405-uosius metus skaičiuojanti ir Vilniaus simboliu tapusi Kaziuko mugė šįmet gręžiasi į savo šimtmečių istorines ištakas ir daugiau dėmesio skirs tradiciniams amatams. Pasak rengėjų, šįmet norima suteikti tradicinei mugei unikalumo – kad ji netaptų paprastu kinų prekių turgumi, bet atspindėtų šimtametes Vilniaus amatininkų cechų ir Vilniaus krašto tautodailininkų tradicijas. Pasak šįmet Kaziuko mugę, vyksiančią kovo 6-8 dienomis, rengiančios UAB „Concept events & media“ generalinio direktoriaus Tado Rimdžiaus, dabar norinčiųjų dalyvauti mugėje aktyvumas panašus į pernykštį – mugėje bus apie tūkstantį pardavimo vietų, pasirašyta 750 sutarčių, tačiau neturint prekių ir gaminių sertifikavimo sistemos, pardavėjai prekybos vietose bus kontroliuojami, kuo prekiauja. „Atsirado daug norinčiųjų prekiauti gaminiais iš lino, vilnos, medžio, molio, vario, odos, kailio, kalvystės kūriniais, verbomis ir floristikos dirbiniais, duonos ir pyrago gaminiais. Šių metų mugės naujovė – prekyba Tymo kvartale ūkininkų maisto produktais, kurių kokybę garantuoja Lietuvos kulinarinio paveldo ženklas. Pirmą kartą prekybos vietos mugėje atskirtos nuo maitinimo vietų“, – pabrėžė T. Rimdžius. „Sertifikuotiems meistrams, amatininkams, ūkininkams, Žemės ūkio ministerija Kaziuko mugėje išpirko vietas garbingiausioje Gedimino prospekto dalyje, todėl šie meistrai dalyvaus nemokamai, rodys savo dirbinių gamybos procesą, naudojamus įrankius ir žaliavas“, – sako Libertas Klimka.