Cenzūra ir visiškas nusigrybavimas
Amerikiečiai baigia galutinai nuprotėti su tuo savo išmislu – politkorekcija. Šitas galvos slėpimo smėlyje būdas prasiskverbė į visas gyvenimo sritis ir pasiekė tiesiog neregėtų idiotizmo ir absurdo aukštumų.
Štai kad ir invalidai. Žinoma švietimo ekspertė, Niujorko universiteto profesorė Diana Ravič išanalizavo amerikietiškus vadovėlius ir paskelbė rezultatus knygoje „Kalbos policija”. Rezultatai tiesiog šokiruoja. Vadovėliuose nė su žiburiu nerasi tokių žodžių kaip „aklas”, „kurčias” ir pan. Jie, matote, žemina invalidus. Dar daugiau – pats žodis invalidas irgi pasirodė esąs politiškai nekorektiškas. Jį raginama pakeisti griozdišku išsireiškimu: „žmogus su fizinio vystymosi defektais”. O kai kurie naujakalbės kūrėjai nuėjo dar toliau, jiems nebepatinka nuo pat vaikystės visiems gerai žinomas „Alavinis kareivėlis”. Kodėl? Viskas labai paprasta. Pasaka neva žemina invalidų žmogišką orumą. Išvada: arba prilituoti kareivėliui dar vieną koją, arba uždrausti pasaką velniop.
Ką ten kareivėlis, iki paties Dievo prisikasė. Vadovėliuose šis žodis irgi labai nemėgstamas – o jeigu knygą skaitys ateistas ar kitos religijos atstovas? O štai femininstės reikalauja vartoti šį žodį tiki niekatrąja gimine, kadangi „neįrodyta, kokios lyties yra Dievas”. Ir juk pasieks savo, kaip iki šiol pasiekdavo…
Nenuskilo ir Snieguolei. Atlantoje užregistruota draugija „Už lygias teises animacijoje”. Vienas iš organizacijos tikslų – pasiekti, kad būtų sukurtas filmuko remeikas, kur būtų proporcingai atstovaujami afroamerikiečiai ir baltieji. Tai reikš, kad iš 7 nykštukų baltaodžiais liks tik trys. Dar du taps negrais, vienas – ispanakalbis, o paskutinis – indėnas.
Su negrais Amerikoje apskritai viskas OK, poliktkorekcijos prasme. Jie ir tapo pirmąja šio reiškinio priežastimi – XX amžiauis viduryje būtent politkorekcija tapo savotišku ginklu prieš rasizmą. Sveikintina idėja buvo taip išpūsta, kad dabar tapo tikru nusikaltimu baltąjam ištarti žodžius „negras”, „juodaodis” ar, apsaugok Viešpatie, „nigeris”. Tuo tarpu poatys negrai, kalbėdami tarpusavyje, šias sąvokas vartoja kuo laisviausiai.
Nuo negrų neatsilieka ir beždžionės. Taip taip, čia nenusišnekėjimas. Amerikoje jau yra arganizacijų, kurios kovoja už pilietines gyvūnų teises – rinkimų teisę, teisę į darbą, į asmens laisvę. Kalba eina apie beždžiones, su kuriomis eksperimentuoja mokslininkai. Išmoko gyvūnėlis paprasčiausių veiksmų – viskas, tai jau nebe beždžionė, tai jau antropoidas, artėjantis savo išsivystymu prie žmogaus, vadinasi, jis jau turi teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktas.
Beje, dėl feminisčių. Niekas nesiginčija, kad lygios teisės yra teigiamas dalykas. Tik kad tos energingosios mergiotės nuėjo aiškiai per toli su savo reikalavimais. Štai keletas politkorekcijos perliukų.
Amerikietės dabar nebegalima vadinti moterimi. Dabar reikia naudoti išsireiškimą „vaginalinis amerikietis”.
Negraži moteris – „turinti alternatyvia išvaizdą”.
Prostitutė – „seksualinis darbuotojas”.
