Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!
| |

Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!

Baigiasi nelengvų darbų ir rūpesčių kupini metai. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus, linkiu linksmų Šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų metų. Tegul Šviesa, Meilė, Viltis ir Išmintis išsiskleidžia Jumyse, Jūsų šeimose, darbo kolektyve. Linkiu Jums prasmingo susikaupimo namie, prie Kūčių stalo! Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimoje darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems! Atpirkėjo prakartėlės šviesa tegul dovanoja Jums tyro džiaugsmo, dvasios ramybę, naujas ateities viltis ir siekius. Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, tegul į Jūsų kasdienių darbų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties! Tegul Šv. Kalėdų stebuklas apdovanoja Jus dvasine harmonija, dėkingumu už būties džiaugsmą, naujais optimistiniais siekiais ir išsipildančiais kasdieninės laimės lūkesčiais. Tegul Kalėdų rytą pirmasis spindulys suteikia džiaugsmo, gėrio, grožio, lai atrasta viltis šviecia ir lydi Jus artėjančius metus… Lai išaušęs šv. Kalėdų rytas atneša Jums ir Jūsų šeimoms sėkmę, stiprybę ir viltį, o Naujametinių žvakučių liepsnoje lai ištirpsta visos senųjų metų bėdos. Išmintis telydi Jūsų sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia. Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas – Jūsų namus, o sėkmė – Jūsų darbą.

Su Naujaisiais 2013-aisiais metais!!!
| |

Su Naujaisiais 2013-aisiais metais!!!

Sveikiname visus Straipsniai.lt portalo lankytojus ir visus mielus redakcijos bičiulius su Naujaisiais 2013-aisiais metais. Tegu šie Metai visiems Jums bus darbingi ir kūrybingi. Tegul ateinantys būna kupini meilės, džiaugsmo ir vaisingų darbų. Linkime daug laimės, sėkmės, gerų ir malonių dovanų. Jei ką nors padarėme ne taip, prižadame pasitaisyti, o jei padarėme ką nors gero, tai ir ateinančiais metais padarysime dar daug gerų darbų. Linkime geros sveikatos, nuolatinio tobulėjimo, tarpusavio supratimo ir viso kuo geriausio! Sėkmės Jums visiems! Eina metai…Vieni kažką nusineša, kiti kažką dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą, skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę. Džiaukitės ir dovanokite nuoširdžias šypsenas kitiems!!! Visiems linksmų, nepakartojamų ir STEBUKLINGŲ švenčių!!! Norime pasveikinti tuos žmones, kurie moka džiaugtis krintančiomis baltomis, šaltomis, bet džiuginančiomis sielą ir akį snaigėmis, tuos žmones, kurie gali išgirsti žolės šnabždesį, žvaigždės kritimą, išgirdus dvyliktos valandos nakties dūžius tą nepaprastą Naujųjų Metų susiliejimo naktį, džiaugtis ir tikėti ta mintim, kad senelis Šaltis vis dėlto yra.

Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!
| |

Sveikiname visus Šv. Kalėdų proga !!!

Baigiasi nelengvų darbų ir rūpesčių kupini metai. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus, linkiu linksmų Šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų metų. Tegul Šviesa, Meilė, Viltis ir Išmintis išsiskleidžia Jumyse, Jūsų šeimose, darbo kolektyve. Linkiu Jums prasmingo susikaupimo namie, prie Kūčių stalo! Telydi Jus tyliosios nakties viltis, šviesa ir gerumas, tegyvena Jūsų šeimoje darna, tebūnie atviros Jūsų namų ir širdies durys visiems šilumos reikalingiems! Atpirkėjo prakartėlės šviesa tegul dovanoja Jums tyro džiaugsmo, dvasios ramybę, naujas ateities viltis ir siekius. Tegul Geroji Naujiena palydi Jus į Naujuosius Metus, tegul į Jūsų kasdienių darbų verpetą įlieja tikro džiaugsmo, ramybės ir palaimingos vilties! Tegul Šv. Kalėdų stebuklas apdovanoja Jus dvasine harmonija, dėkingumu už būties džiaugsmą, naujais optimistiniais siekiais ir išsipildančiais kasdieninės laimės lūkesčiais. Tegul Kalėdų rytą pirmasis spindulys suteikia džiaugsmo, gėrio, grožio, lai atrasta viltis šviecia ir lydi Jus artėjančius metus… Lai išaušęs šv. Kalėdų rytas atneša Jums ir Jūsų šeimoms sėkmę, stiprybę ir viltį, o Naujametinių žvakučių liepsnoje lai ištirpsta visos senųjų metų bėdos. Išmintis telydi Jūsų sprendimus, sėkmė – darbus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia. Tegul niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos. Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi draugai ir patikimi partneriai. Meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas – Jūsų namus, o sėkmė – Jūsų darbą.

