Tikriausiai daugelis iš mūsų šiuo metu neįsivaizduojame savo gyvenimo be kompiuterių ir interneto. Juk yra taip įprasta – ateiname į darbą, įsijungiame kompiuterius, peržvelgiame naujienas, patikriname elektroninį paštą. Internetas atvėrė žymiai daugiau bendravimo ir informacijos paieškos galimybių, tačiau tuo pačiu metu vis daugėja žmonių, kuriems internetas tapo narkotiku, o riba tarp virtualios realybės ir tikro gyvenimo vis labiau nusitrina. Young (1997) išskiria tris pagrindines pastiprinimo sritis, būdingas bendravimui internetu – socialinis palaikymas, seksualinis pasitenkinimas bei „personos kūrimas“. Aptarkime kiekvieną iš jų detaliau. Socialinis palaikymas formuojasi tuomet, kai žmogus įsijungia į kokią nors socialinę grupę (pokalbių kanalą, telekonferenciją ir pan.). Neretai dalyvaudamas kurioje nors virtualioje grupėje žmogus yra žymiai drąsesnis nei realiame gyvenime. Jis atvirai ir drąsiai reiškia savo nuomonę, dalyvauja diskusijoje. Internete galima paslėpti savo tapatybę, sukurti kitą savęs vaizdą. Konfrontacija arba kritika ne taip gąsdina, nes patys žmonės yra nepasiekiami, o tapatybė neaiški. Seksualinis pasitenkinimas. Anoniminis kiberseksas leidžia priklausomiems nuo interneto žmonėms virtualioje realybėje patenkinti slapčiausius savo troškimus, elgtis taip, kaip realiame gyvenime jie niekada nesielgtų. Be to, žmonėms, kurie nepasitiki savo išvaizda arba turi bendravimo problemų, internete yra žymiai lengviau susipažinti ir užmegzti intymų ryšį.

Atsiradus kompiuteriams ir internetui, žmonės džiaugėsi: internetu galima tiesiogiai bendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, naudotis bibliotekomis, diskutuoti, surasti reikalingą informaciją, žaisti.Tačiau psichologai vis dažniau vartoja terminą “priklausomybė nuo interneto” ir pastebi, kad kompiuteris daugeliui atstojo tiesioginį bendravimą. “Priklausomybė nuo interneto” terminas pirmą kartą pavartotas prieš aštuoniolika metų. Iki šiol Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto kaip ligos, tačiau psichologai pripažįsta: klientų, nesusitvarkančių su šiuo įpročiu, nuolat daugėja. Pasidomėjus, kas pirmiausia parodo, kad žmogus yra linkęs priklausyti nuo informacijos, bendravimo internetu, psichologai aiškina, kad tai nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Esą vieni internautai save laiko priklausomais nuo interneto, naršydami po dvidešimt valandų per savaitę, o kiti, internete praleisdami dvigubai daugiau laiko, nieko blogo čia neįžvelgia. “Svarbiausia, kiek žalos interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui: ar kyla dėl to konfliktinių situacijų, problemų šeimoje, darbe, mokykloje, kiek tai paveikia tarpusavio santykius. Anot psichologų, vienas iš priklausomybės simptomų – kontrolės praradimas. Tiek alkoholikai, narkomanai ar lošėjai nebesugeba kontroliuoti savo elgesio, tiek nuo interneto priklausomi asmenys užsibūna tinkle ilgiau nei buvo numatę. Žmonės taip įsitraukia, kad pamiršta laiką. Psichologai internetu pasiekiamą informaciją, bendravimą vadina dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atsiradusiu nauju narkotiku. Atsiradus kompiuteriams ir internetui, visi džiaugėsi, kad internetas suartins žmones – gali tiesiogiai susisiekti su bendraminčiais iš viso pasaulio, skaityti knygas, ieškoti įvairių patarimų, pagalbos, diskutuoti forumuose. Tačiau psichologai sako, kad realybė dažnai atskleidžia atvirkštinį variantą. Tyrimai rodo, kad interneto mėgėjai daug mažiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis, palygint su retai internetu bendraujančiaisiais. Jiems sunkiau mokytis, suprastėja jų darbinė veikla. Psichologai primena, kad ilgai “internete sėdintiems” žmonėms atsiranda ir neigiamų fizinių pasekmių: sutrinka miegas, mityba, tokie žmonės mažai juda. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.