Elektroninių parduotuvių situacija per metus nepakito – Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki jų saugumu, o esant menkam kompiuteriniam raštingumui rinka vangiai auga, todėl verslininkai menkai į jas investuoja. Tokią situaciją parodo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos atliktas antrasis privatumo ir saugumo lietuviškame internete tyrimas. Pabrėžiama, jog daugelis vartotojų jaučiasi nesaugiai pateikdami elektroninių paslaugų teikėjams banko kortelių numerius, jų galiojimo laiką, asmeninius duomenis.

Autorių teisių asociacijos siekia įpareigoti interneto paslaugų teikėjus kovoti su piratavimu jų tinklapiuose. Interneto bendrovės idėją palaiko, bet pažymi, jog iki šiol autorių teisių gynėjai internetu rūpinosi mažai. “Interneto paslaugų teikėjai turi įsipareigoti išsyk reaguoti į autorių asociacijų pranešimus apie jų klientų platinamą nelegalią produkciją ar kitus pažeidimus”, – agentūrų pageidavimą išsako Andrius Iškauskas, asociacijos “BSA Lietuva” teisininkas. Kartu su “BSA Lietuva” susitarimo su interneto paslaugų teikėjais (IPT) sieks Lietuvos autorių ir gretutinių teisių apsaugos agentūra (LATGA-A), Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), Lietuvos fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija (FGPA) bei Lietuvos muzikos industrijos asociacija (LMIA), taip pat “Infobalt” autorių teisių agentūra.

Pakistanietis kompiuterinių technologijų specialistas surado būdą įsilaužti į Microsoft saugumo sistemą Internet Passport, be kita ko leidžiančią atlikti ir finansines operacijas tinkle. Muhammad Faisal Rauf Danka aptiko skylę sistemoje po to, kai jo ir jo draugo pasai buvo išlaužti. Danka apsaugojo savo kompiuterį nuo įsilaužimo ir nusprendė patikrinti Microsoft saugumo užtikrinimo sistemą, iš kurios buvo valdomas Internet Passport. Dankos teigimu, pažeidžiamą vietą jis aptiko jau po kelių minučių. “Tai buvo labai lengva, bet kas galėjo tai padaryti”, – pasakė jis. Tereikėjo surinkti tam tikrą www adresą ir buvo gautas priėjimas prie bet kurio paso, su teise daryti pakeitimus.

Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio spauda aktyviai rašė apie problemas jungtis prie interneto per elektros tinklus. Tokio ryšio privalumai atrodo akivaizdūs: elektros tinklai yra nutiesti praktiškai visur, net ten, kur telefono ryšys prastas, o norint prisijungti, užtenka turėti laisvą elektros rozetę. Iš tiesų viskas nėra taip paprasta ir toliau kelių bandomųjų projektų Europoje bei Amerikoje reikalas nepažengė. Pagrindinė sunkumų priežastis – nežiūrint išvystytos elektros tinklų infrastruktūros, pati savaime ji nėra tinkama duomenų perdavimui. Elektros pastotėse ir kliento pusėje tenka statyti papildomą įrangą, išskiriančią informaciją iš srovės. Jei tokios įrangos nebus, duomenys dings kintant srovei transformatoriuose.

Kompanija Google pradėjo teikti naują kontekstinės reklamos talpinimo paslaugą. Tarnyba Google AdSense skirta nedidelėms ir vidutinėms interneto svetainėms ir turi jų savininkams palengvinti labiausiai susijusių reklaminių nuorodų talpinimą. Dalyvavimas programoje Google AdSense yra visiškai nemokamas, tačiau kol kas prieinamas tik angliškų svetainių savininkams. Norintieji dalyvauti turi Google nusiųsti paraišką. Jei kompanija prašymą palaimins, tinklapio savininkas galės patekti į sistemą AdSense su pasirinktais slaptažodžiais bei gauti HTML kodą reklamai patalpinti. Šį kodą reikia įdėti į savo svetainės puslapius ir juose pasirodys reklama.

Kompanija AOL Time Warner ir JAV valdžios pareigūnai sutarė dėl Netscape – AOL padalinio – veiklos tyrimo sąlygų. Tyrimas buvo pradėtas 2000 metais, kai paaiškėjo, kad Netscape renka ir saugo duomenų bazėje informaciją apie naršyklės vartotojus, naudojančius instrumentą SmartDownload. Pati kompanija vartotojus tikino, kad informacija apie juos nesaugoma Netscape kompiuteriuose. Toks žodžių ir veiksmų neatitikimas ir tapo akstinu tyrimui, kurio metu buvo nustatyta, kad Netscape iš tiesų renka informaciją apie vartotojus, taip pažeisdama jų konfidencialumą.