Vieša diskusija su URM, kultūros ministerija, advokatais, „piratais” ir žurnalistu
| |

Vieša diskusija su URM, kultūros ministerija, advokatais, „piratais” ir žurnalistu

Vasario 8d, Mokytojų namuose Mediatekoje vyko diskusija “ACTA ir laisvi informacijos mainai”. Diskusijoje dalyvavo žurnalistas G. Gasiulis, architektas J. Ingelevičius, Piratų Partijos judėjimo atstovas J. Mikalauskas, stop-acta.lt atstovė J. Naujokaitytė, intelektinės nuosavybės teisės specialistai advokatas dr. S. Drazdauskas ir teisininkė D. Adomavičiūtė, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė G. Berasnevičiūtė, Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas ir Užsienio reikalų ministerijos atstovė. Gera iniciatyva, bet trūko konkrečių klausimų ir konkrečių atsakymų. Stop-acta.lt atstovė J. Naujokaitytė bandė užvesti ant kelio, bet dalyvių kalbos nukrypdavo apie autorines teises. Intelektinės nuosavybės teisės specialistas advokatas dr. Stasys Drazdauskas ACTA sutarties sakė iki galo neperskaitęs, bet iš dalies palietė esmę sakydamas, jog ACTA sutartyje yra neaiškumų, o tokia griežta sutartis leis radikaliai atkirsti interneto segmentus. Kitaip tariant, kyla grėsmė informacijos sklaidos laisvei.

ACTA – tylus antsnukis kiekvienam
| |

ACTA – tylus antsnukis kiekvienam

Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes. Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Įdomu čia yra tai, kad Kazimiero Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija savo puslapyje jokio panašaus dokumento neskelbė, nors kažkokiu būdu ir dalyvavo, jį rengiant. Na, bent jau man nepavyko nieko apie tai surasti. Taip ar anaip, akivaizdu: kai sutartis dėl prekės ženklų apsaugos, piratavimo ir pan. rengia ŽŪM, tai čia panašiai, lyg šilumos tiekimą Vilniuje reguliuotų kokia nors žuvivaisos inspekcija, kuri savo veiksmus pagrindinėtų teleskopais.

Neleisk Lietuvoje pasirašyti ACTA!
| |

Neleisk Lietuvoje pasirašyti ACTA!

Slaptai JAV ir Japonijos sukurta Anti-Counterfeiting Trade Agreement (ACTA) sutartis nori apriboti Europos Sąjungos (tame tarpe ir Lietuvos) žmonių laisvę. ACTA pažeidžia laisvo žodžio, žmonių privatumo teises ir prieštarauja pagrindiniams demokratijos, laisvos rinkos principams! Viskas daroma tik tam, kad intelektinę nuosavybę iškelti virš žmonių teisių, vardan vos didesnio pastarųjų šalių korporacijų pelno. Būtent tam ACTA sutartis buvo kuriame tokioje paslaptyje, internete pirmą kartą pasirodė tik po WikiLeaks slaptų dokumentų nutekinimo. Žinoma, autorinių teisių gynėjai ir kiti ACTA šalininkai toliau ramiu veidu teigia, kad ši sutartis “praktiškai nieko nekeičia”! Akivaizdu, kad jei ACTA nieko nekeistų, tai niekas nebūtų tiek stengęsis jos užslėpti, nebandyti priversti pasirašyti visas šalis. Nors sutartis jau buvo ne kartą atmesta Europos Sąjungos parlamente ir sulaukė milžiniškos kritikos tik po pasirodymo viešumoje.

Kas liks galioti, jei Lietuva neratifikuos ACTA
| |

Kas liks galioti, jei Lietuva neratifikuos ACTA

Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal interneto greitį ir skvarbą ir, gali būti, pirmoji, kurioje nuo šio pavasario vidurio nebeliks video nuomos punktų. Video nuomų paskutiniai šeimininkai mano, kad šie du faktai paaiškina vienas kitą. Todėl visai logiška, kad prieš porą savaičių prieš ACTA( (Anti counterfeit trade agreement, lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ ) Vilniuje protestavo per šešis šimtus žmonių. O paprastai tiek daug žmonių susirenka tik į politinius mitingus. Europos sąjunga, kartu su JAV, Australija, Kanada, Japonija, Korėja ir kitomis šalimis pasirašius ACTA susitarimą, savo nuostolius dėl piratinių gaminių vertina 8 mlrd. eurų – t.y. daugiau nei metinis Lietuvos biudžetas. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusį pirmadienį teigė, kad Lietuvos parlamentui nubalsavus prieš ACTA, šis galiotų „ribota apimtimi“ dėl to, kad yra jau pasirašytas ES. Kokia apimtimi – kalbėti per anksti. Internete plačiai pasklido peticijos ir interpretacijos, kaip tai gali paveikti kasdienį įprastą gyvenimą. ACTA priešininkai tvirtina, kad dokumentui įsigaliojus pareigūnai galės tikrinti asmeninius daiktus: mobilųjį telefoną, muzikos grotuvą ir kompiuterį muitinės zonose arba tiesiog įtarę, kad čia saugoma informacija gali būti naudojama komerciniais tikslais.

Europos šalys atideda ACTA sutarties pasirašymą
| |

Europos šalys atideda ACTA sutarties pasirašymą

Vokietija sustabdė prieštaringai vertinamo teisės akto ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) pasirašymą, po to, kai šios šalies teisingumo ministerija išsakė susirūpinimą keliančius argumentus prieš minėtają, kaip teigiama, piratavimui sustabdyti skirtą priemonę. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai žurnalistams sakė, jog atidėjimas skirtas „apmastyti tolesnius sprendimus“. Latvija ACTA patvirtinimą atidėjo penktadienį. Lenkija, Čekijos Respublika ir Slovakija procesą taip pat atidėjo konkrečiai nenustatytam laikotarpiui. Naujienų agentūros „Associated Press“ duomenimis, Vokietijos Teisingumo ministerija įsitikinusi, jog toks įstatymas šaliai nereikalingas, ir jog Europos Parlamentas turėtų spręsti dėl šio akto tinkamumo Europos šalims. Praėjusį šeštadienį Vokietijoje vyko daugiau kaip 50 protestų prieš ACTA. Praėjusią savaitę Slovėnijos sostinėje Liublijanoje eitynėse prieš ACTA patvirtinimą dalyvavo apie 2 000 žmonių.