Laikas koreguoja Velykų papročius
| |

Laikas koreguoja Velykų papročius

“Užsitęsusią žiemą keičiantis pavasaris neištirpins dvasios įšalo, jei neišgirsite Prisikėlimo varpų”, – kalba kardinolas Audrys Juozas Bačkis, sveikindamas Lietuvą šv.Velykų proga. “Švęsdami gamtos pabudimą, budinkime ir savo dvasią”, – ragina baltiškų tradicijų puoselėtojai. Velykos yra šventė, kurioje stebėtinai tiksliai susilieja baltiškieji ir krikščioniškieji liaudies papročiai ir ritualai. Bet šiandien, vartojimo, informacijos lavinos ir skubėjimo eroje, tikroji jų prasmė grimzta užmarštin. “Velykos labai dažnai vadinamos pavasario švente, jos suvokiamos kaip margučių marginimo pramoga, bet akcentuoti tik pramogą būtų pernelyg siauras Velykų supratimas”, – kalba Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios kunigas Artūras Kazlauskas. “Deja, net mūsų verslininkai, kurie, kaip kasmet, prigamino daugybę velykinių sveikinimų, juos išpuošė vis labo tik kiaušiniais, viščiukais ir zuikučiais. Atvirukų su tikruoju šv.Velykų simboliu – labai reta. Galbūt todėl daugybė žmonių, užuot pirkę sveikinimo atviruką su margais kiaušiniais, verčiau užrašo žodžius ant švaraus popieriaus lapo”, – pastebi kunigas. “Iš tiesų Velykos yra pati didžiausia krikščionių šventė. Be Velykų apskritai nėra krikščionybės. Visa 2000 metų istorija, suformavusi ir mūsiškę Europos kultūrą, būtų nulis, neegzistuojanti idėja, jei nebūtų Velykų”, – sako A.Kazlauskas.

Velykiniai margučiai
| |

Velykiniai margučiai

Margučių menas – labai įdomi taikomosios dailės šaka, glaudžiai susijusi su kulto apeigomis. Margutis krikščionių siejamas su Velykų ir kitomis pavasario šventėmis – Sekminėmis ir Jurginėmis. Apskritai kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie buvo dovanojami svečiams ir artimiesiems, ypač vaikams. Margučiais buvo keičiamasi, jie buvo daužomi, ritinėjami. Margučiu kiaušinis vadinamas dėl to, kad jis yra išrašomas įvairiais raštais, tie raštai padaromi įvairiais būdais. Kai kiaušinis tėra nudažytas tik viena kuria nors spalva, tai jis paprastai ir vadinamas dažytiniu. Yra paprasta marginimo technika – batika, naudojama ir šiais laikais ir seniau Aukštaitijoje – Joniškio, Kupiškio, Rokiškio, Panevėžio rajonuose. Čia didelių įgūdžių nereikia. Kiaušinis apdėliojamas svogūnų lukštais, pataisų varpomis, žemuogių, rūtų, bruknių lapeliais, blunkančios medžiagos skiautelėmis, karpinėliais, linais ir panašiai, suvyniojamas į marlę, apsukamas siūlais ir verdamas dažuose. Išėmus ir atvyniojus, ant margučių lieka įvairūs raštai, jis atrodo lyg marmurinis. Lietuvoje žinomi du tradiciniai kiaušinių marginimo būdai: viena spalva nudažyto kiaušinio išskutinėjimas ir kiaušinio išrašymas karštu vašku. Vašku kiaušinius dažniausiai išrašydavo moterys, o skutinėdavo vyrai.

Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990 m.) 2 dalis
|

Lietuvos kelias į 1990 m. kovo 11-ąją (1940-1990 m.) 2 dalis

Sąjūdžio iniciatyvinė grupė rugpjūčio 23 d. Vingio parke nutarė surengti mitingą Ribentropo-Molotovo pakto 49-osioms metinėms pažymėti. Prof. V.Landsbergis per Lietuvos televiziją pakvietė visus “žinoti ir suvokti ypatingą rugpjūčio 23 dienos reikšmę” ir rugpjūčio 23 d. 19 val. atvykti į Vingio parką. Mitinge Vingio parke dalyvavo 150-250 tūkstančių žmonių, virš minios plevėsavo šimtai juodu kaspinu perrištų trispalvių. Mitingas prasidėjo Maironio ir J.Naujalio daina “Lietuva brangi”. Jam vadovavo ir pirmasis kalbėjo prof. V.Landsbergis. Po jo kalbėjo kiti, iš viso 15 asmenų: poetas Just. Marcinkevičius, LKP CK sekretorius L.Šepetys, kunigas E.Atkočiūnas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai – V.Čepaitis, S.Geda, J.Juzeliūnas bei kiti. Išklausyta buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro J.Urbšio kalbos įrašas. Kalbėjusiųjų pasisakymuose vyravo Molotovo-Ribentropo pakto ir jo pasekmių Lietuvai tema. Mitinge buvo pavyzdinga rimtis ir susikaupimas, nors nebuvo nei milicijos, nei kitokių “tvarkdarių”. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai rugpjūčio 30 d. Dailininkų sąjungos salėje susitiko su KGB Lietuvos padalinio vadovu gen. E.Eismuntu ir jo pavaduotoju E.Baltinu. Tai lig šiol negirdėtas dalykas. Generolas priekaištavo Sąjūdžiui už bendradarbiavimą su disidentais, pareiškė, kad jam kelia nerimą kai kurios antitarybinės apraiškos Sąjūdžio veikloje. Buvo pasikeista nuomonėmis apie tarybų valdžią ir tolerancijos ribas.