Vyriškas galantiškumas – „priespaudos įrankis, kurio pagalba iš moters atimama galimybė pačiai spręsti gyvenimiškas problemas be vyro kišimosi”.
Grįžtam prie moksleivių. Dabar iš knygų, iėinančių į amerikiečių mokyklinę prigramą, iškerpama viskas , kas susiję su rase, tautybe, religija, lytimi, apnuogintu kūnu, alkoholiu ir daugybe kitų dalykų, kurie, tų programų sudarytojų manymu, kali kažką įžeisti, – praneša New York Times. Dž. Heifec, abituriento motina, atliko palyginamąjį anglų kalbos testų Regents tyrimą. Šiuos testus mokiniams rekomenduoja Niujorko valstijos valdžia. Palyginus dešimties egzaminų mrdžiagą, kuri buvo pateikiama mokiniams pastaruosius tris metus, paaiškėjo, kad kažkur pradingo citatos ir ištraukos, priklausančios tokiems autoriams, kaip jidiš kalba rašęs 1978 metų Nobelio laureatas Aizekas Baševis Zingeris, taip pat A, Čechovas, ir žinomas laikraščio New York Times redaktorius, rašytojas Viljamas Maksvelas. Mokiniams tenka rašyti tašinius ir atsakinėti pagal cenzūruotus šių autorių kūrinių variantus. Pavyzdžiui, iš Zingerio knygų pašalintos visos užuominos apie judaizmą, labai svarbios šio autoriaus kūrybai.
Frazė „dauguma žydų moterų” pakeista į „dauguma moterų”, frazė „netgi lenkiškos mokyklos buvo uždarytos” pakeista į „netgi mokyklos buvo uždarytos”. Visiškai iškirpta frazė „žydai yra žydai, o nežydai – tai nežydai”. Iš Ani Dilard memuarų „Amerikietiška vaikystė”, aprašančių jos lankymąsį vaikystėje bibliotekoje juodųjų kvartaluose, kur ji buvo praktiškai vienintelė baltoji, pašalinta viskas, kas liečia rases, o be šito ir pačios knygos suprasti nebeįmanoma. Iš Čechovo apsakymo „Sąmyšis” pašalinta frazė „mus išrenginėjo nuogai ir apieškodavo”.
Kai kurios kupiūros tiesiog absurdiškos. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofio Ananao kalboje „pradingo” frazės apie vyną ir alkoholį. Vietoje frazės „puikūs Kalifornijos jūrų produktai ir vynai” parašyta „puikūs Kalifornijos jūros produktai”. Kerol Stenli knygoje herojė vietoj „išėjome į barą” sako tiesiog „išėjom”. Pas Ernestą Galaresą, kurio vardas testuose rašomas su klaida, vietoje „gringo ledi” sakoma „amerikiečių ledi”, o „riebus” berniukas tampa „sunkiu”.
Kai aš tai pamačiau, pamaniau, kad jie išsikraustė iš proto, – sako ponia Heifec. Aptikusi šią cenzūrą, ji susisiekė su kai kuriais „koreguotais” autoriais arba jų teisių saugotojais. Visi jie buvo pasipiktinę tekstų iškraipymu, jų nė neatsiklausus. Apie tekstus sužinojo ir grupės, kovojančios prieš cenzūrą: Nacionalinė koalicija prieš cenzūrą, Amerikos leidėjų asociacija, Niujorko pilietinių laisvių sąjunga, taip pat rašytojų sąjungos. Visi jie išsiuntė laišką Ričardui Milsui, vyriausybiniam įgaliotiniui švietimo klausimais, kviesdami jį nutraukti šią praktiką.
Rozana Defabio, švietimo departamento pareigūnė, pareiškė: „Mes trumpiname kai kuriuos sakinius ir darome pakeitimus tam, kad tekstai būtų labiau tinkami egzaminams.” Jos žodžiais tariant, pakeitimai daromi, kad tekstai atitiktų principą, kad nė vienas mokinys nesijaustų per egzaminą „nekomfortiškai”. „Netgi patys talentingiausi rašytojai nerašo vaikiškos literatūros, tinkamos testams.”