Visų šventųjų diena
| |

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją Vėlinės. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius. Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi. Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d. Visų šventųjų dienai iš senovės liaudis teikia ypatingą prasmę. Manyta, kad tą dieną gimęs kūdikis, suaugęs būdamas šermenyse, matysiąs vėles: juk buvo tikima, kad mirusio žmogaus vėlė būna prie palaikų tol, kol mirusysis įdedamas į karstą ir išnešamas į kapines.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė
| |

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio 15-oji, Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, ir sykiu Žolinė – žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė. Taisyklių, kaip švęsti, nėra – tai priklauso nuo bendruomenės temperamento, vaizduotės ir papročių. Pasakojama, jog V-ame amžiuje Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Marijos kapą, nerado jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. “Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas”, – taip Jėzaus mokinys apaštalas Jonas aprašė regėjimuose matytą Saulėtąją Moterį – Bažnyčios, kovojančios prieš biblinį slibiną, simbolį. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė Magnifika, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybes ir žolynus, kurie vėliau, užkišti gryčioje už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Vos nugriaudės perkūnija, žolynais smilkoma, geriamos jų arbatėlės.

Žolinė – švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventė. Ko­dėl Ma­ri­ja to­kia svar­bi katalikų tikėjime?
| |

Žolinė – švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventė. Ko­dėl Ma­ri­ja to­kia svar­bi katalikų tikėjime?

Ma­ri­ja – išraiškin­gas sim­bo­lis to, kas krikš­čio­ny­bė­je gi­liau­sia ir ge­riau­sia. Daž­nai sa­ko­ma: „Jei tai sim­bo­lis, va­di­na­si – ne­tik­ra.“ Sim­bo­liai yra tik­ri, pa­tys tik­riau­si žmo­giš­ki iš­gy­ve­ni­mai, nes be jų mes ne­bū­tu­me žmo­nės. Mes ben­drau­ja­me sim­bo­liais. Mū­sų kal­ba yra sim­bo­liš­ka. Sim­bo­liai tu­ri ga­lią pa­ža­din­ti gi­liau­sius žmo­giš­kos pa­tir­ties ir su­pra­ti­mo klo­dus ne tik pa­vie­niui, bet ir ko­lek­ty­viai, ne tik šian­dien, bet ir per vi­są žmo­ni­jos is­to­ri­ją. Sa­ky­ti, jog Jė­zus ir Ma­ri­ja yra iš­raiš­kin­gi sim­bo­liai, reiš­kia pa­tvir­tin­ti di­de­lę ir le­mia­mą jų svar­bą vi­sai žmo­ni­jai. Psi­cho­lo­gas ir ko­lek­ty­vi­nės pa­są­mo­nės ty­rė­jas K. G. Jun­gas ma­nė, kad ne­kal­to­jo pra­dė­ji­mo dok­tri­na (su­for­mu­luo­ta 1854 m.) tu­rė­jo le­mia­mą reikš­mę, nes psi­cho­lo­gi­nia­me lyg­me­ny­je mo­te­riš­ku­mas bu­vo pa­tal­pin­tas die­viš­ku­me. Aiš­ku, pra­ei­ty­je pro­tes­tan­tai daž­nai kal­ti­no ka­ta­li­kus, esą šie Ma­ri­ją pa­ver­tė dei­ve. Kar­tais toks su­vo­ki­mas pa­si­tai­ko vi­suo­ti­nia­me mąs­ty­me. Ben­drą su­ta­ri­mą ran­da­me rem­da­mie­si Nau­juo­ju Te­sta­men­tu. Čia Ma­ri­jos svar­ba są­ly­go­ja­ma jos san­ty­kio su Jė­zu­mi, ji yra Jo mo­ti­na. Pas­ta­ruo­ju me­tu daž­nai mė­gi­na­ma vėl at­ras­ti „is­to­ri­nę“ Ma­ri­ją iš Na­za­re­to. Iš­ky­la iš­raiš­kin­gi Ma­ri­jos įvaiz­džiai, ku­rie anks­čiau gal­būt lik­da­vo ne­pa­ste­bė­ti: ne­te­kė­ju­si mo­ti­na (Mt 1, 18–19); pa­bė­gė­lė mo­ti­na su vai­ku (Mt 2, 13–15); naš­lė; im­pe­ri­jos ga­ly­bės per­se­kio­to ir nu­žu­dy­to ne­kal­to žmo­gaus mo­ti­na ir t. t. Šie Ma­ri­jos ir Jė­zaus įvaiz­džiai at­spin­di varg­šų ir per­se­kio­ja­mų­jų pa­tir­tį. Bet pir­miau­sia Ma­ri­ja yra ti­kin­ti mo­te­ris, pa­si­ry­žu­si ei­ti su Sū­nu­mi iki pat kry­žiaus.

