Kas liks galioti, jei Lietuva neratifikuos ACTA
Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal interneto greitį ir skvarbą ir, gali būti, pirmoji, kurioje nuo šio pavasario vidurio nebeliks video nuomos punktų. Video nuomų paskutiniai šeimininkai mano, kad šie du faktai paaiškina vienas kitą. Todėl visai logiška, kad prieš porą savaičių prieš ACTA( (Anti counterfeit trade agreement, lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ ) Vilniuje protestavo per šešis šimtus žmonių. O paprastai tiek daug žmonių susirenka tik į politinius mitingus.
Europos sąjunga, kartu su JAV, Australija, Kanada, Japonija, Korėja ir kitomis šalimis pasirašius ACTA susitarimą, savo nuostolius dėl piratinių gaminių vertina 8 mlrd. eurų – t.y. daugiau nei metinis Lietuvos biudžetas.
Kiekviena šalis šiuos dokumentus dar turės ratifikuoti, tačiau lieka neatsakytas klausimas, kokia apimtimi ACTA liks galioti, jei Lietuva jo neratifikuos? Ir kas keistųsi lietuviams keliaujant ES, jeigu kitos bloko narės jai pritars?
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusį pirmadienį teigė, kad Lietuvos parlamentui nubalsavus prieš ACTA, šis galiotų „ribota apimtimi“ dėl to, kad yra jau pasirašytas ES. Kokia apimtimi – kalbėti per anksti.
Internete plačiai pasklido peticijos ir interpretacijos, kaip tai gali paveikti kasdienį įprastą gyvenimą.
ACTA priešininkai tvirtina, kad dokumentui įsigaliojus pareigūnai galės tikrinti asmeninius daiktus: mobilųjį telefoną, muzikos grotuvą ir kompiuterį muitinės zonose arba tiesiog įtarę, kad čia saugoma informacija gali būti naudojama komerciniais tikslais.
Europos Komisija skelbia, kad ACTA naujų priemonių neįves, nes dabar galiojanti autorių apsaugos sistema yra labai pažangi ir dokumentas pasirašytas tik tam, kad iki mūsų sistemos pasitemptų likusios valstybės.
Tačiau ir tokie argumentai skamba nepakankamai įtikinamai teisingumo ministrui R. Šimašiui ir valdančiosios partijoms, kuris palaiko pertraukos ratifikavimo procese idėją, kad Lietuva spėtų įsigilinti. Ratifikacijos procesą pristabdė ir Lenkija.
Ypač svarbu tai, kad ACTA tekstas (visą lietuviškai galima perskaityti čia ) nėra labai smulkmeniškas ir kiekviena šalis turės daug laisvės interpretacijoms. Vadinasi, kas bus įprasta Lietuvoje, gali būti visai netikėtai nelegalu Vokietijoje ar Graikijoje per vasaros atostogas.
Todėl reikia ir atsakymo, tarp kokių dviejų pasirinkimų mes stovime. Ir kas yra „ribota apimtis“, kuri liks galioti, jei Lietuva ACTA nepatvirtins, ir kaip abstrakčias dokumento eilutes ruošiasi interpretuoti nacionalinės tarnybos.
Parengė Vytenė Rūkaitė
Tad šią savaitę Euroblogas savo skaitytojus kviečia aktyviai diskutuoti apie ACTA susitarimą. Debatuose kviečiame atsakyti į klausimą: Ar Lietuva turėtų ratifikuoti ACTA sutartį? Video reportaže – vilniečių nuomonės apie intelektinės nuosavybės teisę ir ACTA susitarimą.
