10 000 straipsnių
"Tai tik laiko klausimas iki mūsų meditacija suteiks pastovią palaimos būseną, palyginamą tik su mylėjimusi su geriausiu partneriu. Jokios išorinės priemonės negali suteikti džiaugsmo, kuris nebūtų mums jau būdingas. Laimės ieškojimas siekiant kažką turėti arba vaikymasis ypatingų pojūčių - tai lyg bandymas pajudinti kažką iš labai toli su klibančia kartimi. Tai labai netikslu ir dažniausiai neduoda norimų rezultatų.”
Seni budistiniai tekstai sako, kad žmogus, kuris klauso kito žmogaus mokymų, yra kaip gyvatė, kuri šliaužia bambuko vamzdeliu. Turime būti labai atsargūs ir labai kritiški. Kritiškasis mūsų proto aspektas mums garantuoja, kad nebūsime apgauti. Kai kuriose šalyse jeigu žmogus sako “klausyk manęs” ar “tikėk manim”, tai kiti žmonės laikosi tam tikros distancijos, kadangi galvoja, kad gali būti apgauti. Žinoma, ne visi žmonės taip mano. Kartą buvo tokia akimirka, kai užmiršau savo vardą. Maniau, kad tai yra neįmanoma, kad tai rodoma tik filmuose, tačiau įsitikinau, kad tai įmanoma. Kartą prieš paskaitą Gdansko universitete žiūrėjau televizorių. Atsitiktinai žiūrėjome katalikišką programą, kurioje du katalikai žurnalistai, turintys tą patį požiūrį, įdomumo vardan pykosi tarpusavy. Vienas pasakė “jeigu dievas yra visagalis ir visa užjaučiantis, tai kodėl pasaulyje egzistuoja kentėjimas? Kadangi dievas labai geras ir gali viską padaryti, kodėl jis nespragteli pirštais ir kentėjimas neišnyksta?” Oponentas turėjo atsakyti į šį klausimą. Aš tiesiog apmiriau - buvo labai įdomu, ką jis atsakys. Ir pamiršau net savo vardą, kai išgirdau atsakymą. Viso to paaiškinimas buvo įvardintas kaip paslaptis. Taigi, jei kurį nors patenkina tokie paaiškinimai, manau, jis turėtų praktikuoti dualistinę religiją. Taip pat labai nustebau, kad klausėjas buvo patenkintas atsakymu. Turėjo praeiti šiek tiek laiko iki prisiminiau savo vardą.
2001 m. pavasarį “Talibano” judėjimo dvasinis lyderis Muchamedas Omaras paskelbė, kad Afganistane bus sunaikinti visi kultūros paminklai, sukurti iki islamo periodo pradžios ir kurie neatitinka islamo keliamų reikalavimų apie žmogaus atvaizdo vaizdavimą. Kabulo ir kitų stambesnių Afganistano miestų muziejuose buvo saugomos ankstyvojo budizmo materialinės kultūros pavyzdžių kolekcijos, įskaitant unikalias akmenines heleninės kultūros įtakoje pagamintas statulas, kelias dešimtis medinių ir molinių Budų. Prieš šį barbarizmo aktą protestavo Jungtinių Tautų Organizacija, UNESCO; Niujorko muziejaus “Metropiliten” direktorius prašė talibų leidimo išgabenti iš šalies bent dalį paminklų, jeigu jie nepriimtini islamiškoje valstybėje, Indijos vyriausybė taip pat bandė susitarti su talibais dėl jiems nereikalingų kultūros vertybių saugojimo savo šalies teritorijoje.
1997 m. pasirodė režisieriaus Martino Scorsese filmas “Kundunas”, kuriame labai tikroviškai ir kartu subtiliai pasakojama Tenzino Gjatso, XIV Dalai Lamos gyvenimo istorija. Filmo scenarijų parašė Melissa Mathison, Harrison’o Ford’o žmona, sukūrusi taip pat scenarijų filmui “E.T. the Extra-Terrestrial” (1982). 1999 m. “Kundunas” buvo nominuotas dviems “Oskarams”. Lietuvoje jį kelis kartus galėjote pamatyti įvairiais TV kanalais. “Kundunas” nėra vienintelis meninis filmas apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Čia galima paminėti ir režisieriaus Jean-Jacques Annaud filmą “Seven Years In Tibet” su Brad Pitt’u.
