Vedose aprašytos 6 Vyro pareigos Žmonai: 1. Aprūpinti ir išlaikyti; 2. Dovanoti/pirkti rūbus ir papuošalus ir mokėti juos tinkamai pateikti,…
Vokietijos psichologas Ulrichas Clementas kalba apie tai, kas svarbiausia dviejų žmonių gyvenime. „Focus”: Ar paskatinimas, pagyrimas gali padėti išsaugoti santuoką? U. Clementas: Žinoma. Kai partneriai bendraudami yra geranoriški, gerbia vienas kitą, tai jau savaime padeda išvengti krizės. Nekalbu apie pompastiškas pagyras: „tu esi nuostabus”, „tu esi geriausias”. Svarbiausia – maži kasdieniški įvertinimai: „tai teikia man džiaugsmo”, „tai tikrai sąmojinga”, „tai, ką nusipirkai, yra gražu”. Tokie pozityvūs atsiliepimai pagerina santykius. Girdami vienas kitą pasakome: „tu man esi svarbus”. O dėmesys ir kito įvertinimas padeda puoselėti santykius. Kitaip viskas griūva. Svarbiausia – branginti ir vertinti vienam kitą. Tai susiję ir su smulkmenomis, pavyzdžiui, kai aš, žinodamas, jog mano partneris mėgsta tvarką, neišmėtau savo daiktų po visą kambarį. Tvarkymasis kaip pagarba? Porų santykiuose pagarba yra kur kas daugiau nei pozityvūs žodžiai. Aš laisva valia darau tai, kas kitam patinka. Aš suteikiu kitam džiaugsmo. Kartais nutinka, kad žmonės nebeturi pasakyti ar padaryti kitam kažką gero… Dažniausiai į konsultacijas ateinančios poros kalba apie tai, kas juos erzina. Jie nebemoka nieko kito daryti, tik ginčytis. Kai jų paklausiu, kokios partnerio savybės jiems patinka, jie pasimeta ir nežino ką atsakyti. Tai tikrai liūdna, juk daugelis iš jų anksčiau vienas kitą mylėjo.
„Aš buvau visiškai priblokšta, tai buvo kaip smūgis botagu, – sako 34 Stephanie Klein apie savo trumpalaikę santuoką. – Mano gyvenimas skriejo pirmyn tuo keliu, kurį aš buvau suplanavusi. Kol staiga vieną dieną supratau, kad viskas yra melas.“ Tuo metu S. Klein, dabar rašytoja ir fotografė Ostine, Teksase, turėjo viską, ko šiuolaikinė moteris gali norėti: gražų ir žavingą vyrą chirurgą, puikų butą Manhatane, darbą reklamos agentūroje. Ji ištekėjo sulaukusi 24 metų. Kai jie susitikinėjo, kol jis mokėsi medicinos mokykloje, gyveno kartu dvejus metus. „Nebuvo taip, kad man tik patiko būti ištekėjusia. Man buvo gera. Maniau, kad ir jam taip pat.“ Būdama 27 metų, Stephanie pastojo, o jos vyras pradėjo lazeriu šalintis plaukus, tiesiog pilti ant savęs odekoloną ir dėvėti „Prada“. Pasirodo, kad, nors jie mylėjosi po išvykos į parduotuves pirkti užuolaidų kūdikio kambariui, jis susitikinėjo su kita moterimi. Kai ji pateikė jam tokio elgesio įrodymus, jis nesigėdydamas prisipažino: „Dabar, kai aš gydytojas, esu visiškai kitoje lygoje.“ Taip viskas prasidėjo, ir 29 metų S. Klein nelauktai tapo pirmąja žmona. Ji turi daugybę likimo draugių. JAV Gyventojų surašymo biuro duomenimis, beveik 10 proc. moterų išsiskiria iki 30. S. Klein santuoka nėra neįprasta – 20 proc. visų santuokų išyra per penkerius metus, iš jų viena iš keturių išyra per dvejus metus.
