Saugumiečiai smogė žiniasklaidai

Saugumiečiai smogė žiniasklaidai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iš saugumiečių nutekėjusi slapta pažyma vakar sprogo kaip bomba. Ją turėjęs ir platinęs „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius buvo sulaikytas. Neoficialiomis žiniomis, dokumente surinkta medžiaga, kaip juodais pinigais iš užsienio buvo finansuojama tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji Sąjunga (NS), taip pat ekspremjero Algirdo Brazausko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, galbūt ir kiti politikai. Kad nutekėjusios informacijos nesužinotų paprasti Lietuvos žmonės, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai pirmiausia smogė leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriui Aurimui Drižiui – žurnalistas ir leidėjas vakar po pietų sulaikytas redakcijoje Vilniaus centre. Jis įtariamas neteisėtu disponavimu informacija, kuri yra valstybės paslaptis. A.Drižius buvo sulaikytas savo vadovaujamo „Laisvo laikraščio“ pasirodymo išvakarėse. Iš spaustuvės Klaipėdoje L.T. pavyko sužinoti, kad pirmame šio laikraščio puslapyje buvo publikacija, pavadinta „Slaptoje VSD byloje – pinigai A.Paulauskui ir AMB“. Po pietų „Laisvo laikraščio“ redakcijoje buvo atlikta krata – priešpiet A.Drižius dar kėlė telefono ragelį, vėliau niekas juo nebeatsiliepė. Krata „Laisvo laikraščio“ redakcijoje tęsėsi iki vėlaus vakaro – jos metu, anot VSD pareigūnų, buvo rasta slaptos informacijos. A.Drižius sulaikytas 48 valandoms.

LŽS: „Laisvo laikraščio“ platinimo sustabdymas – cenzūra

hardworking-focused-woman-trendy-glasses-concentrating-writing-essay-sitting-cozy-cafe-near-laptop-working-making-notes-carefully_197531-21320
Teksto dydis: +1, +2, normalus

VSD veiksmai tiriant galimą „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, teigia Lietuvos žurnalistų sąjunga. „Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypač kruopštaus ir drauge skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti“, – teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pranešime. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius cenzūra vadina laikraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjo ir redaktoriaus A. Drižiaus sulaikymą. Anot D. Radzevičiaus, šis precedento neturintis įvykis turi būti rimtai ir viešai ištirtas. Neįrodžius redaktoriaus kaltės, D. Radzevičiaus nuomone, už tokius veiksmus atsakingi asmenys turi būti įvertinti griežčiausiomis sankcijomis. LŽS vadovas žada supažindinti su šiuo įvykiu Tarptautinę bei Europos žurnalistų federacijas. Pasak LŽS, tai, jog pradėjus ir vykdant tyrimą buvo sustabdytas „Laisvo laikraščio“ platinimas ir šį pentadienį nepasirodė skaitytojams eilinis jo numeris – iš esmės yra cenzūra.

Prokuroras pasirašė nutarimą paleisti Aurimą Drižių

Prokuroras pasirašė nutarimą paleisti Aurimą Drižių
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prokuroras paskelbė nutarimą neskirti jokios kardomosios priemonės "Laisvo laikraščio" redaktoriui Aurimui Drižiui ir paleisti jį. Savo sprendimą Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Saulius Dužinskas motyvavo šiomis priežastimis: veika, dėl kurios A. Drižius buvo sulaikytas (neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis), nėra laikoma sunkia, yra atlikti visi būtini ir neatidėliotini tyrimo veiksmai ir nėra pagrindo manyti, kad sulaikytasis bėgs, slėpsis, ar kitaip trukdys tyrimui. Generalinė prokuratūra primena, kad ikiteisminio tyrimo metu laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo, ir tik teismas sprendžia apie asmens kaltės buvimą ar jos nebuvimą.

Ne tik caras draudė mums spaudą

medium-shot-reporter-holding-microphone_23-2149267800
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvienais metais gegužės 7-ąją švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 2004-aisiais sukako 100 metų, kai rusų caras panaikino mums spaudos draudimą. Nuvilnijo per Lietuvą šios sukakties paminėjimai. Vienur jie vyko iškilmingai, susilaukė daug dalyvių, kitur (kaip mūsų Seime) dėl dalyvių stokos atrodė skurdžiai. Dauguma seimūnų šiai datai nesuteikė dėmesio ir nedalyvavo iškilmingame posėdyje, surengtame ta proga. Matyt, mūsų išrinktieji tą dieną turėjo svarbesnių reikalų (gal skubėjo svogūnus sodinti). Jeigu ne užsienio šalių ambasadų atstovai ir svečiai (matyt, jie neturėjo svarbių reikalų), tai prelegentai nebūtų turėję su kuo savo mintimis pasidalyti. Šis jubiliejus su mažomis išimtimis nesulaukė ir deramo žiniasklaidos dėmesio. Keista, juk šis mūsų kultūros augimo stabdymas spaudai turėtų būti itin aktualus. Kiek plačiau ta tema berods rašė tik „XXI amžius“ ir „Lietuvos aidas“. Čia, matyt, koją pakiša tas nelemtas keliaklupsčiavimas prieš „vyresnįjį brolį“: kad neužsigautų, nesupyktų, neįsižeistų. Okupanto žiaurumams sušvelninti randame ir atitinkamų žodžių, pavyzdžiui, kai kalbame apie nekaltų žmonių trėmimą į Sibirą gyvuliniuose vagonuose, sakome – išvežė, perkėlė; kai nukankino (kalinius Rainių miškelyje, medikus Panevėžyje arba žvėriškai nukankino betardydami), sakome: nužudė arba sušaudė; jeigu numarino badu – mirė nuo ligų ir pan.