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas moterims 2009
|

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas moterims 2009

Mielos moterys, sveikinu Tarptautinės moters dienos proga! Džiugu, kad kartu su šia švente sugrįžta pavasaris, skleidžiasi pirmieji žiedai, visa aplinka prisipildo šilumos ir grožio. Tegul pirmieji saulės spinduliai dovanoja Jums daug gražių akimirkų, saulėtą nuotaiką ir džiaugsmą. Juk esate tos, kurių išmintis, dvasingumas ir sugebėjimas mylėti tarsi pirmieji pavasariniai žiedai pakylėja mus aukščiau kasdienybės. Dėkoju už Jūsų neišmatuojamą dosnumą ir gerumą, už švelnumą, skleidžiamą šilumą ir gyvenimo grožį. Būkite laimingos, būkite mylimos ir mylėkite!

Kovo 8-oji: istorija
|

Kovo 8-oji: istorija

Kovo 8-oji yra minima kaip Tarptautinė moters diena. Pas mus neretai į ją žiūrima su tam tikra pašaipa, kaip į iš sovietinių laikų užsilikusį reliktą. Tačiau iš tiesų šios šventės ištakos siekia kiek toliau. Kaip atsirado ši šventė? Idėja švęsti tokią dieną pirmą kartą kilo 20 a. pradžioje, tuo metu, kai pasaulyje sparčiai plito industrializacija, vystėsi ekonomika, po kurių sekė protestai dėl sunkių darbo sąlygų. 1857 m. kovo 8 d. Niujorke moterys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą dėl labai prastų darbo sąlygų ir mažų algų. Protestuotojas išvaikė policija. Po kelių mėnesių šios moterys įsteigė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą. Tarp moterų kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl priespaudos ir nelygybės skatino jas toliau aktyviai siekti permainų. Kovo 8 dieną kasmet vykdavo nemažai protestų, vienas žymesnių – 1908 m., kai 15000 moterų žygiavo per Niujorką prašydamos trumpesnių darbo valandų, geresnės algos ir balsavimo teisių. 1910 m. Kopenhagoje buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija, kurios iniciatoriai buvo socialistai. Tarp kitų nutarimų ši konferencija pritarė tuo metu žymios vokiečių socialistų veikėjos Claros Cetkin pasiūlymui įsteigti Tarptautinę moters dieną, skirtą pagerbti judėjimą už moters teises. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 moterų iš 17 šalių. Trys iš šių moterų vėliau buvo pirmą kartą išrinktos į Suomijos parlamentą.

Kovo 8-toji: moters pagerbimo šventė ar eilinė pavasario diena?
|

Kovo 8-toji: moters pagerbimo šventė ar eilinė pavasario diena?

Artėja Kovo 8 – oji – Tarptautinė moters diena. Nesuklysiu pasakydama, jog tai yra pirmoji pavasario šventė. Ir ji skirta dailiosios lyties atstovėms – moterims ir merginoms. Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis. Idėja švęsti Tarptautinę moters dieną kilo XIX – XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų vyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir žemus atlyginimus. Vėliau kovo 8 dieną vykdavo protestai, vienas didesnių 1908 metais, kai 15000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, geresnio užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 dieną JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena. Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teisias. 1911 metų kovo 8 dieną pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje ir Švedijoje. Ypač daug dėmesio šiai šventei buvo skiriama Tarybų Sąjungoje.

