai ima drausti rūkyti kavinėse ir restoranuose. Mokslinių tyrimų duomenys nedviprasmiškai įrodė, kad rūkymas žaloja žmogaus organizmą ir silpnina intelektines funkcijas, taip pat sukuria sąlygas kitoms ydoms plėtotis – piktnaudžiavimui alkoholiu ir narkotikais, įvairiems nusikaltimams, seksualiniam ištvirkavimui…