Tobulinamas Visuomenės informavimo įstatymas

20 ekspertų darbo grupė šiuo metu svarsto Visuomenės informavimo (VĮ) įstatymo esminius pakeitimus.

Pastaruosius du mėnesius buvo svarstoma, kaip turėtų būti apibrėžtas žurnalisto statusas ir kokie turi būti taikomi reikalavimai žurnalisto profesiniam statusui. Siūloma įtvirtinti dvi žurnalistų kategorijas: „Žurnalistas“ ir „Žurnalistas profesionalas“. Kai kuriose valstybėse žurnalistai skirstomi į profesionalius ir neprofesionalius. Lietuvos žurnalistų sąjungos manymu, profesionalus žurnalistas turi atitikti bent vieną iš trijų sąlygų:

1. turėti aukštąjį žurnalistinį išsimokslinimą;

2. turėti aukštąjį išsimokslinimą ir ne mažiau kaip 2 metų stažą pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju;

3. būti profesinio žurnalistų susivienijimo, kuris priklauso Tarptautinei žurnalistų federacijai, nariu.

Kalbant apie trečiąją sąlygą, alternatyviai galima numatyti ir kitus reikalavimus profesiniam žurnalistų susivienijimui.

Žurnalistų sąjunga taip pat laikosi pozicijos, kad asmuo, atsakingas už visuomenės informavimo turinį (laikraščio vyr. redaktorius, prodiuseris ir pan.) turi būti tik profesionalus žurnalistas.

Turėtų būti parengtas profesionalių žurnalistų registras, koks egzistuoja kai kuriose Europos šalyse. Visgi esminis principas – leisti laisvai kiekvienam asmeniui verstis žurnalisto veikla – išlieka. Tačiau taip pati profesionalių žurnalistų gildija galėtų ne tik efektyviai ginti savo teises, bet ir tapti realiai visuomenei atsakinga profesija.

Profesionalus žurnalistas – kaip profesionalus medikas

Toks skirtingo statuso žurnalistams suteikimas negali būti traktuojamas kaip ribojimas vienam ar kitam asmeniui laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, sako LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. Jis pažymi, kad visi skiria profesionalų mediką nuo kaimynų, dalijančių patarimus, kaip gydyti slogą. Tačiau, neprofesionaliai ir blogai dirbantis medikas netenka šio vardo: „Todėl profesionalūs žurnalistai nori ne tik tinkamai atlikti savo misiją, bet ir netoleruoti garbingą profesionalų vardą teršiančių kolegų“.

Su tuo nesutinka Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija. Jos prezidentas Rimantas Šukys sako, kad nedera žurnalistų skirstyti į kategorijas, kad žurnalistas neprivalo būti žurnalistinio susivienijimo nariu, kad žurnalistinį darbą galima dirbti nebūtinai turint aukštąjį išsimokslinimą: „Pasisakiau prieš bet kokį žurnalistų licencijavimą, žurnalistų registro sudarymą“.

Leidėjams taip pat nepriimtinas ir siūlymas, įteisinantis tik tą žurnalistų susivienijimą, kuris priklauso Tarptautinei žurnalistų federacijai. „Gal būtų geriau žurnalisto sąvoką papildyti taip: „yra žurnalistų profesinio susivienijimo, kuris dalyvauja formuojant žiniasklaidos savitvarkos institucijas, narys“, – kreipimesi į kolegas žurnalistus rašo R.Šukys. – Tuomet būtų įteisinta ne tik Lietuvos žurnalistų sąjunga, bet ir kitos svarbesnės žurnalistinės organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistų draugija.

Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė siekia patobulinti VĮ įstatymą, kad efektyviai būtų užtikrinta teisė gauti ir skleisti informaciją, o taip pat ir padidinti rengiančiojo bei skleidžiančiojo informaciją atsakomybę.

Darbo grupei priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungos, periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Lietuvos teisės universiteto, Vilnius universiteto Žurnalistikos instituto, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Kultūros ministerijos atstovai, etikos inspektorius. Darbo grupei vadovauja Seimo narys Algirdas Kunčinas.

Žurnalistai atsisakė žurnalistikos studentų dovanotos anties Lietuvos įvaizdis nedžiugina užsienyje dirbančių žurnalistų Išmokite save pagirti Informacinis karas ir naujasis kultūrinis kolonializmas Lietuviškos cenzūros spindesys ir skurdas (1 dalis) Lietuviškai spaudai – įžūli suomių kompanijos cenzūra