|

Šiandieninė padėtis policijoje, taškai ant “i”

Šiandien policija prarado pačius geriausius ir labiausiai patyrusius pareigūnus – ši frazė skamba privačiuose pokalbiuose gana dažnai. Kalbama, jog mūsų policija prastai dirba dėl kadrų trūkumo, dėl visiško nebuvimo motyvacijos ir socialinių garantijų. Šiai dienai yra tik vieną privilegija – po 20 tarnybos metų policininkas gali išeiti į pensiją. Policijos komisariatuose šiai dienai nekomplektas siekia 20-25%, ar tai nėra baisūs skaičiai. Šiandien policija išgyvena giliausią krizę per 17 metų. Tokiomis sąlygomis priversti pareigūną dirbti kokybiškai ir atsakingai žiūrėti į savo pareigas praktiškai neįmanoma. Kas prisiims atsakomybę dėl lašas po lašo ištirpusių policijos įstaigose pareigūnų. Ne taip apmaudu, kai patyrę policijos pareigūnai išeina dirbti į kitas valstybines institucijas. Kur kas apmaudžiau, kai jie išeina į privačias įmones. Jie ten išeina tikrai ne todėl, kad ten darbas labai įdomus, bet todėl, kad ten žymiai didesni atlyginimai. Dar blogiau, kai išvyksta geresnio gyvenimo paieškoms į užsienį. Dažnai net iš politikų išgirstame , jei dirbti tokiomis sąlygomis Lietuvoje nepatinka, tai galima važiuoti į užsienį. Tai labai tipiškas šiandieninės visuomenės, valdžios ir visos politinės sistemos požiūris. Šiai dienai policininkų algų problema laikoma ne valstybės, o pačių policininkų problema. Atvykę į svečius kolegos dažnai pakraupsta pamatę, kokiomis sąlygomis tenka dirbti Lietuvos pareigūnams.

|

Tauragiškę piktina policininkų savivalė

Vienas pagrindinių policijos uždavinių – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, – teigia Policijos veiklos įstatymas. Tačiau tauragiškė Vitalija Borkertaitė mano, kad Tauragės policininkai su ja pasielgė priešingai. Mergina įsitikinusi, kad pareigūnai nubaudė ją nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ir paprasto padorumo. Viename Tauragės bankų administratore dirbanti V.Borkertaitė prieš aštuntą valandą atvykusi į darbą buvo nustebinta, kai į dar uždaryto banko duris pasibeldė policininkai. Nuėjusi atidaryti durų ji sužinojo, kad pareigūnai ieško jos. Tarnybiniu automobiliu atvykę policininkai pasiteiravo, ar prie banko stovinti mašina yra jos. Pasak merginos, policininkai paprašė atnešti mašinos dokumentus. Jai tai padarius, vienas pareigūnas tarnybine mašina nuvažiavo, o kitas liko aiškintis. Kaip „Tauragės kurjeriui” pasakojo V.Borkertaitė, su ja pasilikęs policininkas paaiškino, kad ji pažeidė taisykles, nes automobilio stiklai užtemdyti daugiau, nei leistina. Pasak merginos, policininkas pareikalavo duoti jam mašinos raktelius, kad galėtų ją nuvairuoti į komisariato kiemą. – Aišku, kad aš atsisakiau atiduoti automobilį, todėl policininkas pasiėmė mašinos dokumentus ir nusinešė, liepęs man atvažiuoti į policiją, – pasakojo banko darbuotoja. Į Tauragės rajono policijos komisariatą V.Borkertaitė nuvyko vakare, baigusi darbą. Mergina sako, kad ten ilgai ieškojo rytą pradėto rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, tačiau jo taip ir nepavyko rasti.

