Kompiuteris ir virtualusis pasaulis
Virtualiojo pasaulio įranga jau senokai naudojama įvairiuose treniruokliuose, kiek galima realiau imituojančiuose, pavyzdžiui, lakūno arba tankisto darbo aplinką. Tokie treniruokliai turi specialias judinamas operatoriaus kabinas ir valdomi galingo kompiuterio.
Dabar jau ir asmeniniu kompiuteriu galima bandyti virtualiojo pasaulio sistemas. Pavyzdžiui, galima įsigyti: specialų šalmą, kuriame yra du spalvoti ekranai, stereofoninės ausinės ir galvos padėties davikliai; kombinezoną, kuris perduotų kompiuteriui informaciją apie juo vilkinčio operatoriaus judesius; pirštines, kurios ne tik perduotų informaciją apie pirštų ir plaštakos judesius, bet ir sukurtų lytėjimo pojūtį; vairus, krėslus ir kitokius priedus, pakeičiančius darbo, sporto, buities priemones.
Virtualiojo pasaulio imitatoriai sujungiami su kompiuteriu, kuris generuoja erdvinius vaizdus ir garsus, priklausančius nuo imituojamos situacijos ir operatoriaus veiksmų. Erdvinis vaizdas ir stereofoninis garsas, kurie keičiasi judinant galvą ar atliekant kitus veiksmus, sukuria daug realesnį dalyvavimo vyksme įspūdį negu vaizdas plokščiame ekrane.
Taip “apsirengus” persikeliama į kompiuterio kuriamą vaizdų, garsų ir jutimų pasaulį, po kurį galima ne tik dairytis ir keliauti, bet taip pat imti, sviesti, kovoti bei atlikti kitus veiksmus. Įsėdus į treniruokli, turintį visas valdymo priemones (pvz., vairą, pedalus), galima mokytis vairuoti ar skraidyti, matant ir jaučiant “realią” aplinką, girdint “tikrus” garsus.
Pirštinėse ir kombinezonuose dažniausiai naudojami šviesolaidiniai ir varžiniai keitikliai. Lenkiant pirštus, lenkiasi ir prie pirštinės pritvirtinti šviesolaidžiai, o kartu kinta ir juose sklindantis šviesos srautas. Matuojant šviesos srauto pokyčius, nustatoma plaštakos ir pirštų padėtis. Varžiniai keitikliai tvirtinami prie pirštinės jos lankstymo vietose. Lenkiant kinta keitiklių varža. Ją matuojant nustatomas lenkimo kampas. Kompiuteris analizuoja iš keitiklių gautą informaciją ir pagal programą vienaip ar kitaip į ją reaguoja.
Ne tokios įtaigios, bet gerokai pigesnes yra sistemos su kompiuteriu valdomais akiniais. Erdvinis vaizdas kompiuterio vaizduoklyje matomas užsidėjus akinius, kuriuose vietoj stiklų yra skystųjų kristalų skaidrės. Akiniai sujungti su kompiuteriu. Vaizduoklyje pakaitomis rodomi vaizdai dešiniajai ir kairiajai akiai. Kai rodomas kairiajai akiai skirtas vaizdas, dešinioji skaidrė tampa nepermatoma, kai vaizdas skirtas dešiniajai akiai – atvirkščiai. Vaizdai keičiami 60 Hz dažniu, todėl žmogus to nepastebi ir mato erdvinį vaizdą.
Parašykite komentarą