Žolinė: kelionė artėjančios prisikėlimo šlovės link
| |

Žolinė: kelionė artėjančios prisikėlimo šlovės link

Žolinės šventė. Su rudenėjančiam danguj besipulkuojančiais gandrais, geltonuojančiom kaimo ražienom, ryškiaspalviais gėlių žiedais, kurie, pašventinti ir išlaikyti rankoj per Šventąsias Mišias, dar ilgai kvepės kaimo pirkios kertėlėj ar miestelėno namuos… Padėti giliau suprasti šios Mergelės Marijos šventės prasmę paprašėme kunigą pranciškoną Ramūną Mizgirį. Kai galvoju apie artėjančią Žolinę, apima keistas jausmas. Rugpjūčio 15-oji – valstybinė šventė, tad ją švenčia visa Lietuva. Tačiau, manau, dažnas net nežinome, ką gi iš tiesų minim tądien… /…/ Kokia tai šventė? Ką reiškia Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų slėpinys? Mergelės Marijos Užmigimo (gr. koimisis, lot. pausatio) šventė, paskelbta imperatoriaus Mauricijaus, buvo pradėta iškilmingai švęsti visoje Romos imperijoje VI amžiuje. Praėjus porai šimtmečių, Vakarų Bažnyčioje ši šventė gavo Mergelės Marijos Dangun paėmimo pavadinimą. Seniausioje liturginėje maldoje – VIII amžiaus popiežiaus Grigaliaus mišiole – yra pabrėžiama vienybė tarp Mergelės Marijos paėmimo į Dangų ir jos dieviškosios motinystės (gr. Theotokos), nes „Dievas, atkreipęs savo žvilgsnį į Mergelės nuolankumą, jai suteikė malonę būti savo Sūnaus Motina ir ją apvainikavo aukščiausia garbe“. Tiek Rytų, tiek ir Vakarų Bažnyčios liturgija tyli apie Mergelės Marijos mirtį, nes ji, būdama nekaltai pradėtoji, yra tobulai atpirktas žmogus, kuris yra su kūnu ir siela paimtas į trijų dieviškų asmenų garbę. Gilesnė Mergelės Marijos paėmimo į Dangų samprata plaukia iš mirusiųjų prisikėlimo, kaip žmonių atbaigimo apmąstymų (1 Kor 15, 35-57).

|

Švenčiame pasaulio lietuvių vienybės dieną

Suvienyti Lietuvą norėjo dar karalius Mindaugas. Dabar Pasaulio lietuvių vienybės dieną siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Lietuvoje gyvenantys lietuviai 1990 metais turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybei atkurti, informuodami pasaulį apie rusų agresiją. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje. Lietuvių tautos vienybės ir tvirtybės simbolis – ąžuolas. Jį nuo seno lietuviai garbino kaip stiprybės, ilgaamžiškumo, galios simbolį. 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, liepos 17 d. lėktuvui nukritus Soldino miške (tuomet Vokietija, dabar Lenkija). Katastrofos priežastys nėra visiškai aiškios. Oficialiai pranešta, kad avarija atsitiko dėl audros ar motoro gedimo. Egzistuoja versija, kad lėktuvą pašovė vokiečiai, palaikę priešais. Lakūnai laikomi Lietuvos patriotais. Savo skrydžiu jie norėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nenusileidžia kitoms valstybėms. Žinią apie „Lituanica” skrydį po visą pasaulį tuomet išplatino telegramų agentūros.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
|

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorjos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga… Taigi žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų… Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.

Ką mums reiškia liepos 6-oji?
|

Ką mums reiškia liepos 6-oji?

Paprastas pilietis laukia iš istoriko aiškių atsakymų į dominančius klausimus. Kai jų nesulaukiama, dažnai pasigirsta priekaištų. Tarkim, kodėl istorikai nutyli Lietuvos istoriją iki Mindaugo? Kodėl tiek daug kalbama apie Mindaugą, o nutylimi karalienės Mortos nuopelnai ir veikla? Tūlas čia gali įžvelgti istorikų tendencingumą, savavališką faktų atranką ar net cenzūrą. Ne visi suvokia, kad istorikas negali pasakyti daugiau, negu užfiksuota šaltiniuose. Jei apie karalienės Mortos gyvenimą išliko tik keturi trumpučiai epizodai ar užuominos, net ir labai norėdamas laikytis lyčių lygybės principo, monografijos apie ją neparašysi. Bet žinių apie Mortą trūkumą dar galima paaiškinti – nebuvo ir negalėjo būti Morta tokia reikšminga kaip Mindaugas, tad ir šaltinių tyla apie ją nėra atsitiktinė. Kiekvienam dėmesio skirta pagal tą vaidmenį, kurį jam teko suvaidinti istorijoje. Jeigu paties Mindaugo gyvenimas – tokių skurdžių fragmentų dėliojimas, tai Mortos biografijos apskritai neturime ir niekada neturėsime. Tačiau vieną dalyką sunkiau suprasti dar didesniam žmonių skaičiui, net kai kuriems istorikams – kad neretai aiškiai atsakyti negalima ne tik į klausimus apie kokias nors smulkmenas, pavyzdžiui, kur palaidotas Mindaugas, bet ir esminius, pamatinius mūsų istorijos klausimus. Vienas pirmųjų tokių klausimų – kada susikūrė Lietuvos valstybė, kiek Lietuvos valstybei metų? Į paprastą klausimą norisi atsakyti paprastai ir aiškiai. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybė įkurta 1253 metų liepos 6 dieną. Šiemet ji švenčia 750 metų jubiliejų.