Kai tik mes sužinome apie neištikimybę, iš karto norisi paklausti: „Kas buvo ne taip?” O atsakymas, pasak mokslininkų, gali būti paprastas: „Visiškai nieko”. Tyrime, publikuotame 2008 metų „Journal of Marriage and Family”, poros buvo paprašytos apibūdinti savo santuokas kaip „labai laimingas”, „pakankamai laimingas”, arba „ne itin laimingas”. Žmonės iš ne itin laimingų santuokų tris kartus labiau buvo linkę į neištikimybę nei iš labai laimingų, tačiau nuostabą kelia tai, jog žmonės iš pakankamai laimingų santuokų dusyk labiau nei iš labai laimingų buvo linkę užmegzti romaną. Kas yra „pakankamai laiminga” santuoka? Mokslininkai kelia klausimą, ar tik mes nedarome santuokos institucijai pernelyg didelio spaudimo, jei tikimės, kad santykiai visuomet bus nesibaigiantis jausmų ir romantikos pikas, nepaisant, pavyzdžiui, gimusių vaikai ar pablogėjusios ekonominės padėties. Kai vyrus ir moteris ištinka sunkumai ar aplanko nuobodulys, jie išsyk nustumia savo „pakankamai laimingą” santuoką į šalį. Keliuose tyrimuose pastebėta, kad moterims didesnę įtaką daro mažos problemos santykiuose ir kad jos dėl to užmezga romanus. Tyrime nustatyta, kad pusė moterų paliudijo, jog prieš užmezgant romaną santuokoje buvo problemų, tuo tarpu tokių vyrų buvo vos ketvirtadalis.
Nuolat ginčijatės dėl nuotolinio valdymo pultelio? Nesutariate dėl namų interjero? Pabodo rinkti po namus išmėtytas nešvarias vyro kojines ir ginčytis dėl namų sutvarkymo? Gabrielle ir Janas Henningai galbūt atrado puikų sprendimą, dėl įvairių smulkmenų nesutariantiems sutuoktiniams. Jų laimingos santuokos paslaptis – gyvenimas gretimuose būstuose. Tokį gyvenimo būdą sutuoktiniai, kuriems abiems 57 metai, praktikuoja pastaruosius dešimt metų. Kartu pora jau 36-erius metus.Dailymail.com pateikia Gabriellės pasakojimą apie savo neįprastą gyvenimą. Kiekvieną rytą į lovą mano vyras Janas atneša man karštos arbatos ir skrebučių. Mes aptariame naujos dienos planus. Tada, pakeliui į universitetą, kur dėstau meną, pavežu jį iki mokyklos, kurioje jis dirba. Darbo dienai pasibaigus, dažnai kartu važiuojame apsipirkti, o šeštadieniais turime įprotį išeiti papietauti į miestą. Esu tikra, kad daugelio sutuoktinių namų rutina labai panaši į mūsiškę. Tačiau taip pat neabejoju, kad mūsų šeimos gyvenimas nuo jų labai skiriasi. Turime savo atskirus miegamuosius, atskiras vonias, virtuves ir svetaines. Taip pat turime savo lauko darželius, atskirtus tvora. Mano manymu, atradome patį geriausią sprendimą: gyvename savo pačių gyvenimus, tačiau neprarandame ir sutuoktinių gyvenimui būdingų džiaugsmų ir privalumų.
Kas yra meilė? Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiškinimo. Norime žinoti, kaip su meile susitinkame , ką ji mums duoda. Meilei apibudinti neužtektų net kelių popieriaus lapų, net įvairiose knygose ją autoriai apibudina įvairiai.Meilė yra jausmas – švelnumas, rūpestingumas ir ilgesingas troškimas. Meilė – yra veiksmas, gerumas, labdaringumas ir įsipareigojimas, Meilė yra pažinimas – požiūrio atvirumas, bendrystės įgyvendinimas. Meilė tai stiprus intensyvus jausmas, kurie traukia žmones vienus prie kito ir skatina palaikyti santykius. Poreikis mylėti – vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvenime. Viskas prasideda vaikystėje. Jei šeimoje vaikas yra mylimas, jei tarp tėvų ir vaikų susiformavo šilti ir švelnūs santykiai, yra pagrindo tikėtis, kad ateityje vaikas bus kilni asmenybė, mokanti džiaugtis gyvenimu ir dovanojanti meilę savo artimiesiems. Taigi žmogus negali gyventi be meilės. Jis liktų būtybe, nesuprantama pati sau, jo gyvenimas būtų beprasmis. Todėl meilė, pasak Jono Pauliaus II, yra pagrindinis ir vidinis kiekvieno žmogaus pašaukimas. Tikslas: apžvelgi meilę kaip dorovinnę vertybę ir santokos pagrindą.
