Tinklų operacinių sistemų struktūra

Tinklo operacinė sistema (OS) sudaro bet kurio skaičiavimo tinklo pagrindą. Kiekvienas kompiuteris tinkle yra autonominis, todėl tinklų OS plačiąja prasme galima suprasti kaip atskirų kompiuterių operacinių sistemų visumą, sąveikaujančių pranešimų apsikeitimo ir resursų paskirstymo, remiantis bendromis taisyklėmis – protokolais, tikslu. Siaurąja prasme tinklo OS – atskiro kompiuterio OS, suteikianti jam galimybę dirbti tinkle.

Atskiro kompiuterio tinklo operacinėje sistemoje galima išskirti kelias dalis:

· Kompiuterio lokalių resursų valdymo priemonės

Funkcijos: operatyviosios atminties paskirstymas tarp procesorių, procesų planavimas ir dispečerizavimas, procesų valdymas multiprocesorinėse mašinose, periferinių įrenginių valdymas, kitas lokalių OS resursų valdymas.

· Nuosavų resursų ir paslaugų viešam naudojimui pateikimo priemonės – OS serverio dalis (serveris)

Šios priemonės suteikia, pvz., failų ir užrašų blokavimą, kas yra reikalinga jų bendram panaudojimui; tinklų resursų vardų žinynų tvarkymą; nuotolinio priėjimo prie nuosavos failų sistemos ir duomenų bazės užklausų apdorojimą; nutolusių vartotojų užklausų savo periferiniams įrenginiams eilių valdymą.

· Priėjimo prie nutolusių resursų ir paslaugų ir jų panaudojimo užklausos priemonės – OS kliento dalis (redirektorius)

Ši dalis atlieka taikomųjų programų ir vartotojų užklausų prie nutolusių resursų atpažinimą ir nukreipimą į tinklą; užklausa iš taikomosios programos ateina lokalios formos pavidalu, o perduodama į tinklą kitos formos, atitinkančios serverio reikalavimams, pavidalu. Kliento dalis irgi atlieka serverio atsakymų priėmimą ir jų pertvarkymą į lokalų formatą, todėl taikomosios programos neskiria lokalių ir nutolusių užklausų vykdymo.

· OS bendravimo priemonės, kurių dėka vykdomas apsikeitimas pranešimais tinkle. Ši dalis aprūpina pranešimų adresavimą ir buferizaciją, perdavimo maršruto tinkle parinkimą ir t.t., t.y. yra pranešimų transportavimo priemonė.

Priklausomai nuo funkcijų, pavestų konkrečiam kompiuteriui, jo operacinėje sistemoje gali nebūti arba kliento, arba serverio dalies.

Praktikoje egzistuoja keli tinklų OS sudarymo variantai:

Pirmosios tinklų OS buvo egzistuojančios OS ir virš jos pastatytos tinklo apvalkalo visuma. Lokali OS turėjo minimumą tinklo funkcijų, reikalingų tinklo apvalkalo darbui, kuris atlikdavo pagrindines tinklo funkcijas.

Tačiau daug efektyvesnis yra OS, pritaikytų darbui tinkle, kūrimas. Šios OS tipo tinklo funkcijos giliai įmontuotos į sistemos pagrindinius modulius, kas suteikia joms loginio darnumo, eksploatavimo ir modifikavimo paprastumo, aukšto našumo.