Naujasis Mokėjimų įstatymas skatins elektroninius atsiskaitymus
Įvertinusi sparčiai besikeičiančias verslo sąlygas ir siekdama pagerinti kredito įstaigų teikiamų pinigų pervedimo paslaugų kokybę bei užtikrinti aukštą elektroninių mokėjimo priemonių patikimumo lygį, Finansų ministerija teikia naujos redakcijos LR mokėjimų įstatymo projektą.
Jeigu projektui, kurio nuostatos visiškai atitinka ES teisės normas ir Europos centrinio banko bei Tarptautinio atsiskaitymų banko rekomendacijas, pritars Vyriausybė ir Seimas, naujos redakcijos Mokėjimų įstatyme bus nustatyti reikalavimai kredito įstaigoms dėl klientų nurodytų mokėjimo terminų vykdymo ir numatyta jų atsakomybė už kliento nurodymo neįvykdymą, uždelsimą ar klaidingą įvykdymą.
Įstatyme taip pat būtų apibrėžti kredito įstaigų ir elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų teisių ir tarpusavio atsakomybės principai bei konkrečiai reglamentuojama atsakomybė elektroninės mokėjimo priemonės praradimo ar neteisėtos prieigos atveju. Su ES direktyvomis suderinto projekto nuostatos numato, kad praradus elektroninę mokėjimo priemonę už nuostolius, atsiradusius iki pranešant apie įvykį kredito įstaigai ir neviršijančius 150 EUR (apie 518 Lt), atsako pats prarastos mokėjimo priemonės naudotojas. Tačiau nuotoliai, atsidarę jau po pranešimo, mokėjimo priemonę praradusiam naudotojui tenka tik tuo atveju, jei paaiškėtų, kad jis tyčia veikė kredito įstaigos nenaudai.
„Ruošdami šį projektą siekėme sustiprinti kredito įstaigų klientų teisių apsaugą, užtikrinti aukštą elektroninių mokėjimo priemonių patikimumo lygį, padidinti pasitikėjimą jomis ir tuo pačiu paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais“, – sako Finansų ministerijos sekretorė Asta Ungulaitienė, pabrėždama, kad augantis pasitikėjimas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis paspartintų ir elektroninę prekybą, ir informacinės visuomenės plėtrą apskritai. Jos teigimu, naujos redakcijos Mokėjimų įstatymu taip pat tikimasi paskatinti kredito įstaigas investuoti į naujas technologijas, kad sumažėtų apgavysčių, elektroninių mokėjimo priemonių padirbinėjimo atvejų ir su tuo susijusių nuostolių. A. Ungulaitienės teigimu, VISA WORLDWIDE organizacijos pateikiami duomenys rodo, jog naujos technologijos mikroprocesorinės kortelės bankų nuostolius dėl kortelių padirbinėjimo gali sumažinti 70-90 proc.
Kartu su naujos redakcijos Mokėjimų įstatymu Vyriausybei teikiamas Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektas, kuriuo siekiama užtikrinti saugų mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, sumažinti sisteminę riziką bei apsaugoti sistemos dalyvių interesus.
Informacinių technologijų pažanga ir atsiskaitymo sistemų plėtra didina ir pervedimų kiekį bei vertę, o dėl laisvėjančio prekių ir kapitalo judėjimo šios sistemos tampa tarptautinėmis. Šie veiksniai didina sisteminę riziką ir galimus sistemos dalyvių nuostolius, kurie galėtų kilti dėl vienos joje dalyvaujančios kredito įstaigos bankroto ar likvidumo problemų. Pasak A. Ungulaitienės, naujojo įstatymo projektas turėtų užkirsti kelią tokiems pavojams, užtikrinti atsiskaitymų baigtinumą ir apsaugoti sistemų dalyvius nuo kitų dalyvių bankroto padarinių. Priėmus Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą būtų nustatyti reikalavimai šioms sistemoms, įteisinant privalomą jų registravimą ir priežiūrą.
Finansų ministerijos inf.
