| |

Rinktis nėra iš ko?

Gyvename langų apsuptyje. “Windows” – kiekviename kompiuteryje. Turbūt kiekvienas, didelis ar mažas, žino, kad laiškus reikia rašyti “Vordu”, skaičiukus skaičiuoti moka “Ekselis”, o po internetą vaikštoma su “Eksploreriu”. Ir kiekvienam yra savaime suprantama, kad kompiuteris anksčiau ar vėliau “pakimba” arba “nulūžta”, failai kartais dingsta, programos ne visada pasileidžia. Asmeniniams kompiuteriams skirtos “Windows” versijos niekada nepasižymėjo stabilumu, bet ką jau padarysi… Rinktis juk nėra iš ko. Ilgą laiką buvo galima guostis dar ir tuo, kad programos nieko nekainuoja. Bet dabar, kai BSA ir Co. pradėjo grąsinti baudomis ir teismais ir kai paaiškėjo, jog “Windows” su “Office” programomis kainuoja bemaž tiek pat, kiek vidutinis tautietis uždirba per ištisus du mėnesius – nori nenori tenka apsižvalgyti ir paieškoti alternatyvų.

Linux Mandrake 9.0 įdiegimas
| | |

Linux Mandrake 9.0 įdiegimas

Jeigu jūs atnaujinate iš 7.0, 7.1 or 7.2 Mandrake Linux versijos nepamirškite pasidaryti duomenų kopiją. Atnaujinimas iš ankstesnių versijų (prieš 7.0) NĖRA palaikomas! Pastaruoju atveju jums reikia sistemą įdiegti naujai, o ne atnaujinti. Mandrake Linux taip pat galite įdiegti į Windows 95/98/ME sistemą, naudojant Linux for Windows. Tai nereikalauja diskų skirstymo ir įdiegia Linux į Windows katalogą. Tai būdas atrasti Mandrake Linux nekeičiant Windows sistemos, tačiau tai vyksta gerokai lėčiau. Taipogi Mandrake Linux digs kai jūs išnaujo įdiegsite Windows. Dėl Linux for Windows naudojimo žr. 2 punktą.

| |

Kaip įsirašyti ISO į kompaktinį diską?

Visa programinė įranga gali ISO failą(jį išpakavus)įrašyti į kompaktinį diską. Dėmesio: Atsisiųskite ISO failą dvejetainiu režimu (pvz. FTP). Nes pavyzdžiui naršyklė Netscape „pagal nutylėjimą“ siunčia failus ASCII režimu kas sugadina failą. Jūs galite patikrinti ar Jūsų atsiųstas failas yra geras pasinaudoję komandą: md5sum mandrake.iso. Linux operacinėje sistemoje, arba keliaukite adresu http://www.etree.org/md5com.html ir atsisiųskite md5sum.exe versiją kuri tinka Windows operacinei sistemai.

Truputis istorijos apie Linux operacinę sistemą
| | |

Truputis istorijos apie Linux operacinę sistemą

1991 metais Helsinkio Universiteto paskutinio kurso studentas Linusas Torvaldsas(Linus Torvalds) įsigijo naujutėlį IBM 80386 PC. Nusivylęs kompiuteryje buvusia operacine sistema, jis nusprendė vietoje jos paleisti UNIX’o sistemą. Tačiau UNIX’o sistema buvo per brangi todėl Linusas su talentingų programuotojų komanda nusprendė imtis sunkaus uždavinio sukurti naują UNIX’o sistemos versiją. Jie sukūrė operacinės sistemos branduolį (kernel) ir pavadino jį Linux’u. Vienas iš svarbiausių Linuso Torvaldso sprendimų pirmosiomis Linux’o sistemos branduolio kūrimo dienomis buvo visiems laisvai naudotis, sistemos pradiniais tekstais (source code). Kelios organizacijos sukaupė daug nemokamai platinamos programinės įrangos, kurią buvo galima rasti nemokamai platinamos programinės įrangos fonde (Free Software Foundation) bei kitose vietose, sujungė ją su Linux’o branduoliu ir sugalvojo kaip visa tai įdiegti į kompiuterį. Visas šis procesas vadinamas programinio paketo kūrimu (creating distribution).

| | |

Kas yra tas “Linux”?