Rodos, ką tik nuskambėjo Mendelsono maršas, tostai, vestuvių pokylio muzika… Rodos, dar taip neseniai gyvenote ypatingomis pakylėtomis nuotaikomis, o šiandien jūs jau nebe jaunavedžiai, o viskuo nepatenkinti, suirzę, priekaištais besisvaidantys sutuoktiniai… Kas gi pasikeitė? Kasdienės bėdos, buitis, nenoras suprasti ir priimti artimą žmogų tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį kadaise „pati susikūrėte“… Psichologai tvirtina, kad tarpusavio santykiai – tai menas, kurio reikia mokytis visą gyvenimą. Tai nuolatinis kompromisų ieškojimas įveikiant savąjį ego. Todėl verta nuo pirmų santuokos dienų ne tikėtis aukso kalnų iš sutuoktinio, o žinoti, kad realiame šeimos gyvenime ne viskas visada klojasi sklandžiai ir gražiai. Būkite pasiruošę pakilimams ir nuosmukiams, įvairioms konfliktinėms situacijoms, atsirandančioms tarsi iš nieko. Turbūt vienas sudėtingiausių jaunos šeimos išbandymų – vaikelio gimimas. Tai vyksta ne tik todėl, kad pora – tai ne trys, o du asmenys, bet dar ir dėl to, kad tenka savo partnerį nuo šiol vertinti ne kaip romantišką meilužį, o kaip atsakingą tėvą ar motiną. Sena išmintis, kad vaiko gimimas gali sutaikyti nedarnią porą, tėra mitas. Vaiko gimimas – visai kitokių, naujų santykių pradžia, kai tenka atsisakyti daugelio įprastų, malonių dalykų, keisti vertybes, naujai dėlioti gyvenimo prioritetus. Neištikimybė – dažna skyrybų priežastis. Ar įmanoma numatyti neištikimybės priežastis?
Po ilgamečių studijų Artimuosiuose Rytuose teologas, turintis svajonę kada nors tapti dvasininku, ir šeimos santykių konsultantas Tomas Girdzijauskas sako, jog kertinis laimės akmuo yra stiprūs ir šilti santykiai šeimoje. Viename interviu jus pristatė kaip žmogų, radusį laimingo vedybinio gyvenimo formulę. Ar tokia egzistuoja? Visų laikų šeimos ekspertai ir šventi tekstai tiesiai šviesiai sako, jog visos skyrybos vyksta tik dėl vienos esminės priežasties – sutuoktinio pareigų nevykdymo. Šios pamatinės pareigos nepasikeitė per amžių amžius, tačiau vyrui ir moteriai yra visiškai skirtingos. Tarp šių pareigų yra vienas bendrumas: teikti vien malonumą savo sutuoktiniui ir neteikti net mažiausio skausmo. Duoti sutuoktiniui tai, ko jis iš tikrųjų nori, o ne tai, ką savo nuožiūra patogu jam duoti. Tai besąlygiška tarnystė svarbiausiam žmogui pasaulyje. Indijoje sakoma: vyras turi elgtis su žmona kaip tarnas su karaliene, žmona turi elgtis su vyru kaip tarnaitė su karaliumi – toks yra idealus, karališkas santykis poroje. Tai taip paprasta ir kartu sudėtinga… Jei kalbėtume išsamiau, vyrai ir moterys turi išmokti vieną bendrą pamoką apie jausmus, arba širdžių kalbą. Didžiausia gyvenimo pilnatvė ir laimė yra pasiekiama tik per tradicinę šeimą. Tačiau norėdamas pasiekti tokį pilnatvės lygmenį žmogus turi sumokėti tam tikrą kainą, t. y. paaukoti savo egoizmą ir norą rūpintis tik savimi, tik savo poreikiais.
