Prieš devynerius metus, 2009m. vasario 15-ą dieną, pasitinkant Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarą kalbino Vytautas Šapranauskas savo “Puikiajame šou”.

Pagrindinis klausimas, kurį Šapras uždavė Rolandui Paulauskui, buvo:

– ar eiliniam Lietuvos žmogui, gyvenančiam nuo atlyginimo iki atlyginimo, vasario 16-oji prasminga šventė?

Jeigu žmogus šią dieną sieja su valdžia – tai švęsti priežastis vargu ar yra. O jeigu ši šventė siejama su savimi – tai priežastis šventimui didžiulė. Palyginti tą jausmą galima su savijauta žmogaus, išmokėjusio ilgalaikį būsto kreditą. Juk nuo fakto, kad daugiau nereikės mokėti bankui, būsto kokybė nepakito – tačiau savijauta visiškai kita. O kas yra Lietuva? – tai mūsų visų namai. Ir tol, kol mes norėsime turėti savo namus – tol ir Vasario 16-oji turės prasmę.

Lietuva nuolat turi nuo ko nors vaduotis.Nes dalis visuomenės bijo savarankiškumo. Politika neatskiriama nuo ekonomikos. O dauguma politikų joje visiškai nesusigaudo. Todėl jiems nuolat reikia kažkokių “vyresnių brolių”, nuo kurių Lietuvai vėliau eilinį kartą reikia vaduotis…

Views All Time
Views All Time
124
Views Today
Views Today
1
Jūs jau balsavote!