Pietų Afrika prie baltųjų genocido slenksčio?

1990-ais Vakarai džiaugėsi aparteido išardymu Pietų Afrikos Respublikoje. Prasidėjo nacionalinio susitaikymo procesas vadovaujamas legendinio Nelsono Mandelos.

Tiesa jau 1993-1994 metais šioji šalis pasiekė liūdną rekordą – daugiausiai žmogžudysčių taikos metu. Jau per pirmus 10 naujos valdžios metų šalį paliko apie 800 000 baltųjų gyventojų. Iš pradžių jie bėgo nuo kriminalinių nusikaltėlių, o vėliau vis dažniau kriminaliniai nusikaltimai prieš baltuosius įgavo rasinį atspalvį.

Vakarai tylėjo ir tik, kuomet į valdžia atėjo prezidentas Zuma, kuris didelės simpatijos Vakarams nekėlė spaudoje pasirodė pirmi pranešimai apie PAR įsibėgėjantį “rasizmą atvirkščiai”.

Vos prieš mėnesį Zuma paliko postą, tačiau tai suteikė progą pasireikšti dar radikalesnėms veikėjams. Ilgai brandintą idėją atimti iš baltųjų ūkininkų žemes PAR parlamentas šia savatę pavertė įstatymų, kuri pateikė Julius Malema kraštutinis juodasis rasistas “Ekonominio vystymo partijos” pirmininkas.

De facto baltųjų išstūmimas jau vyksta senai. Žemę metė apie 30 000 fermerių, dar maždaug 3000 buvo nužudyti dažniausiai su šeimos nariais ir dažniausiai po kankinimų ir prievartavimų.

Iš esmės Pietų Afrika jau yra per žingsnį nuo baltųjų gyventojų genocido ir tereikia nepalankių aplinkybių, kad mechanizmas būtų paleistas.