Mes visi esame vartotojai, o progresas perkelia dalį su vartojimu susietų santykių į elektroninę erdvę. Tai kelia naujus iššūkius, kuriems aptarti LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Europos vartotojų centras surengė konferenciją “Vartotojas elektroninėje erdvėje”.

“Atsižvelgiant į Europos Sąjungos poziciją dėl elektroninės komercijos bei elektroninės valdžios skatinimo ES valstybėse narėse, informacinės visuomenės paslaugų reglamentavimas yra priskiriamas prie prioritetinių dalykų”- teigė LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkė dr. Irena Šiaulienė. Šių metų gegužės mėn. priimtas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas turėtų nutiesti kelius į saugią informacinę visuomenę.

Elektroninė erdvė – nepriklausoma, neturinti fizinių ir teisinių sienų komunikavimo terpė, neturinti “centrinės valdžios” ar centralizuotų kontrolės mechanizmų.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Tomo Lamanausko žodžiais, didžioji dalis visuomeninių santykių dabar persikelia į elektroninę erdvę. Internetu naudojasi vis daugiau vartotojų. Tačiau internetas – tai tas pat, lyg išeiti į atvirą aikštę ir kalbėti, tikintis, kad niekas nenugirs… Nusikaltėliai taip pat žvalgosi į virtualią erdvę. Kompiuterių vartotojams kenkia kompiuterų virusai ir nepageidautinas elektroninis paštas, juos gali skleisti ir užkrėsti kompiuteriai, kurių savininkai apie tai net nenutuokia. Per 20 metų buvo sukurta 150 000 kompiuterinių virusų! Laikoma, kad pasaulyje apie 80 proc. elektroninio pašto yra nepageidautinas paštas. Elektroninių ryšių įstatymas nustato, kad elektroninio pašto pranešimus tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama siųsti tik esant išankstiniam abonento sutikimui. Mūsų vartotojus dažniau atakuoja nepageidautinos interneto šiukšlės iš JAV ir Rusijos, ispanus – iš Pietų Amerikos. Antivirusines programas naudoja dar ne visi kompiuterių vartotojai. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos atliktą tyrimą, ketvirtadalis namų vartotojų ir įmonių, nepaisant daugumos naudotų saugumo priemonių, patyrė žalą, pavyzdžiui, prarado duomenis, buvo sugadinta programinė įranga.

Jeigu už prekę ar paslaugą mokame grynais pinigais, matome kam ir už ką. Pervedant – kartais slegia nežinia. Elektroninių ryšių įstatymas numato, kad vartotojas gali reikalauti suteikti susijusią su saugumu informaciją, priemonių jo saugumui užtikrinti. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos pradės veikti reagavimo į incidentus elektroninėje erdvėje padalinys (CERT), koordinuosiantis veiklą. Duomenų vagystės internete – taip pat vis aktualesnė problema. Dabar rengiamas Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymas padės spręsti šią problemą. Apie informacinių tinklų ir pačios informacijos saugumą vartotojai turėtų domėtis ir patys, daug galima sužinoti interneto tinklapyje www.esaugumas.lt

Elektroninė komercija plečiasi, nors vartotojų atsakomybės ir pasitikėjimo trūkumas – pagrindinė kliūtis. Pernai JAV 40 proc. vartotojų kalėdines dovanas pirko internetu, Švedijoje 60 proc. gyventojų yra pirkę internetu. Lietuvoje – tik apie15 proc.visų internetu besinaudojančiųjų, o naudojasi apie trečdalis visų gyventojų. Elektroninės komercijos plėtra vyks ir pas mus, nes rinka internete – globali, informacijos pateikimo kaštai – minimalūs ir nėra pridėtinių kaštų. Be to, smulkus ir vidutinis verslas regionuose gauna unikalias galimybes plėtrai. Mykolo Romerio universiteto docento dr. Mindaugo Kiškio žodžiais, palyginus verslininko, sumaniusio atidaryti batų parduotuvę Gedimino prospekte Vilniuje ir internetinę batų parduotuvę išlaidas, jos labai ženkliai skirtųsi.O vartotojams padidėja galimybės palyginti pasiūlymus, kainas ir sąlygas bei priimti informuotą sprendimą, daugėjant pardavėjų ir paslaugų teikėjų bei naujų produktų rinkoje, vartotojas tik laimi. Be to atsiranda naujos galimybės personalizuoti paslaugas, pavyzdžiui, pirkti ne visą kompaktinę plokštelę, o tik vieną ar kelias patinkančias dainas – atskirą failą. Tačiau internetas taip pat patrauklus neteisėtai prekiaujantiems intelektine produkcija. Tai gali būti neteisėtas turinio talpinimas, nuorodos iš kur parsisiųsti neteisėtą turinį, prisidėjimas prie pažeidimo suteikiant technines priemones. Vartotojų teisių gynimo prasme elektroninė erdvė suteikia galimybes žmonėms keistis informacija tarpusavyje ir konsoliduoti savo įtaką, nes keli šimtai nepatenkintų vartotojų, internete pasidalinę savo problemomis, gali nepalyginant daugiau už pavieniui savo problemas bandančius išspręsti žmones.

Vartotojų gynėjai stengiasi veikti pagal principą: atpažink, pranešk, sustabdyk! Lietuva yra tarptautinio vartotojų apsaugos ir gynimo tinklo ICPEN narė. Tai – organizacija, vienijanti įvairias valstybines vartotojų apsaugos institucijas iš viso pasaulio. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (NVTAT) kartu su kitomis šios organizacijos šalimis narėmis dalyvavo Interneto naršymo dienose 2006. Patikrinus 361internetinę parduotuvę nustatyta, kad 72 nesilaikė įvairių Lietuvos Respublikos nustatytų reikalavimų: pateikiami neišsamūs duomenys apie pardavėją, nenurodyta, ar kainos su mokesčiais, ar ne, neaiškios garantijos, nepaaiškinta, kaip galima sutartį nutraukti, pirkėjai viliojami neįtikėtinomis nuolaidomis, pavyzdžiui, “perveskite visą sumą, o atvežus prekę, pusę pinigų sugrąžinsime grynais”… NVTAT Ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vyriausiosios specialistės Justės Verseckaitės teigimu, apgavysčių elektroninėje erdvėje skaičius Lietuvoje kasmet išauga 20 proc.: “vyksta” įvairios loterijos, “renkamos aukos”…

Mūsų šalies vartotojų teises, pažeistas perkant prekes ir paslaugas Europos Sąjungoje, ir Europos vartotojų teises, pažeistas Lietuvoje, gina Vilniuje jau metus veikiantis Europos vartotojų centras. Tokie centrai veikia daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių, yra susijungę į tinklą ECC-Net ir dirba tam, kad žmonės, keliaujantys iš vienos šalies į kitą bei perkantys prekes ar paslaugas, būtų apginti, jei jų netenkintų įsigytų prekių ar paslaugų kokybė. Į Europos vartotojų centrą ne kartą kreipėsi žmonės dėl internetu ES įsigytų prekių ar paslaugų. Jie susilaukė pagalbos. Vartotojus kviečiame kreiptis: J.Basanavičiaus g. 20-11, Vilnius, tel. (8-5) 2650368, faksas (8-5) 2623123.

Views All Time
Views All Time
4574
Views Today
Views Today
1
0 0