Policijos darbas
|

Policijos darbas

Sekmadienio dieną pora Lietuvos policijos kelių patrulių labai stengėsi sugadinti gerą kelionės nuotaiką. Bevažiuojant ramiai autostrada Klaipėda – Kaunas, jau beveik prie Kauno sustabdė du pareigūnai. Vienas atkeliavęs, nieko nepasakęs, pakišo panosėn daiktą vadinama Berkutu ir rodo skaičiukus 138 ir laiką 15:27, tada nutaręs, kad man viskas aišku liepia mokėti baudelę. Kadangi aš važiavau nustatęs tempostatą ant 119, pagal GPS visą laiką judėjau panašiu greičiu, tai labai pasipiktinęs pabandžiau įrodyti, kad gerbiamasis patrulis klysta. Argumentavau kad 15:27 yra maksimum keliasdešimt sekundžių nuo esamo momento, kad GPS duomenys labai skiriasi nuo šių skaičių, kad tempostatas stengiasi palaikyti pastovų greitį ir pan. Dėja jam GPS parodymai nieko nesakė, mano žodžiai irgi nieko nesakė, tad pasigriebęs visus dokumentus ir netaręs nei žodžio nukulniavo į savo automobilį. Supratęs kad ir man reiktu kažkur eiti, išlipau ir nuėjau iš paskos. Ten ponas Rytis jau pasiėmęs blankus ir tušinuką grąsinosi rašyti pažeidimo protokolą, jo kolegai pasiūlius “jeigu šalta lipti į automobilį, jei nešalta likti stovėti šalia” pasilikau stovėti ir žiūrėti kaip naudojamas berkutas greičiui nustatyti, beigi toliau įrodinėti savo teisybę. Turbūt pamatęs kad “susitarti” nepavyks, pirmasis patrulis ėmėsi pildyti protokolo. Jo kolegos paprašius parodyti kaip veikia vadinamasis greičio nustatymo prietaisas, jis “nušovė” vieną automobilį.

|

Degraduojanti policija ir apatiška valdžia bejėgė prieš karą keliuose

Korupcija, nevaldoma policijos pareigūnų savivalė ir smurtas, dokumentų klastojimas ir melas, kultūringo bendravimo stoka – ne sukurtas, o realus Lietuvos policijos įvaizdis. Jį kuria ne piliečiai, o pati policija, dumianti akis ir sėkmingai imituojanti kovą prieš karą keliuose. Deja, Lietuvos policijos svarbiausias uždavinys ne preventyvūs veiksmai, pagalba piliečiui, visuomenės informuotumo ir sąmoningumo didinimas, o įvairaus pobūdžio psichologinėmis represijomis ir smurtu pagrįsta gaudymo ir baudimo sistema. Sovietinės milicijos darbo metodai, begalinis kyšių alkis ir kovinė patirtis neatsiejama nuo nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnų. Kita vertus, vairavimo kultūros chamizmas ir menkas vairuotojų suvokimas apie riziką keliuose varo į neviltį net patį geriausią policininką. Psichoanalitikai padarytų prielaidą, jog policijos degradavimas prasideda nuo tam tikra prasme degraduojančios visuomenės – pareigūnų elgesys yra tam tikras visuomenės atspindys. Ir tai nebūtų klaidinga prielaida, jeigu policijos pareigūnui negaliotų kur kas aukštesni etikos ir moralės standartai, unikali misija ir svarbūs uždaviniai, nebūtų aukštesnė teisinio išsilavinimo kartelė. Būtent tai ir verčia iš policininko tikėtis ko kito, nei tai, ką kasdien patiria vairuotojai ir keleiviai – nekultūringą policininkų elgesį, atsainumą, korupciją, melą, nekompetenciją, nevaldomą jėgos demonstravimą ir net smurtą.

Skundus dėl antstolių veiklos tyrusi komisija pripažino dalį problemų pagrįstomis

Teisingumo ministro Petro Baguškos sudaryta speciali komisija, tyrusi skundus dėl Klaipėdos antstolių veiklos, patvirtino, kad pareiškėjų pretenzijos pagrįstai verčia tobulinti antstolių veiklą. Šių metų spalio 4 d. teisingumo ministras sudarė komisiją ištirti Teisingumo ministerijoje gautus skundus dėl Klaipėdos regiono antstolių veiksmų. Komisijos vadove paskirta teisingumo viceministrė Eglė Radušytė. Siekdama kuo išsamiau atlikti tyrimą, komisija j dar tą pačią spalio 4 dieną apsilankė kai kurios Klaipėdos miesto antstolių kontorose – antstolio Aleksandro Selezniovo, antstolių Albino Zenkevičiaus ir Zeno Zinkevičiaus, antstolės Vidos Daugiadienės bei antstolių Linos Uniokaitės ir Marytės Trijonienės kontorose. Po šio apsilankymo pareiškėjų keltos problemos dėl pasyvaus antstolių darbo kai kuriose bylose buvo išspręstos – antstoliai nedelsiant ėmėsi reikalingų veiksmų. Apibendrinusi tyrimo rezultatus, komisija pateikė teisingumo ministrui keletą išvadų ir pasiūlymų. Visų pirma pasiūlyta patobulinti kai kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius sprendimų vykdymo procesą. Pvz., pasiūlyta svarstyti galimybę numatyti konkretų terminą, per kurį antstolis turi ištaisyti teismo nurodytus jo procesinių veiksmų trūkumus, jei termino nenustato teismas. Be to, komisija nustatė, kad ir ministerijos tarnautojai, kurie nagrinėja skundus dėl antstolių veiklos, dažnai formaliai informuoja pareiškėjus apie tai, jog skundus dėl tokių veiksmų nagrinėja teismai.