Jeigu jau kalbėti tiksliai, tai “Linux” – tai tik gana mažas “Unix” genties operacinės sistemos branduolys, leidžiantis kompiuteriui naudotis atmintimi ir kitais resursais, bendrauti su įvairiais vidiniais ir išoriniais įrenginiais, paleidinėti bei valdyti kitas programas. Įdiegtos “Linux” sistemos branduolys (angl. “kernel”) diske užima mažiau nei vieną megabaitą. Visa kita (įskaitanti net ir tekstinius bei grafinius apvalkalus) yra tik papildomos programos, kurios sistemos darbui nėra būtinos. Nepaisant to, toliau tekste bendru “Linux” terminu bus vadinama pačios operacinės sistemos (jos branduolio) bei joje veikiančių programų visuma.

| | |

UNIX

UNIX – daugiauždavininė daugiavartotojiška OS. Tai nėra patogi vartotojui OS, todėl ją nedažnai galima rasti paprasto vartotojo kompiuteryje. Jos priešininkai charakterizuoja ją kaip pasenusią, daugumoje naudojančią archaišką tekstinį interfeisą. UNIX šalininkams tai yra galingiausia, lanksčiausia ir tuo pačiu metu stabiliausia OS iš visų egzistuojančių šiuo metu. Kaip paprastai, abu požiūriai teisingi iki tam tikros ribos, o tiesa kažkur vidury. Kadangi UNIX operacinė sistema turi labai daug versijų, ji gali dirbti daugelyje aparatinių platformų, pradedant paprasčiausiu personaliniu kompiuteriu su Intel 80386 procesoriumi ir baigiant specializuotomis darbo stotimis. Tinklo OS UNIX yra vieno rango, t.y. kiekvienas tinklo kompiuteris turi galimybę kaip gauti priėjimą prie kitų kompiuterių resursų, taip ir pateikti bendram naudojimui nuosavus resursus.

Microsoft Windows NT
| | |

Microsoft Windows NT

Microsoft Windows NT operacinė sistema pasidarė populiariausia tinklų operacine sistema kompiuterių rinkoje, užėmusi Novell NetWare vietą. Patogus interfeisas ir paprastas eksploatavimas leido net nepatyrusiems vartotojams montuoti ir aptarnauti lokalus tinklus. Windows NT yra modulinė OS, palaikanti visas išplėstas galimybes, įdiegtas į paskutinius Intel ir Alpha firmų procesorių ištyrimus, o taip pat pašalina apribojimus operatyvios atminties apimčiai ir saugomos informacijos kiekiui. Servisas – bet kuri programa arba komponentė, kuri užkraunama kartu su OS dar prieš vartotojui įeinant į tinklą ar pamatant ekraninį interfeisą. Servisai užkraunami automatiškai ir neleidžia operatoriui kištis į užkrovimo procesą.

| |

Kriterijai įmonės masto OS pasirinkimui

· ribotas daugiaserverinio tinklo palaikymas;

· failų operacijų didelis efektyvumas;

· efektyvios integracijos su kitomis OS galimybė;

· centralizuotos informacinės tarnybos egzistavimas;

· geros raidos perspektyvos;

· nutolusių vartotojų efektyvus darbas;

· įvairūs servisai: file-servisas, print-servisas, duomenų saugumas, atsparumas gedimams, duomenų archyvavimas, pranešimų apsikeitimo tarnyba, įvairiausios duomenų bazės ir kt.;

| |

Įmonės masto tinklų OS

Svarbiu tokios OS elementu laikoma centralizuota informacinė tarnyba, kurioje saugomi duomenis apie vartotojus ir tinklo padalijamus resursus. Tokia tarnyba, vadinama katalogų tarnyba, užtikrina vieningą loginį vartotojo įėjimą į tinklą ir suteikia jam patogias visų jam prieinamų resursų peržiūrėjimo priemones. Administratorius, esant centralizuotai informacinei tarnybai tinkle, išvaduotas nuo būtinumo užvesti pasikartojamą vartotojų sąrašą kiekviename serveryje, o tai reiškia, išvaduotas nuo rutininio darbo ir potencialių klaidų, nustatydamas vartotojų sąrašą ir jų teises kiekviename serveryje. Tokios tinklų OS, kaip Banyan Vines, Novell NetWare 4.x, IBM LAN Server, Sun NFS, Microsoft LAN Manager ir Windows NT Server, gali tarnauti kaip įmonės OS, tame tarpe NetWare 3.x, Personal Ware, Artisoft LANtastic OS labiau tinka nedidelėms darbo grupėms.

| |

Skyriaus masto OS

Korporatyvinė tinklo OS turi palaikyti sudėtingesnius servisus. Panašiai kaip darbo grupių tinklo OS, įmonės masto tinklo OS turi leisti vartotojams dalyti failus, taikomąsias programas, spausdintuvus, be to daryti tai dideliam vartotojų kiekiui ir duomenų apimčiai ir su didesniu našumu. Įmonės masto tinklo OS suteikia galimybę sujungti įvairias sistemas – kaip darbo stotis, taip ir serverius. Pvz., net jei OS veikia Intel platformoje, ji turi palaikyti UNIX darbo stotis, dirbančias RISC-platformose. Analogiškai, serverio OS, dirbanti RISC-kompiuteryje, turi palaikyti DOS, Windows ir OS/2. Įmonės masto tinklo OS turi palaikyti kelis protokolų stekus (TCP/IP, IPX/SPX, NetBIOS, DECnet ir OSI), suteikdama paprastą priėjimą prie nutolusių resursų, patogias servisų valdymo procedūras, įskaitant agentus tinklų valdymo sistemoms.