Praėjusią savaitę Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras į diskusiją prie apskrito stalo sukvietė socialinius pedagogus, seniūnijų socialinius darbuotojus, mokyklų vadovus, psichologus, nepilnamečių reikalų inspekcijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus. Diskusijos tema - "Konfliktinių situacijų sprendimo būdai mokykloje". Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Giedros Gedvilienės, nerimą kelia tai, jog konfliktinės situacijos vis dažniau perauga į smurtą. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo 1693 vaikai, mūsų rajone - 29. Dažniausiai vaikai patiria fizinį smurtą, rečiau - psichologinį ir seksualinį. "Turėtų keistis visuomenės požiūris...
Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70 procentų Lietuvos mokinių mokykloje patiria patyčias. Patyčių mokyklose dažnumu ir intensyvumu Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau patyčios - ne gripas, todėl niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Teisinės pagalbos taip pat nėra. Visuomenė smurtu laiko veiklą, kai liejasi kraujas, lūžta kaulai, lieka mėlynės. Jei tėvas sumušė vaiką, bet neliko mėlynių, tai nelaikoma...
Daugeliui žmonių smurtas mokykloje asocijuojasi su kitų mokinių patyčiomis, pravardžių klijavimu, fizinėmis bausmėmis ir kitais nemaloniais daugelyje mokyklų sutinkamais dalykais. Tačiau technologijos skatina net ir šio socialinio reiškinio evoliuciją. Pavyzdžiui, Japonijoje, kurioje ypač gajus mobiliųjų telefonų kultas, šie įrenginiai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami kaip smurto priemonė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu apie 10 proc. Japonijos moksleivių yra patyrę psichologinį smurtą (grasinimus, patyčias ir t.t.) per šiuolaikines komunikacijos priemones: elektroninį paštą, mobiliuosius telefonus, interneto dienoraščius. Kibernetinis chuliganizmas sparčiai plinta visame pasaulyje....
Kasdien iš žiniasklaidos sužinome apie žiaurius smurto ir patyčių atvejus mokyklose. Paaugliams paprastas mušimas jau neįdomus: jie rungtyniauja, kuris mobiliuoju telefonu nufilmuos žiauresnę sceną, o gatvėje gali nukentėti tik už žvilgsnį. LR Švietimo įstatymo 61 straipsnis teigia, jog mokyklos vadovas „...užtikrina sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką". Deja, mokyklų vadovai nepajėgia susidoroti su plintančia žiaurumo banga. Dar daugiau - jie mėgina slėpti smurto atvejus. Iki šiol dauguma smurto tarp bendraamžių mokyklose atvejų paaiškėjo tik nuskriausto vaiko...
Į viešumą patekusi informacija apie Vilniaus „Volungės" pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Specialistai pripažįsta, kad įvykis neeilinis visų pirma todėl, kad šį kartą siautėjo ypač jauno amžiaus moksleivis. Istorijos neįprastumą padidino ir tai, kad pedagogai nesugebėjo sutramdyti devynerių metų vaiko, o mokyklos direktorė nuo berniuko tiesiog pabėgo ir užsibarikadavo savo kabinete. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus vadovas Edmundas Olisevičius teigia, kad incidentas Vilniaus „Volungės" pradinėje mokykloje tikrai neįprastas. „Visos detalės tikslinamos....
Lietuvos mokinių palamentas reiškia susirūpinimą dėl mokyklose vis gausėjančių smurto atvejų. Mokinių teigimu, smurtas mokyklose yra labai rimta ne tik mokyklos bendruomenės, bet ir visos visuomenės problema, į kurią nederėtų žiūrėti abejingai. Nei fizinis nei psichologinis smurtas institucijoje, kurioje žmogus įgyja ne tik žinių bet ir kuria pagrindą savo tolimesniam gyvenimui, neturėtų būti pateisinamas. Po paskutiniųjų išviešintų įvykių didžiausią nerimą parlamentarams kelia tai, kad fiziškai smurtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir mokytojai. Suaugęs žmogus, ugdantis jaunąją kartą, pakelia ranką prieš trylikametį ar keturiolikmetį,...
Lietuvos mokinių parlamento (toliau LMP) Socialinių reikalų komitetas praėjusią savaitę LR Seimo Socialinių reikalų komitetui įteikė rezoliuciją dėl Lietuvos respublikos Užimtumo rėmimo įstatymo. Mokinių atstovai atkreipia dėmesį, kad viena aktualiausių problemų, kylančių šiandieniniam jaunimui - užimtumo stoka, labiausiai paaštrėjanti vasaros atostogų metu. Vienas iš būdų skatinti vaikus turiningai praleisti atostogas - sudaryti sąlygas legaliai įsidarbinti sezoniniam darbui. Tačiau šiandieninė situacija kiek kitokia: nepilnamečiui, norinčiam įsidarbinti vasaros metu, tai tampa tiesiog neįmanoma misija. LMP teigimu, skatinant jaunimą įsidarbinti vasaros metu, būtų įmanoma dar efektyviau...
Gruodžio 6-7 d. Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija "Modernūs požiūriai į patyčių ir smurto prevenciją mokyklose", kurioje pirmą kartą valstybiniu lygiu, dalyvaujant daug tarptautinių ekspertų, gvildenama patyčių ir smurto problema mokyklose. Konferencijoje pristatyta "Olvėjaus patyčių prevencijos programa". Šios programos autorius Bergeno universiteto psichologijos profesorius Dan Olvėjus ir jo kolegos išsamiai išnagrinėjo 2001m. Norvegijoje pradėtą įgyvendinti prevencijos programą, kurioje dalyvauja 500 Norvegijos mokyklų. Šią programą įgyvendinti valstybiniu lygiu pasiryžusi ir Lietuva. Sveikinimo kalboje Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė viltį, kad ši programa turėtų tapti...
Šalyje reikalaujama atlikti valstybinį aštuonių universitetinių aukštųjų mokyklų auditą, kuriuo būtų nustatyta, ar studentų stipendijoms skirtos valstybės lėšos šiais metais buvo panaudotos tinkamai. Dėl tokio pobūdžio audito inicijavimo vakar, lapkričio 5 d., Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kreipėsi į LR Seimo pirmininką V. Muntianą, LR Seimo pirmininko pavaduotoją G. Steponavičių bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Domarką. Pagal galiojančius teisės aktus pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą gali Seimas savo nutarimu. "Turime pagrindo įtarti, kad šiais metais daugiau nei trys milijonai...
Ką tik praūžė Lietuvoje dar viena diplominių darbų gynimo banga į pasaulį paleidusi tūkstančius jaunųjų mokslininkų ir šiaip intelektualiųjų specialistų, nors teoriškai universiteto paskirtis ruošti tik mokslininkus. Vieni jų kels Lietuvos ūkį, brandins visuomenę, treti - kels aukštojo mokslo lygį toliau kopdami aukštojo mokslo pakopomis, tačiau daugelis kels kitų valstybių ūkius ar studijuos užsienyje. Ir ne be priežasties. Šią vasarą Vytauto Didžiojo Universitetas eilinį kartą organizavo tarptautinių santykių ir diplomatijos programos magistrinių darbų gynimus. Viešieji gynimai nesusilaukė didesnio nei visuomenės, nei pačio instituto...