|

Sostinės Savivaldybė stebisi Generalinės prokuratūros požiūriu į viešojo intereso gynimą

Vilniaus miesto savivaldybę nustebino LR Generalinės prokuratūros išplatintas viešas pranešimas, kuriuo buvo pranešta, esą Generalinė prokuratūra negali ginti viešojo valstybės intereso ir todėl neketina nieko daryti kad būtų panaikintas sprendimas, suteikiantis valstybinės svarbos projekto statusą Gariūnų turgavietei. Šį viešą pranešimą galima vertinti kaip biurokratinio atrašymo ir neveikimo pateisinimo pavyzdį, kuris galėtų papildyti tokių istorijų kaip Vilniaus koncertų ir sporto rūmų perėjimo privatiems asmenims, Profsąjungų rūmų skandalingo pardavimo ir kitų sąrašą, kai Prokuratūra užuot gynusi viešą visuomenės interesą pateikė panašius biurokratinius atsakymus. Įdomu ir tai, kad Prokuratūra viešą pareiškimą išplatino, nepateikusi tiesioginio atsakymo Savivaldybei. Keista, kad užuot įvertinusi pateiktus argumentus ir ištyrusi Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, LR Seimo antikorupcijos komisijos ir kitų institucijų surinktą medžiagą Generalinė prokuratūra paskubėjo pareikšti, kad negali kreiptis į Konstitucinį teismą ir patarė Vilniaus miesto savivaldybei savo argumentus perduoti Seimui. Beje, Savivaldybė jau prieš pusmetį kreipėsi į Seimą šiuo klausimu, tačiau Seimui nepriėmus jokio sprendimo, ieško kitų kelių kaip sutrukdyti įgyvendinti visuomenei ir miestui nenaudingą sprendimą. Savivaldybės nuomone, Prokuratūros teiginiai liudija nenorą daryti ką nors, kas gali būti nenaudinga atskiroms verslo grupuotėms ar politinėms partijoms.

|

Prezidentas R.Paksas kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamas ištirti V.Pociūno žūties aplinkybes

Partijos Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) pirmininkas, prezidentas Rolandas Paksas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną dėl VSD karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje ištyrimo. Kreipimesi rašoma, kad V. Pociūno žūtis Baltarusijoje sukėlė didžiulį rezonansą visuomenėje. Žiniasklaidoje pasirodančios versijos, susijusios su šios tragedijos aplinkybėmis, politikų pasisakymai bei vertinimai kelią sumaištį bei įtampą. R.Paksas prašo generalinį prokurorą atkreipti ypatingą dėmesį į šią bylą ir pateikti visuomenei aiškų atsakymą dėl V. Pociūno žūties aplinkybių. “Tikiuosi, kad ši byla bus profesionaliai ištirta ir nesulauks tokio likimo, kaip Juro Abromavičiaus žūties arba Bražuolės tilto susprogdinimo bylos”, rašoma R.Pakso kreipimesi. Partija Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) atkreipia dėmesį į tai, kad V.Pociūnas turėjo daug informacijos apie perversmą prieš prezidentą R.Paksą, galimai kompromituojančią to perversmo organizatorius. Plačiai pasklidę konservatorių – aktyvių perversmo prieš R.Paksą dalyvių – bandymai susieti V. Pociūno žūtį su jo nuopelnais apkaltos procesui, kelia pagrįstų įtarimų, kad V.Pociūno turima informacija galėjo jiems patiems turėti neigiamų pasekmių.

