Neteisėtų statinių savininkai, ignoruojantys teismų sprendimus nugriauti tokius statinius, artimiausiu metu gali sulaukti griežtų piniginių sankcijų ir šių statinių griovėjų. Šiandien teisingumo ministras Petras Baguška ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas aptarė Teisingumo ministerijos parengtus teisės aktų pakeitimus ir papildymus, kurie ne tik padės paspartinti teismines procedūras griaunant neteisėtus statinius, bet ir užkirs kelią naujoms neteisėtoms statyboms. "Sutarėme dėl bendrų veiksmų ir didesnių problemų nebeturėtų kilti", - po susitikimo teigė P.Baguška. "Norint, kad procesai apjudėtų iš vietos, reikia aiškiai pasakyti, kas ir ką daro...
Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusią savaitę vyko tarptautinis seminaras "Buvusių sovietinių karinių teritorijų reintegravimo patirtis", kurio metu buvo kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, renovuojančios tokias sudėtingas socialiniu, ekonominiu bei ekologiniu požiūriu teritorijas. Projekto partneriai ir svečiai buvo supažindinti su probleminėmis Vilniaus Vismaliukų bei Burbiškių buvusiomis karinėmis teritorijomis. Pasak specialistų, pastarųjų tvarkymas vyksta nepakankamai sklandžiai ne tiek dėl plėtros idėjų ar investicijų stokos, kiek dėl institucinio požiūrio ir spragų teisinėje sistemoje. Kaip sėkmingiausias buvusios karinės paskirties teritorijos atnaujinimo projektas Lietuvoje seminaro dalyviams pristatytas...
Vilniuje ir toliau stingant patalpų biurams, ketinama statyti tris naujus aukščiausios klasės verslo centrus. Priešingai nei paskutiniu metu kilę nauji dvidešimties aukštų pastatai, naujieji verslo centrai bus kelissyk mažesni – 4-5 aukštų. Tikimasi, kad čia įsikurs didelės įmonės, kurios vertina patogumus ir rūpinasi savo įvaizdžiu. Į trijų pastatų A klasės verslo kompleksą bus investuota daugiau nei 65 mln. litų. Projektą plėtos bendrovė "Indeco". "Pastaruoju metu Vilniuje iškilo ne vienas daugiaaukštis verslo centras. Nors iš išorės jie atrodo įspūdingai, daugėja mažaaukščių verslo centrų, nes...
Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu stabdyti savavališkas statybas Aguonų gatvėje. Nuo vasaros UAB "Sėnoja" vykdo rekonstrukcijos darbus daugiabučio gyvenamojo namo Aguonų g. 5 kieme. Bendrovė neturi Vilniaus miesto savivaldybės suderintos techninės dokumentacijos ir leidimų statybai. Paaiškėjus, jog leidimą statyboms neteisėtai išdavė ir pratęsė Vilniaus apskrities viršininko administracija, Savivaldybės pareigūnams pareikalavus, leidimas statyboms buvo panaikintas, tačiau bendrovė "Sėnoja" tęsia darbus toliau. Vilniaus miesto meras ne kartą prašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovų atkreipti dėmesį į susidariusią...
Augant Baltijos šalių ekonomikai, sparčiai didėja užsienio investuotojų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu, ypač tai pastebima Vilniaus, Rygos ir Talino biurų patalpų rinkose. Taip skelbiama naujausiame Švedijos nekilnojamojo turto konsultantų „Newsec“ leidinyje „Nordic Report“. “Paklausa viršija pasiūlą, — sako Olevas Maitas Makkas, „Newsec“ biuro Taline vadovas. — Šiuo metu maždaug 25 tarptautiniai fondai nori investuoti Baltijos šalyse ir ieško nekilnojamojo turto projektų“. Tokį investuotojų aktyvumą lemia sparti ekonominė Baltijos šalių plėtra. Kaip rašoma „Nordic Report“, Lietuvos BVP šiemet turėtų išaugti 6,5 proc., Latvijos — 8,5...