Istorinis Buda gimė apie 570 metus pr. Kr. šiaurės Indijoje. Jaunuolis šešerius metus ieškojo ir meditavo iki pažino proto prigimtį, taip tapdamas Buda - “pabudusiu”. Jo mokymai suteikia bebaimiškumą, džiaugsmą ir gerumą, ir yra kelių rytų Azijos šalių pagrindinė religija.
Tibete egzistavo daug nepriklausomų meditacijos mokyklų, ir tarp jų buvo labai ryškūs skirtumai. Seniausia mokykla buvo Ningma - šios mokyklos mokymus 750 metais į Tibetą atnešė Guru Rinpočė (Padmasambhava). Jis buvo labai ypatingas mokytojas, turėjo išskirtinę charizmą ir buvo visiškai prašvitęs - realizavęs budos būseną. Jis galėjo įkvėpti laukinius tibetiečius. Vėliau, po jo mirties, mokymai buvo sunaikinti, liko tik labai siauras, nedidelis perdavimas, įkvėpęs tam tikrą kontr-reformacijos laikotarpį Bonpo religijoje. Ši, iš vienos pusės, buvo labai artima šamanizmui, o iš kitos pusės, turėjo labai išvystytą filosofinę sistemą. Vėlesniais laikais Bonpo daug ką perėmė iš budizmo tradicijų, ir kai kas netgi galvoja, kad taip susikūrė penkta Tibeto budizmo mokykla.
Bamijano Buda - už 250 km nuo šalies sostinės Kabulo, Bamijano miestą juosiančių kalnų šlaite yra unikalus akmeninis V a. po Kr. budistinės šventovės kompleksas, kurį sudaro beveik 2000 dekoruotų patalpų, laiptų ir perėjimų, besitęsiančių 1,8 km išilgai šlaito bei šešios iškaltos uoloje Budos statulos, iš kurių dvi kolosalaus dydžio: 37 ir 53 metrų aukščio. Tai didžiausias pasaulyje stovinčio Šakjamunio atvaizdas. VII a. po Kr. kinietis piligrimas savo užrašuose mini dar kelis paminklus, bet jie iki mūsų dienų neišliko. Iki VII a. po Kr. Bamijano miestas ir jo šventyklų kompleksas buvo vienas didžiausių budistinių religinių centrų.
May 8, 1998 - Doctor of Humane Letters
Brandeis University, USA
May 11, 1998 - Doctor of Divinity
Emory University, USA
May 15, 1998 - Doctor of Laws
University of Wisconsin, USA
November 11, 1998 - Doctor Honoris CaUSA
Seton Hill College, USA
April 7, 1999 - Doctor Honoris CaUSA
University of Brasilia, Brazil
April 9, 1999 - Doctor Honoris CaUSA
University of Buenos Aires, Argentina
April 16, 1999 - Doctor of Theology
Florida International University, USA
October 12, 1999 - Bodhi Award
American Buddhist Congress, USA
November 24, 1999 - Life Time Achievement Award
Hadassah Women's Zionist Organization of America, Israel
December 12, 1999 - Diwaliben
Mohanlal
Mehta Award for International
Peace & Harmony
Diwaliben Mohanlal Mehta Charitable
Trust, India
Naudojant Budos metodus galima pasiekti pilną prašvitimą. Jis aiškiai įvardina kurie mokymai susiję su galutine, o kurie - su sąlygota tiesomis. Savo mokiniams Buda labai suprantamai ir praktiškai parodė kaip išnaudoti visus patyrimus gyvenime kaip žingsnius link prašvitimo. Jis davė į tikrą ir nesibaigiančią laimę vedančius metodus. Kas yra budizmas? Naudojant Budos metodus galima pasiekti pilną prašvitimą. Jis aiškiai įvardina kurie mokymai susiję su galutine, o kurie - su sąlygota tiesomis. Savo mokiniams Buda labai suprantamai ir praktiškai parodė kaip išnaudoti visus patyrimus gyvenime kaip žingsnius link prašvitimo.
