Licencija negali riboti kitų programinių produktų

Licencija negali riboti kitų programinių produktų, kurie platinami kartu su licencijuota programine įranga. Pavyzdžiui, licencija negali reikalauti, kad kartu su programine įranga platinami kiti produktai būtų tik atvirojo teksto.

Populiariausias licencijos tipas – Pagrindinė viešoji licencija Patį licencijos tekstą galima rasti šiuo adresu:

http://www.gnu.org/copyleft/gpl.html.

Komerciniu požiūriu ši licencija daugiausia draudžianti. Pagal ją, kiekvienas gali modifikuoti GPL programą, tačiau darbo rezultatas taip pat turi būti reguliuojamas GPL licencijos, t.y. turi būti platinamas nemokamai ir kartu su kodu. Šios licencijos tikslas – užtikrinti, kad programa ir darbas ją kuriant visada išliktų nemokamas. Tokio tipo yra Linux operacinė sistema.

Visai priešinga yra BSD licencija, pagal kurios modelį buvo platinama Berklio universiteto sukurta Unix versija. Iš esmės licencija nieko nedraudžia. Kiekvienas gali modifikuoti programą ir vėliau ją platinti imdamas mokestį, nieko nemokėdamas pirminiam programos kūrėjui. Tad pagal šią licenciją šiek tiek modifikuotą programinę įrangą galima parduoti nors ir už milijoną, jei atsiras pirkėjas. FreeBSD operacinė sistema yra reguliuojama šios licencijos.

Šiuo metu egzistuoja apie 30 atvirojo teksto programinės įrangos licencijų tipų. Licencijų sąrašas ir jų tekstai pateikiami šiuo adresu:

http://www.opensource.org/licenses/index.html

Be abejo, visos licencijos pasižymi anksčiau išvardintomis devyniomis savybėmis, skirtumų pasitaiko tik programų modifikavimo bei platinimo reikalavimuose. Dauguma gamintojų reikalauja, kad nebūtų pamirštos įdėti nuorodos į originalius išeities tekstus, autorius ir pan.

Šiame dokumente terminai „atvirojo teksto“ ir „atvirojo kodo“ bus naudojami, kaip sinonimai.