Jau seniai įrodyta, kad puiki emocinė ir fizinė žmogaus savijauta priklauso nuo asmeninės laimės. Tos, kurią patirti lemta ne kiekvienam. Daugelis gyvendami ramų šeimyninį gyvenimą mano, kad jų santuoka stabili ir sėkminga. Tačiau ar laiminga? O gal laiminga ir sėkminga šeima yra vienas ir tas pats? Pasirodo – ne. Susituokusiems ir skirtis neketinantiems žmonėms psichologai pasiūlė anoniminę anketą. Pagrindinis klausimas sutuoktiniams buvo toks: „Jeigu šiandien vėl rinktumėtės savo antrąją pusę, ar pasirinktumėte tą patį žmogų, su kuriuo dabar gyvenate?“. Tyrinėtojų nuostabai, tik pusė apklaustųjų atsakė teigiamai. Kiti arba negalėjo atsakyti, arba pareiškė, kad rinktųsi kitą. Nors jų šeimos buvo pakankamai stabilios. Paaiškėjo, kad šeimos stabilumas dar nereiškia, kad žmonės patenkinti santuoka, tačiau skirtis nesiruošė, nes įprasta, kad skyrybos – visiškos nesėkmės simptomas. Skyrybų griebiamasi kaip chirurginio įsikišimo, kai nebėra vilties kitaip išgyti. Tiesa, kai kada žmogus pasirengęs metų metus kęsti įkyrų skausmą, kad tik nereikėtų kreiptis į chirurgą. Šeimos išsaugojimas bet kokiomis sąlygomis kai kada atrodo mažesnė blogybė. O ar šeimos gerovė prilygsta šeimos laimei? Juk mes esame pratę laimę vertinti kaip pakilią ekstazę. Panaši būklė apima įsimylėjėlius ir jaunavedžius. Tačiau susižavėjimas negali trukti amžinai. Vis dėlto žmogų šildo ne liepsnojančios meilės aistros, bet rami namų židinio šiluma.
Manau, viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria šiandien poros, yra supratimo, dėkingumo ir pagarbos tam, kas moteriška, bei tam, kas vyriška, stoka, ir todėl atsiranda nesuvokimas, ką reiškia vienas kitą papildyti. Šioje knygoje mėginsiu jums naujai apibūdinti, kas yra vyriškumas ir moteriškumas ir kaip kiekvienas gali prikelti kitame, kas geriausia, ir paskatinti džiaugtis ir didžiuotis būdamas vyru ar moterimi. Be šio suvokimo, santuoka tampa sąjunga dviejų konkuruojančių bevardės lyties robotų, beviltiškai mėginančių susigaudyti painioje situacijoje, klupinėjančių tamsoje, suglumusių, ieškančių meilėje šiokios tokios naudos ir galiausiai liekančių su savo juodžiausia vienatve, kartėliu, pykčiu. Man rodos, viena pagrindinių klaidų, kurias daro susituokę vyrai ir moterys, yra vengimas įsipareigoti ir aukotis. Šiais laikais žmonės daugiau atsidavę savo karjerai, savo interesams. Regis, žmonės santuoką ir vaikus traktuoja kaip nebūtinai reikalingus, o kitus savanaudiškus pomėgius kaip būtinus. Mes gyvename labai egoistiškais laikais. Tikrieji sutuoktinių ir vaikų poreikiai ignoruojami vardan vieno iš sutuoktinių norų. Santuoka ir vaikai – tai didžiulė auka ir įsipareigojimas. Pastarosios kelios kartos neišmokytos pagrindinių moralės principų. Mūsų visuomenė linkusi tikėti, kad momentinis malonumas be įsipareigojimų – svarbiausias gyvenimo siekis. Meilės jausmas, apie kurį dar nekalbėjau, yra negiliai suvokiama, bet labai vertinama emocija.