1995–2000 metais Lietuvoje didesnės buvo ne tik bankų palūkanos skolinantis būstui, bet taikomi reikalavimai paskolų gavėjams. Pastaruoju metu buvo galima pastebėti, jog bankai iki minimumo buvo linkę sumažinti reikalavimus, keliamus norint gauti paskolą būstui, taip dar labiau padidindami galinčių imti paskolas žmonių skaičių, kurie, savo ruožtu, didino naujos statybos būsto paklausą, o nesant pakankamai jo pasiūlai – kilo ir senos statybos būsto kainos. Ypač padidėjęs susidomėjimas naujos statybos butais neliko nepastebėtas, ir nuo 2000 metų būsto statybų sektoriuje pirmavęs Vilnius 2006 metų viduryje...
Susiklosčius rinkos situacijai, kai naujos statybos butų paklausa žymiai viršija pasiūlą, kainos kyla rekordiniais tempais, o didžioji dauguma butų yra parduodama dar nepastatytuose namuose, pasirašant tik preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuri numato galutinį buto įsigijimą tik pabaigus namo, kuriame yra butas, statybą, (t.y. praėjus gana ilgam laikotarpiui nuo preliminariosios sutarties pasirašymo – dažniausiai po 6-18 mėnesių), kai kuriems statytojams kyla pagunda papildomai užsidirbti iš buto pirkėjų arba apskritai siekti, kad sutartis nebūtų pasirašyta. Todėl kartais pagrindinėje pirkimo - pardavimo sutartyje atsiranda įvairiausių...
Nežiūrint į tai, kad šiandieninė būsto pasiūla, palyginti su paklausa, yra labai nedidelė, būsimi naujakuriai sostinėje nelinkę pirkti nekilnojamojo turto iš pirmo pasitaikiusio statytojo. Brangiai mokėti sutinkama tik už patikimos ir gerai žinomos bendrovės pastatytą būstą. Tokias išvadas padarė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "TNS Gallup", atlikusi tyrimą apie nekilnojamojo turto rinką, statybos bendrovių bei nekilnojamojo turto agentūrų žinomumą Vilniaus mieste. Pasirodo, kad vilniečiai žino iš ties nemažai statybos įmonių bei nekilnojamojo turto agentūrų. Tačiau labiausiai žinoma jiems yra statybų bendrovė "Ranga...
Žvelgiant į esamą padėtį rinkoje galima konstatuoti, kad naujos statybos butų pasiūla kol kas vis dar gerokai atsilieka nuo aukštos paklausos. Tiesa, šiandien turbūt niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kiek butų nuperka arba užsirezervuoja galutinis pirkėjas – t.y., žmogus perkantis butą tam, kad jame gyventų, o ne nuomotų ar tiesiog perparduotų už aukštesnę kainą. Iš tikrųjų situacija rinkoje problematiškėja: spekuliacijos tempai auga nė kiek ne lėčiau nei naujos statybos butų kainos. Kuo labiau kyla kainos, tuo labiau gausėja ir norinčių lengvai pasipelnyti rinkos dalyvių...
Vis labiau artėjant euro įvedimui, kalbos apie jo įtaką šalies ekonomikai bei nekilnojamojo turto rinkai netyla. Bankų ir nekilnojamojo turto specialistai kone kasdien pateikia vis naujų argumentų kuo valiutos pakeitimas bus mums naudingas (valiutos kurso rizikos panaikinimas; rinkos skaidrumas, paprastesnės prekybos ir investavimo sąlygos visoje euro zonoje, masto ekonomija; spartesnė Lietuvos finansų rinkos raida ir kt.) , o kuo ne (euro įvedimas yra infliaciją skatinantis veiksnys; įvedant eurą bus įvykdyta devalvacija; prarandamas pinigų politikos savarankiškumas ir pan.). Pats euro įvedimo faktas kaip savarankiškas...