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga
|

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

Mieli Lietuvos žmonės, Mes visi savo širdy nešiojamės Tėvynę. Ji – tai miškai, pievos, upės, miestai, kalba ir mes, Lietuvos žmonės, auginantys vaikus, kuriantys savo šalies gerovę, ūkį, meną ir tikintys Lietuva. Mūsų Tėvynė gimė 1918 m. vasario 16-ąją. Šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, atėjusiu su Vinco Kudirkos „Kelkime, kelkime“, „Aušra“ ir „Varpu“, su vieningos Lietuvos suvokimu mūsų širdyse ir sąmonėje. Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, dvasią ir viltį. Žinau, daugeliui šiandieninė Lietuvos padėtis atnešė naujų rūpesčių ir problemų. Tad Vasario 16-osios suteikiama viltis – ne tušti žodžiai. Tai – galimybė gyventi geriau, šviesiau, drąsiau. Tikiu, kad eidami geresnio ir drąsesnio gyvenimo keliu, liksime tokie pat stiprūs dvasia, vieningi darbais ir tikintys savo jėgomis. Sveikindamas Jus Valstybės atkūrimo dienos proga linkiu visiems laimės, sveikatos, šventinio džiaugsmo ir tikėjimo ateitimi. Tegul Vasario 16-oji mus dar labiau suburia naujiems darbams Tėvynės ir žmonių labui. Šiandien minime ypatingą progą – mūsų valstybės atkūrimo dieną – vieną įsimintiniausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje. Priespaudos jungą nusimesti nebuvo lengva. Tačiau nepaisant sudėtingų sąlygų ir mažai valstybei nepalankių aplinkybių, susitelkę iškovojome gimtosios šalies laisvę ir nepriklausomybę. Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Tegu Vasario 16-osios dvasia išlieka gyva mumyse daugybę metų.

Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?
|

Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?

Religingieji ispanai, kuriems bet kokia proga virsta spalvinga fiesta, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų. Tiek maži, tiek dideli gurmanai kvaišta nuo saldumynų – jų gali būti įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai, kepiniai su kmynais, riešutai. Dovanų, žinoma, daugiausia gauna vaikai – sausio 6-ąją. Išvakarėse už langų jie pakabina kojinaites. Gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena, visuotinė šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Paprastai ispanai švenčia iki ryto, bendrai dengia stalą. Kartais švenčia keli aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos taure ir lėkšte vaišių pas kaimynus. Daugelio nuomone, tai nepamirštamiausia naktis – vakarą pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje. Namiūro provincijos belgai, iš kurių europiečiai šaiposi, nes laiko keistuoliais, Kalėdų naktį praleidžia prie lošimo stalų. Kiekvienoje kavinėje, užkandinėje, restorane lošiama kortomis (žaidimas primena „kvailį”). Laimėjusysis gauna pasakiškai skanią didelę spurgą – angelo arba mažo Kūdikėlio Jėzaus formos – su glazūra ir miltiniu cukrumi. Kartais dovanojama 30 cm ilgio šokolado plytelė. Likus savaitei iki Naujųjų, Briuselyje atidaroma tarptautinė konditerijos mugė. Čia galima nusipirkti skanėstų, atvežtų iš visų Europos šalių.

|

Naujieji metai ateis vėliau

Šių Naujųjų metų vakarą laikas vienai sekundei sustos – šventė ir kitų metų laukimas tęsis akimirką ilgiau, nes reikės suderinti galingiausius pasaulio laikrodžius. Papildoma sekundė prie 2008 metų prisidės, kad Žemė galėtų „pasivyti” ypač tikslius laikrodžius, cituodamas Space.com rašo interneto portalas „Yahoo”. Tarptautiniu sutarimu pasaulio „laiko prižiūrėtojai”, kad suderintų pačius galingiausius laiko skaičiavmo mechanizmus su laipsniškai lėtėjančiu Žemės sukimusi, paskelbė, kad tarp šių ir kitų metų bus įterpta viena papildoma akimirka. Ši sekundė, apie kurią pranešė pasaulio laiką skaičiuojanti Žemės sukimosi ir susijusių sistemų tarnyba (Earth Rotation and Reference Systems Service), oficialiai bus paminėta Grinviče, Anglijoje, kurį kerta nulinis dienovidinis, nuo kurio skaičiuojamos laiko juostos. Čia Naujųjų metų vakarą 23 val. 59 min. 60 s. laikas sustos – prieš kitų metų pradžią laike bus laikrodžiu nefiksuojama akimirkos „tuštuma”. Toks atvejis bus 24 nuo tada, kai ši praktika pradėta taikyti 1972 metais, ir pirmas per pastaruosius trejus metus.

Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.
|

Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.

Anot tyrinėtojų, Lietuvoje Naujieji metai buvo švenčiami ir seniau, bet ne taip visuotinai, kaip sovietmečiu, kai Kalėdas valdžia ignoruodavo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Danutė Brazytė-Bindokienė leidinyje „Lietuvių papročiai ir tradicijos” nurodo, kad „Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę „kūčelėmis”. Kaip ir bet prieš kurią kitą šventę lietuviai iki Naujųjų metų stengdavosi užbaigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su artimaisiais. Šventėms anksčiau gamindavo panašius valgius, kaip prieškalėdinėms Kūčioms, tik valgiai jau buvo nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, vakarą stengdavosi praleisti linksmai, pabendrauti su savo artimaisiais, giminėmis. Vaišindavosi pagal senus lietuvių papročius, alkoholio daug nevartodavo, ypač moterys ir merginos. Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Žmonės būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.