Hermanas Virtas, Šventoji prokalbė. Naujųjų Metų mitai. Šventasis Julis.
|

Hermanas Virtas, Šventoji prokalbė. Naujųjų Metų mitai. Šventasis Julis.

Juliu senieji germanai vadino Žiemos Saulėgrįžos šventę. Naujųjų Metų šventimo tradicija sutinkama visose tautose, tačiau, priklausomai nuo regiono, šventės data gali kisti. Kai kurios tautos (pavyzdžiui, persai) Naujuosius Metus švenčia pavasario lygės dieną, tai yra, Rytus atitinkančiame taške. „Pavasariniai” Naujieji Metai remiasi ta pačia logika kaip ir „žiemiškieji”. Egzistavo ir mažiau žinoma tradicija švęsti Naujuosius metus vasarą. Tai buvo būdinga Egipto civilizacijai. Čia Naujieji Metai sutampa su Vasaros Saulėgrįža. Iš esmės visi keltų kryžiaus taškai, kur vertikalė ir horizontalė kerta ratą, yra labai svarbūs. Todėl nenuostabu, kad egzistuoja ir tradicija švęsti Naujuosius Metus rudenį – pavyzdžiui, keltų kultūroje ir semitų tradicijoje. Judėjo kalendorius yra sudarytas Mėnulio, tiksliau, Mėnulio ir Saulės pagrindu, todėl jis irgi turi tam tikrų fiksuotų soliarinių bruožų. Perėjimas per juos – žydų Naujieji Metai, Roš Ašana. Švenčiama ši šventė rudens lygės metu. Sąlyginiai kalendoriaus taškai visomis istorinėmis epochomis buvo laikomi šventiškais. Be to, kalendoriniame rate yra fiksuojami ir tarpiniai taškai, kurie žymi antraeiles šventes. Pavyzdžiui, kinų Naujieji Metai, prasidedantys vasario mėnesį (pietryčių taškas), arba Naujieji Metai vėlyvajame keltų kalendoriuje, sutampantys su Visų Šventųjų diena. Naujųjų Metų padėčių migracija siejama su fundamentaliais ir sakraliniais tos ar kitos tradicijos aspektais.

Ką mums reiškia Naujieji metai?
|

Ką mums reiškia Naujieji metai?

Knygos “Lietuvių papročiai ir tradicijos” autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks – būsi apsnūdęs ir tinginys. Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra – vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu – reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas – visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.

Psichologo patarimai: Kaip sau nesugadinti Naujųjų metų
|

Psichologo patarimai: Kaip sau nesugadinti Naujųjų metų

Šventinė nuotaika retai ateina pagal užsakymą. Nebent vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje, kada jūsų nervų sistema jauna, nenualinta kovos dėl kasdieninio duonos kąsnio, nekenčia nuo neurozių bei kompleksų. Štai kodėl vaikai beveik visuomet šypsosi, jų nuotaika puiki. Iš tiesų jiems kiekviena diena – šventė.
Su amžiuje mūsų nervai nusialina (ypač, jei pasirenkame netinkamą gyvenimo būdą, nevaldome savo emocijų). Nerviškai pervargęs žmogus gali pakelti savo tonusą tik alkoholio arba narkotikų pagalba. Jo nervų sistemos būsena jau nebeleidžia patirti gyvenimo džiaugsmo “tiesiog šiaip sau”, vos atmerkus rytą akis. Patys esame kalti dėl to, kad šventė apleidžia mūsų gyvenimą (dėl ko eikvojame savo nervus? Dėl ko taip stipriai kasdien pergyvename?). Bet ar tai reiškia, kad tik alkoholis, narkotikai suteikia “žvalumo” mūsų nervams? Bėgant metams pasidaro labai svarbu išmokti sukurti sau (ir aplinkiniams) šventinę nuotaiką. O tam reikia žinoti, nuo ko tai priklauso. Vita T. rašo: „Štai jau penkiolika metų sutinkame Naujuosius metus mano vyro tėvų namuose. Tai už šimto kilometrų nuo Kauno. Tokia pas juos tradicija, dar nuo senų laikų, atvažiuoti naujiems metams pas tėvus su šeimomis, ir kada mes susituokėme, Darius norėjo, kad ji nenutrūktų. Pirmaisiais metais sutikdavau, vyro spaudžiama, paskui ėmiau protestuoti, bet kaskart susidurdavau su vyro pasipriešinimu. Matydama, kaip tas jam svarbu, nusileidau. Vardan taikos šeimoje (turime tris vaikus).

Su Naujaisiais 2009-aisiais metais!!!
| |

Su Naujaisiais 2009-aisiais metais!!!

Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2009-aisiais metais. Tegu šie jaučio Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi.
Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai…Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!! Norėčiau pasveikinti tuos žmones, kurie moka džiaugtis krintančiomis baltomis, šaltomis, bet džiuginančiomis sielą ir akį snaigėmis, tuos žmones, kurie gali išgirsti žolės šnabždesį, žvaigždės kritimą, išgirdus dvyliktos valandos nakties dūžius tą nepaprastą Naujųjų Metų susiliejimo naktį, džiaugtis ir tikėti ta mintim, kad senelis Šaltis vis dėlto yra.

Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!
| |

Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!

Baigiasi nelengvų darbų ir rūpesčių kupini metai. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus, linkiu linksmų šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų metų. Tegul Šviesa, Meilė, Viltis ir Išmintis išsiskleidžia Jumyse, Jūsų šeimose, darbo kolektyve. Linkiu Jums prasmingo susikaupimo namie, prie Kūčių stalo! Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimoje darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems! Atpirkėjo prakartėlės šviesa tegul dovanoja Jums tyro džiaugsmo, dvasios ramybę, naujas ateities viltis ir siekius. Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, tegul į Jūsų kasdienių darbų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties! Tegul Šv. Kalėdų stebuklas apdovanoja Jus dvasine harmonija, dėkingumu už būties džiaugsmą, naujais optimistiniais siekiais ir išsipildančiais kasdieninės laimės lūkesčiais. Tegul Kalėdų rytą pirmasis spindulys suteikia džiaugsmo, gėrio, grožio, lai atrasta viltis šviecia ir lydi Jus artėjančius metus… Lai išaušęs šv. Kalėdų rytas atneša Jums ir Jūsų šeimoms sėkmę, stiprybę ir viltį, o Naujametinių žvakučių liepsnoje lai ištirpsta visos senųjų metų bėdos. Išmintis telydi Jūsų sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia. Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas – Jūsų namus, o sėkmė – Jūsų darbą.

Nacionaliniai Kalėdų ypatumai 2008
| |

Nacionaliniai Kalėdų ypatumai 2008

Artėja nuostabi ir graži krikščioniška šventė – Kalėdos. Šiemet sostinėje Kalėdoms papuoštos dvi eglės – Rotušės ir Katedros aikštėse, planuojama nemažai koncertų, spektaklių. Per didelius vargus Vilniaus savivaldybė kažkaip sukrapštė 949 tūkst. 900 litų ir jie atiteks Kalėdas sostinėje organizuojančiai bendrovei „Concept events & media”. Savivaldybės strategai nusprendė atsisakyti fejerverkų, bet labai daug fejerverkų bus iššaudyta Naujųjų metų naktį. Taigi Kalėdos Vilniuje pirmą kartą bus be fejerverkų. Per šias Kalėdas kiekvienas galvos savaip. Prunskienė tikriausiai galvos, kodėl ji nepateko į Seimą, Antanas galvos, kodėl pateko, Blinkevičiūtė – kodėl pralaimėjo Šeškinėje, Pavilionienė – kodėl Blinkevičiūtė nelaimėjo Šeškinėje, Valinskas galvos, kad kada nors norėtų būti Prezidentu bei, kad labai jau triukšmauja apsaugos palydos auto kortežas. Kirkilas galvos apie savo senuosius namus. Kubilius galvos apie tai, kaip išgelbėti Lietuvą, o pusė Lietuvos galvos, kodėl balsavo už Kubilių. Pensininkai galvos, kad geriau jau reikėjo balsuoti už Paksą. Paksas galvos, kodėl tiek mažai pensininkų už ji balsavo. Paulauskas galvos kodėl visi balsuotojai jį pamiršo. Karbauskis galvos apie suartas kapinaites ir skandalus stotyje keliančią žmoną.

| |

Kalėdos sostinėje 2008

Šiemet Vilniuje pirmą kartą šventinę Kalėdų nuotaiką skleis mobilus linksmasis Kalėdų autobusas. Tai – kalėdinė nuotaika, sutelkta viename šventiniame autobuse, galinčiame pasiekti net atokiausius miesto kampelius. Autobusas svečiuosis 21 seniūnijoje – kiekvienoje jų papildys šventines programas, dovanos siurprizų ir gerą nuotaiką. Šios Kalėdos aidės visame mieste! Muzika Vilniaus bažnyčiose žiemos švenčių metu – tai dar viena graži Kalėdų Vilniuje tradicija. Tai – daugiausia nemokamų koncertų ciklas, siūlantis pasiklausyti įvairios muzikos – daugiausia Advento meto nuotaikos kūrinių. „Kalėdų muzikos aidus” organizuoja operos solistė Sigutė Trimakaitė, koncertuose dalyvauja garsūs lietuvių solistai ir muzikos atlikėjai. Šiais koncertais norima profesionaliąją muziką priartinti prie žmonių, suteikti galimybę koncertus pamatyti visiems – nepriklausomai nuo pajamų, socialinių grupių ar kitų aplinkybių. Šiais metais „Kalėdos sostinėje” dovanoja dar vieną naujieną. Keičiatės dovanomis draugų rate? Ar norite iš tiesų netikėtai nustebinti artimą žmogų? Ar tiesiog parodyti dėmesį pažįstamiems? „Dovanų bankas” padės jums dovanas įteikti išradingai. Atneškite dovanėlę prie Kalėdų eglės Rotušės aikštėje, o mes susisieksime su jos gavėju ir Kalėdų dieną pakviesime dovanėlę atsiimti.

Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?
|

Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?

Nežiūrint į tai, jog neretai Helovynas yra siejamas su paprastu šventiniu vakarėliu vaikams, tam tikrų magiškų apeigų vaizdavimu kino filmuose, jau kelerius metus naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją magiškos šventės linksmybės vyksta ir pas mus. Tačiau jaunuomenė, kuriai svarbu tik rasti progą pasismaginti, lig šiol nežino, iš kur, kodėl ir kada atsirado Helovynas. Helovyno šventės šaknys siekia keltų istoriją. Būtent jie vėlesnėms kartoms paliko begalę tradicijų ir folklorinių paminklų, kuriuose galima rasti “Helovyno” kulto pradmenis. Vienas iš labiausiai garbinamų senovės keltų dievybių buvo Semheinas, vaizduojamas juodu didžiuliu apsiaustu ir rankoje laikantis dalgį. Kadangi keltai žmones tapatino su augalais, tad keltų dievybė savo dalgiu “šienavo” kaip žolę tuos žmones, kuriems neva atėjo laikas vykti anapilin. Keltų legendoje bylojama, jog Semheinas įgijo didelę valdžią ir populiarumą, todėl pats galingiausias dievas pasmerkė jį mirti. Tačiau Semheinas nemirė, o grįžo, saulės šviesą išvydęs moliūgo sėklos, išaugusios iš žemės, pavidalu. Moliūgo vaisius – tai Semheino galva ir širdis. Būtent čia ir prasideda “Helovyno” tradicija, kai iš moliūgų, išpjovus akis ir burną, daromi šventiniai žibintai. Beje, per Helovyno šventę turėtų būti organizuojamas gražiausio moliūgo konkursas, nes nugalėtojui moliūgas visus metus neša sėkmę.

Helovynas – nebe grėsmė tradicijai
|

Helovynas – nebe grėsmė tradicijai

Etninės kultūros puoselėtojų abejones dėl to, ar Vėlinių išvakarėse dera švęsti Helovyną, arba Visų šventųjų naktį, užgožė pramogos: iš Vakarų atėjusi tradicija išsikovojo nuolatinę vietą Lietuvos klubų renginių grafikuose ir tapo vienu iškarnavalinių kostiumų ir kaukių nuomos verslo sėkmės veiksnių. Uostamiesčio naktiniuose klubuose Helovynas nūdien dažniausiai tampa viena spalvingiausių naktų. Teminės dekoracijos, mistinė prieblanda, neįprasta nuotaika, pasipuošęs personalas ir, žinoma, iš peties kurdami šventišką savo įvaizdį paplušėję lankytojai, besivaržantys įspūdingiausio kostiumo rinkimuose – toks įprasto Helovyno vakarėlio paveikslas. Anot naktinio klubo “Global” vadybininko Žilvino Juodžio, prieš kelerius metus pradėtų rengti Helovyno vakarėlių pramoginė koncepcija pamažu keičiasi. “Pradžioje siekta kurti šiurpią atmosferą, pagąsdinti lankytojus atitinkamais personažais. Tačiau pastaraisiais metais didžiausiu atrakcijų akcentu tampa karnavalo motyvas, proga neįprastai pasipuošti ir praleisti vakarą itin linksmai”, – sakė pokalbininkas. Jis teigė, kad lankytojai kasmet tampa vis drąsesni puošdamiesi karnavalui, kuriame niekuomet netrūksta dalyvių. “Vieni ateina nusipirkę tiesiog kokią kaukę, kiti sukuria visą įvaizdį nuo išnuomoto ar savo sukomponuoto kostiumo iki grimo”, – pasakojo Ž. Juodis.

Helovinas (Halloween)
|

Helovinas (Halloween)

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Viena nesiliaujančių diskusijų sritis – šventės: reikia mums užjūrių tradicijų, ar ne? Spręsti Jums. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai. Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos (pvz., „aukojama“ mergina; demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“, kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.).