Konfliktai ir smurtas mokykloje

Praėjusią savaitę Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras į diskusiją prie apskrito stalo sukvietė socialinius pedagogus, seniūnijų socialinius darbuotojus, mokyklų vadovus, psichologus, nepilnamečių reikalų inspekcijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus. Diskusijos tema – “Konfliktinių situacijų sprendimo būdai mokykloje”.

Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Giedros Gedvilienės, nerimą kelia tai, jog konfliktinės situacijos vis dažniau perauga į smurtą. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo 1693 vaikai, mūsų rajone – 29. Dažniausiai vaikai patiria fizinį smurtą, rečiau – psichologinį ir seksualinį. “Turėtų keistis visuomenės požiūris į konfliktinių situacijų sprendimo būdus. Šeimoms trūksta įgūdžių, kaip auklėti vaikus nebaudžiant jų fizinėmis bausmėmis. Smurtą šeimoje patiriantis vaikas smurtaus ir mokykloje”, – sakė G. Gedvilienė.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė sakė, jog vis dažniau smurtaujančių vaikų pasitaiko ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. “Tėvai užimti, siekia karjeros. Vaikus atiduoda į savaitinius darželius ir mažai su jais bendrauja. Darželiuose reikėtų steigti socialinių pedagogų ar psichologų etatus. Kol jų nėra, reikėtų rengti kursus auklėtojoms”, – siūlė vedėja.

Pasak psichologo Dainiaus Čerbulėno, pasaulyje populiarus konfliktų sprendimo būdas – tarpininkavimas. Trečiam žmogui iš šalies lengviau įvertinti konfliktinę situaciją ir rasti sprendimo būdus. Psichologui pritarė “Saulės” gimnazijos socialinė darbuotoja Vita Pliekaitytė, kuri vedė tarpininkavimo kursus tarp vaikų. Patys vaikai bandė išspręsti bendraamžių konfliktus. “Svarbiausia konfliktinėje situacijoje išspręsti problemą, o ne ieškoti kaltų”, – sakė socialinė pedagogė.

Kaip vieną iš konflikto priežasčių Jaunimo mokyklos socialinė pedagogė Ina Gaigalaitė įvardijo patyčias. Net 70 procentų vaikų Lietuvoje patiria patyčias. Kai vaikas ateina pas mokytoją pasiskųsti, mokytojas jo neišklauso. Pasąmonėje vaikui tai užsifiksuoja. Kai jis paauga, pats ima šaipytis ir stumdyti silpnesnius. Tuomet suaugusieji skriaudiką ima kaltinti.

“Trūksta mokytojams ir mokiniams tolerancijos. Nereikia kritikuoti vaiko. Reikia kritikuoti jo poelgius”, – sakė Ina Gaigalaitė. Blogai, kai vaikai šeimoje jaučia baimę. Tėvų klauso dėl to, kad bijo. Toks vaikas, atėjęs į mokyklą, išsilieja ant bendraamžių, tarsi keršydamas tėvams.

Dainius Čerbulėnas pridūrė, kad konfliktinės situacijos kyla ir dėl socialinių sąlygų. “Kiekvienas vaikas nori gražiai apsirengti. Jei jis prasčiau atrodo, iš jo juokiamasi”, – sakė psichologas.

Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinės mokyklos direktorius Audris Viduolis kalbėjo, jog į susirinkimus vis sunkiau prisikviesti tėvus. Į mokyklą ateina ir vaikais domisi tik “šviesesni” tėvai. Kaimuose šeimos prastėja. Vaikai išeina į mokyklą, o tėvai – į barelį. Yra grupė tėvų, kurie aklai tiki savo vaikais, todėl tarp tėvų ir mokytojų kyla konfliktai. “Mažiau konfliktų kiltų, jei vaikai žinotų ne tik savo teises, bet ir pareigas, o mokytojai – pareiginius nuostatus”, – tvirtino direktorius.

Diskusijos dalyviai pripažino, kad konfliktų priežastis – tėvų darbas užsienyje. Vaikai paliekami pas senelius, kurie dažniausiai aklai tiki anūkais ir pateisina jų poelgius.

Susirinkusieji pritarė, jog didelį darbą sprendžiant konfliktines situacijas tarp tėvų ir vaikų, tėvų ir mokyklos atlieka seniūnijų socialiniai darbuotojai, kurie geriausiai pažįsta problemines šeimas. Jie atlieka tarpininko vaidmenį. Norėdamas užsitarnauti probleminių šeimų pasitikėjimą, socialinis darbuotojas turi ne mokyti, o patarti, paskatinti, padėti.

Policijos komisariato Nepilnamečių reikalų specialistė Asta Petronytė sakė, jog iki smurtinių situacijų mokykloje dažniausiai priveda įžeidžiantys žodžiai. “Žodis po žodžio, ir kyla muštynės, vaikai sužalojami. Neįsivaizduoju, kaip išgyvendinti žargoną iš mokinių leksikono. Dabartiniai mokiniai labai pikti”, – sakė Asta Petronytė.

Buvo pasiūlyta pradinėse klasėse įvesti socialinių įgūdžių lavinimo savaitinę pamoką. Švietimo skyriaus specialistas Marijonas Nemanis paaiškino, jog Nusikalstamumo prevencijos centras paskelbė kampaniją “Nebūk šešėlyje”. Mokyklos galėtų pasikviesti šio centro specialistus, kurie patartų, kaip spręsti konfliktines situacijas mokyklose.

Diskusijos pabaigoje Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Giedra Gedvilienė paskaitė aštuntokų apklausos rezultatus. Ko trūksta Biržams, kad jie taptų patrauklūs vaikams? Atsakymai buvo tokie: dviračių trasos, didesnių rampų, suremontuotų mokyklų, darbo vasarą, stovyklų toliau nuo miesto, stebėjimo kamerų gatvėse, apšvietimo mažose gatvelėse, daugiau budinčių policijos pareigūnų, suoliukų piliakalnyje, mažiau alaus barų, sporto centro, rūkomojo mokykloje. Mokiniai siūlė kovoti su vairuotojo pažymėjimų neturinčiais ir po miestą važinėjančiais paaugliais bei besišlaistančiais girtuokliais.

Šiais metais vieninteliai Biržai iš rajonų dalyvauja akcijoje “Vaikams palankus miestas”. Pagirtinas kiekvienas noras, idėja, siekiant Biržus paversti jaukiu ir saugiu vaikams miestu.

Lietuva pasiryžusi valstybiniu lygiu spręsti patyčių ir smurto problemas mokyklose Vaikų smurtas mokyklose – liūdna kasdienybė Smurtas mokykloje mokinių akimis Smurtas mokyklose įgyja vis didesnį mastą Vyriausybei parūpo smurtas mokyklose Kritika užgniaužė galimą psichologinio smurto mokykloje protrūkį