NEC sukūrė sensorių pirštų atspaudų atpažinimui, kurio klaidos tikimybė (false acceptance rate, FAR) – mažiau, kaip viena dešimtmilijonoji, kas dviejomis eilėmis geriau už šiuo metu rinkoje naudojamus sensorius. Kompanija naujųjų daviklių gamybą planuoja pradėti pirmąjį 2005 m. ketvirtį.
Prieš 12 metų Tokijuje prasidėjo grandiozinio požeminių G-Cans kanalų tinklo statyba. Projektas skirtas apsaugoti miestą nuo potvynių taifūnų ir lietingojo periodo metu. Šiandien eksploatuojama sistema sudaryta iš penkių 32 m skersmens ir 65 m gylio gigantiškų betoninių rezervuarų. Jie sujungti specialiais 50 m gylyje nutiestais tuneliais, kurių bendras ilgis – 64 km.
Vos monetos dydžio didelio greičio mikrogeneratoriai laikui bėgant nešiojamuose įrenginiuose pakeis baterijas. Mažas, centimetro skersmens ir 3 mm aukščio generatorius sukuria daugiau, nei vieną vatą elektros energijos – tiek pakanka maitinti mobiliajam telefonui. Džordžijos valstijos Technologinio universiteto mokslininkų sukurtas prototipas tapo vienu iš alternatyvų baterijų paieškoms projekto rezultatų.
Politikai sutaria, kad reikia plėtoti aukštąsias technologijas, tačiau plėtros programas svarsto tik vietos profesūra ir biurokratai, o programoms vykdyti skirtos lėšos išdalijamos be konkursų ir tiems patiems mokslininkams. Dar neseniai politikai savo pareiškimuose ir kalbose tik retkarčiais atkreipdavo dėmesį į jiems beveik mistinę mokslinių tyrimų reikšmę šalies ateičiai. Ateitis atrodė tokia tolima, kad buvo numota į jos finansavimą, matyt, tikintis, kad „dvasingi” dalykai gali būti gyvi dvasia. Šiandien padėtis pasikeitė. Suvokta, kad mokslo žinios nėra jau tokios neapčiuopiamos, ir joks save gerbiantis Seimo narys ar Vyriausybės biurokratas dabar nepraleis progos skelbti apie paramą žinių visuomenei. Nusivylus tranzito perspektyvomis sutarta, kad gerovę gali sukurti žinių ekonomika, ir šios vizijos įgyvendinimas neseniai įspraustas į labai konkrečius rėmus: pasirašytas Nacionalinis susitarimas tikslui pasiekti suteikia 15 metų.
O kad deklaracijos nebūtų tušti žodžiai ir kad Lietuva Europoje neatrodytų juokinga tyrimams skirdama kuklius 0,6 proc. BNP (Europos Komisija pataria 3 proc.), politikai, atrodo, pagaliau tapo dosnesni.
“Cisco” patvirtino kartu su Paryžiaus transporto valdyba rengianti bevielio ryšio vietinių tinklų (WLAN) diegimo metro stotyse projektą. Pagal jį daugumoje Paryžiaus metro stočių bus įrengtos “Wi-Fi” įrangos antenos, užtikrinančios bevielį ryšį 100 metrų spinduliu nuo stoties. Tai “Cisco” atsakas į “Intel” iniciatyvą – ši kompanija pasišovė įrengti viešojo naudojimosi WLAN tinklus Paryžiaus viešbučiuose, baruose ir restoranuose. Metro stotys Paryžiuje viena nuo kitos yra vidutiniškai per 550 metrų, o tai reiškia, kad jose įdiegus WLAN, bevielio ryšio aprėptis apims kone visą miestą. Bazinės WLAN stotys tarpusavyje bus sujungtos beveik 40 tūkstančių kilometrų ilgio šviesolaidžiais.
MTP 1 lygmuo apima fizinę ir elektrinę duomenų perdavimo jungties terpę, kreipties į tą jungtį priemones ir sujungimo sudarymo bei nutraukimo galimybes. Skaitmeninėse ryšio sistemose tam yra naudojami 64 kb/s kanalai. MTP 2 lygmuo pasinaudoja 1 lygmens duomenų perdavimo jungtimi ir užtikrina patikimą bitų perdavimą. MTP 2 yra visiškai palyginamas su 2-uoju OSI sluoksniu ir su LAPB. Atlikdamas nuolatinę jungties patikrą ir naudodamas tam FISU (Fill-in Signal Units – signaliniai užpildymo vienetai), MTP 2 leidžia greičiau aptikti duomenų perdavimo linijoje atsiradusias problemas netgi ir tuomet, kai linija nėra perduodami jokie duomenys. FISU vienete esantys FSN (Forward Sequence Number – tiesioginės sekos numeris) bei BSN (Backward Sequence Number – atgalinės sekos numeris) yra panašūs į LAPB ar HDLC atveju naudojamus N (S) ir N (R). Kontroliniams bitams (CK) tenka toks pat vaidmuo kaip ir freimo patikros sekai FCS.
LI (Length Indicator – ilgio indikatorius) nurodo tarp LI ir CK esančių oktetų skaičių, todėl šios rūšies blokas yra lygus 0. Pakartotinių perdavimų metu yra naudojami BIB ir FIB (Backward and Forward Indication Bits – atgaliniai ir tiesioginiai indikaciniai bitai).
Kabelinis modemas gali prisijungti prie Internet’o skirtingais būdais. Tai leidžia išsirinkti vartotojui optimalų variantą. Yra keli signalo perdavimo būdai, kurie atsižvelgia į esamas infrastruktūras. Klientas gali pasinaudoti visais variantais tiesioginio ir atbulinio signalo perdavimui.
Jeigu Jūsų firma ar organizacija vienoje patalpoje ar netoli esančiose patalpose turi keletą kompiuterių, Jums pats laikas susimąstyti apie kompiuterinio tinklo diegimą. Kompiuterinis tinklas Jums gali būti naudingas daugeliu aspektų: 1. visi darbuotojai, dirbantys su kompiuteriais, pajungtais į bendrą tinklą, galės naudotis bendromis programomis bei vienu metu dirbti su ta pačia programa, kas suteiks galimybę dirbti daug efektyviau nei anksčiau. 2. kompiuterinio tinklo ir specialios programinės įrangos pagalba darbuotojai vienas su kitu galės bendrauti raštu ir net balsu, kas gali žymiai sumažinti Jūsų sąskaitas už pokalbius telefonu.
Pirmosios SS No.7 specifikacijos buvo orientuotos į sujungimų režimo telefono tinklus. 1976 m., kai CCITT ėmė jas kurti, ISO dar nebuvo pradėjusi darbo su OSI modeliu. Atsižvelgus į to laiko reikalavimus, buvo pasirinktas keturių lygmenų modelis. Trys žemiausieji lygmenys, sudarantys MTP (Message Transfer Part – pranešimų perdavimo posistemė), vėliau yra naudojami įvairioms vartotojo posistemėms aptarnauti. 1 ir 2 SS No.7 lygmenys atitinka OSI modelio 1 ir 2 sluoksnius.
Kabeliniai modemai leidžia Internet tiekėjams lengvai didinti klientų skaičių. Tam pakanka pravesti kabelį nuo kliento patalpos prie artimiausio magistralės paskirstytojo. O jei tiesioginis ir atbulinis signalas perduodamas skirtingais kanalais, tai visa tai galima organizuoti dar paprasčiau. Pavyzdžiui vartotojas gauna radijo signalus, o atbulinį perduoda telefono linija. Be to skaitmeninė informacija gali būti perduodama net tele ir video kanalais.