Daugelis žmonių mano, kad žino, koks tas protas. Kartais norime suliesėti, bet tai mums pasirodo per sunku, kartais sunku nustoti gerti, nors ir labai to norime. Narkotikų atsisakyti taip pat nėra lengva, o kažkas nori nustoti bartis su savo draugais. Nors ir norime visa tai pasiekti ir tai sunku, galų gale suprantame, kad nežinome, kaip tas protas veikia. Pats faktas, kad nesame visiškai laimingi, nors ir labai to norėtume, parodo, kad nepažįstame savo proto. Jeigu negalime fabriko - savo proto - priversti gaminti tam tikras prekes, reiškia, kad to fabriko nevaldome. Jeigu gerai išanalizuotume visą situaciją, prieitume išvados, jog nežinome, kokie mes iš tikrųjų. Dėl tam tikrų priežasčių subjektyviai įsivaizduojame, kad žinome kas mes tokie esame. Save pažįstame betarpiškiau negu savo išorinį pasaulį. Puikiai jaučiame, kas dedasi mūsų viduje.
Kamakura Daibutsu (Didysis Kamakuros Buda) - vienas žymiausių budistinės materialinės kultūros pavyzdžių; bronzinė sėdinčio Budos Amidos statula (pilnas pavadinimas skamba taip: Kondou-Amidai-Nyourai-Zou), esanti Japonijoje, Kamakura mieste, Kotokuin šventovėje, priklausančioje jodo-shu budistų mokyklai. Jos aukštis siekia 12 m, o svoris - beveik 100 t. Tai antroji pagal dydį Budos statula Japonijoje, nulieta 1252 metais, Kamakura periode (1192-1333). Seniau aplink ją buvo pastatytas paviljonas su stogu, bet 1335 ir 1368 m taifūnai jį sugriaudavo. Po to, kai 1495 m galingo cunamio banga vėl sugriovė paviljoną, Buda paliktas po atviru dangumi ir toks išliko iki mūsų dienų.
Tibetiečiai jau tapo tautine mažuma savo pačių Tėvynėje. Visoje Tibeto teritorijoje dabar gyvena 8 milijonai kinų, neskaičiuojant KLR karinių dalinių. Kinams atiduodamos derlingiausios dirbamos žemės, jie visur užima vadovaujančius postus. Tibetiečiai yra atstumtieji ir politinėje, ir ekonominėje, ir socialinėje srityje. Gimstamumo kontrolė, kurią kinų valdžia vykdo Tibete, primena nacių taikytus metodus. Pasauliui apie tai, deja, mažai žinoma, nes visi oficialūs dokumentai bei pranešimai atspindi ir remia Pekino propagandą. Kinijos "ekspertai" teigia, kad prievartinė sterilizacija ir abortai Tibete yra Kinijoje vykdomos "vieno vaiko" politikos tąsa. Tačiau Tibetas, kurio teritorija 2,5 mln. kvadratinių kilometrų, priešingai nei Kinija, niekada nekentėjo nuo gyventojų pertekliaus. Sterilizacija yra pagrindinė priemonė kontroliuoti gimstamumą. Kai kuriuose Tibeto rajonuose klasta arba žadant finansinę paramą sterilizuota apie 80% galinčių gimdyti tibetiečių moterų. Prievartiniai abortai daromi 6 -ą, 7 -ą, kartais net 9 -ą nėštumo mėnesį. Dažnai antrą, "uždraustą" kartą pagimdytiems vaikams arba "gimdymo sertifikato" neturintiems pirmagimiams suleidžiamos mirtinos injekcijos. Jei tibetiečių šeima nepaiso "gimstamumo kontrolės" ir "vieno vaiko" politikos arba susilaukia kūdikio neturėdami 25 metų, jie yra baudžiami 400 JAV dolerių bauda, o tai tuose kraštuose didžiulė suma, pažeminami pareigose arba atleidžiami iš darbo.