Serial ATA, nauja kietųjų diskų sąsaja, nerėgėta sparta, ar muilo burbulas?
Serial ATA, nuoseklioji kietųjų diskų sąsaja su pagrindine plokšte buvo sukurta 2001m, tačiau tik dabar pradedama diegti į stalinius kompiuterius. Kuo gi ji skiriasi nuo įprastos, lygiagrečiosios Ultra ATA ? Visų pirma, į akis krinta siauras, dažniausiai raudonos spalvos duomenų kabelis turintis dvi jungtis galuose. Tai iš dalies yra gerai, kadangi nebereikia įrenginiuose nustatinėti trumpiklių, siauras kabelis sudaro palankesnes sąlygas aušinimui, tačiau prie vieno kanalo galima prijungti tiktai 1 įrenginį. Maksimalus kabelio ilgis – 1m. Norėdami prie pagrindinės plokštės pajungti S ATA diską, įsitikinkite, ar į ją įdiegtas S ATA valdiklis. Kaip bebūtų keista, bet S ATA kietųjų diskų maitinimo jungtis yra visiškai perdaryta, ir norint tokį diską pajungti prie standartinio maitinimo šaltinio, reikalingas specialus perėjimas. Kodėl SATA kūrėjai nusprendė pakeisti standartu tapusią jungtį, žinoma tik jiems patiems. Gali būti, kad tai susiję su skirtingų įtampų poreikiu, bet tai tada kodėl nebuvo galima tos logikos sumontuoti pačiame kietajame diske ? Mistika. Taip, su pajungimu išsiaiškinome, einame toliau. Sparta. Visi gerai žinome, jog Ultra ATA133 sąsajos maksimali teorinė sparta yra 133 MB/s (megabaitai/s). SATA šią spartą padidina iki 150 MB/s. Kaip matome, teoriškai sąsajos sparta padidėja 17 MB/s. Tai tikrai nėra daug, tačiau mes nepaminėjome vieno labai svarbaus dalyko. Šiuo metu rinkoje nėra nei vieno 7200 aps/min kietojo disko, kurio maksimali sparta, net skaitant išorinį takelį siektų 80MB/s. Vadinasi net ATA 100 dar gali patenkinti visus šiuo metu rinkoje esančių kietųjų diskų poreikius. Koks tikslas keisti sąsają ?Panagrinėjus testus atidžiau, pastebimas dar vienas nemalonus dalykas. Pasirodo per S ATA sąsają pajungti kietieji diskai praranda spartą, kai intensyviai skaito/rašo informaciją atsitiktiniu būdu (Random Read/Write). Nuostoliai nėra dideli, bet jų negalima nurašyti matavimio paklaidoms. Tai gali būti susiję su didesniu S ATA latentikšumu (pamenate kaip buvo su RDRAM ? 🙂 ), disko logikos neišbaigtumu, tačiau faktas yra tas, kad S ATA šiuo režimu dirba lėčiau ! Tai ar iš vis S ATA spartos požiūriu kur nors pasirodo iš gerosios pusės ? Galiu nuraminti S ATA diskus turinčius žmones, pranšumas prieš UATA133 pastebimas nuoseklaus įrašymo į diską metu, tačiau tai susiję tik su tuo, kad 17MB/s greičiau pripildomas disko buferis (cache), kuris S ATA diskų dažniausiai yra 8MB, tačiau jam užsipildžius, spartą pradeda riboti disko mechanika. Lyg ir viskas paminėta, tačiau liko dar vienas deguto šaukštas į SATA medaus statinę 🙂 Pasirodo, naujoji sąsaja yra žymiai jautresnė kompiuterio spartinimui. Tai taipogi neskatina šios sąsajos populiarėjimo tarp mėgstančių eksperimentuoti.