Bausti nepažeidžiant žmogaus teisių

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi pilietis, nurodydamas, kad pernai vasarą poilsiaujant prie Veprių ežero, Vievio apylinkėse, įvyko konfliktas su Kaišiadorių miškų urėdijos miškų apsaugos inžinieriumi A.Babiedu, kuris surašė pareiškėjui administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl neva pažeistų miško lankymo bei mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pažeidimų. Negana to, kad pareigūnas neturėjo tam reikiamų teisių ir viršijo savo įgaliojimus, jis poilsiautojų akivaizdoje grasino tarnybiniu ginklu, pridėjęs jį prie žvejo smilkinio žadėjo nušauti, isteriškai rėkė ir kitaip gąsdino poilsiautojus. Nors po šio incidento žmonės raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad būtų įvertinti pareigūno veiksmai bei išsiaiškinta susidariusi situacija, tačiau iš ten gautas atsakymas buvo vienpusiškas ir neobjektyvus, juo ginamas įgaliojimus viršijęs pareigūnas. Tai, kad pareigūnai neteisūs, pareiškėjo teigimu, įrodo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas, tenkinęs skundą ir panaikinęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

|

Generalinė prokuratūra nepanoro pyktis su Darbo partija

Lietuvos krikščionys demokratai, vadovaudamiesi LR Civiliu kodeksu, kuris numato, kad prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo į teismą, 2006-02-28 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami inicijuoti Darbo partijos veiklos tyrimą, siekiant apginti viešąjį interesą. Prašyme LKD pirmininkas Valentinas Stundys ir LKD valdybos pirmininkas Ignas Vėgėlė abejojo, ar Darbo partija, išplatindama informaciją apie privačios įmonės, valdomos jos vadovo, ekonominę plėtrą, netenkino Darbo partijos vadovo p. V. Uspaskich ekonominių interesų reklamuojant Koncerno – UAB “Vikonda” veiklą. Taip pat prašyta ištirti , ar Darbo partija nevykdė neleistinos veiklos, kai spaudoje buvo paskelbti faktai apie Darbo partijos specialios grupės kūrimą, kuri rūpintųsi, kad kuo daugiau partijos narių būtų įdarbinta valstybės tarnyboje. Galiausiai Lietuvos krikščionys demokratai, primindami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2005 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad tuometinis Ūkio ministras ir Seimo narys V. Uspaskich neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė atitinkamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nerimavo, kad p. V. Uspaskich neišvengia situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja pačios partijos, t.y. juridinio asmens interesams, pažeidžia lojalumo ir sąžiningumo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu reikalavimus.

|

Prokuratūros istorija

Nepriklausomos Lietuvos prokuratūros kūrimosi atskaitos taškas galėtų būti 1919 m. sausio 16 d.. Tą dieną oficialiai buvo paskelbtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Jame parašyta, kad „prie apygardos teismo ir Vyriausiojo Tribunolo yra Valstybės Gynėjai (Prokuratoriai) ir jų padėjėjai“. Tai buvo šios svarbios teisėsaugos institucijos savarankiško kelio pradžia. Pats teisingumo ministeris Petras Leonas Paaiškinimo įstatymui aplinkraštyje skelbė, kad „daugelis teisminės valdžios institucijų, iš pradžių, iki gyvenimas parodys jų reikalingumą, nekuriamos“. 1919 m. vasario mėn. (tikslesnę paskyrimo datą patvirtinančių dokumentų nesurasta) valstybės gynėju buvo paskirtas teisininkas Kazys Samajauskas. Šias pareigas jis ėjo kiek daugiau kaip mėnesį. 1919 m. kovo 6 d. valstybės gynėju prie Kauno apygardos teismo paskirtas Rapolas Skipitis rašo: „Kurį laiką buvau vienintelis valstybės gynėjas visai Lietuvai, nes Marijampolės apygardos teismas ir prie jo prokuratūra organizavosi vėliau, o Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismai su prokuratūromis – dar vėliau. Vėliau buvo organizuotas ir Kariuomenės Teismas. Ir Vyriausiojo Tribunolo prokuroro pareigas turėjau eiti“ (R. Skipitis, Nepriklausomą Lietuvą statant, Čikaga, 1961). R. Skipitis Valstybės gynėju buvo iki 1920 m. birželio 18 d., tai yra iki paskiriant vidaus reikalų ministru. Tai buvo sunkiausias prokuratūros organizavimosi periodas, rašo Antanas Kriščiukaitis, Vyriausiojo tribunolo pirmininkas, knygoje „Lietuvos teismas. 1918 – 1928“.