Informacinės visuomenės kūrimo procesas Lietuvoje

Interneto plėtra Lietuvoje, kur daugelis rodiklių yra smarkiai atsilikę nuo pasaulio “pirmaujančių” šalių, yra, be abejo, sudėtingas uždavinys. Iš kitos pusės, šiandienos pasaulyje nepriklausomos valstybės ir jos piliečių veikla įvairiose sferose neatsiejama nuo globalaus tinklo ir interneto teikiamų galimybių bei reikalavimų. Todėl neišvengiamai kyla poreikis remti šį procesą įvairiais būdais. Vienas ir labai svarbus – tai valstybės politika šiuo klausimu, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvią interneto plėtrą. Ši darbo dalis skirta svarbaus sėkmingos interneto plėtros užtikrinimui proceso – informacinės visuomenės kūrimosi – apžvalgai Lietuvoje.

Sparti informacinių technologijų plėtra lėmė naujos sampratos – informacijos visuomenės atsiradimą. Pagrindinė šios koncepcijos idėja – sąlygų ir galimybių laisviems ir globaliems informacijos mainams, informacinės infrastruktūros plėtrai tarptautiniu mastu užtikrinimas.

Europoje oficiali informacijos visuomenės kūrimo proceso pradžia – 1993 metai, kuomet Europos Komisijoje buvo pristatytas pranešimas Growth, Competetivness and Employment: The Challenges and Ways forward into the 21st Century.1998 m. Informacijos visuomenės forumas priėmė deklaraciją Democratic participation in the Information Society (Demokratinis dalyvavimas informacijos visuomenėje), kurioje pabrėžiama, kad lygybės, demokratijos ir informacinės laisvės principai yra pagrindiniai informacijos visuomenės kūrime ir tobulinime. Šiandienos pasaulyje žmonių veikla tampa vis mažiau priklausoma nuo atstumų tarp jų, greitėja komunikavimas, vyksta ryškios permainos rinkoje, konkurencinės tiek įmonių, tiek šalių galimybės vis labiau priklauso nuo pasaulinės rinkos dalyvių priimamų sprendimų, kurie remiasi gebėjimu efektyviai gauti ir panaudoti informaciją. Taigi informacija ir žinios tampa svarbiausiais naujos visuomenės resursais. Šių resursų naudojimas tiesiogiai priklauso nuo šalies informacinės infrastruktūros, todėl jos plėtojimas tampa prioritetine išsivysčiusių šalių ekonominės ir socialinės politikos kryptimi. Šis procesas labai sudėtingas, jis paliečia įvairias gyvenimo sritis, todėl valstybės uždavinys – sukurti ir įgyvendinti efektyvų šių sudėtingų procesų reguliavimo mechanizmą. Informacijos visuomenės kūrimas tiesiogiai susijęs su švietimo sistemos tobulinimu, mokslinių tyrimų skatinimu bei jų rezultatų panaudojimu.

Kuriant informacinę visuomenę, išskirtini šie aspektai:

Techninis – šalyje palaikomos ir plėtojamos naujausios informacinės technologijos.

Juridinis – užtikrinamos piliečių teisės, suderinami darbo santykiai.

Socialinis – kiekvienas pilietis moka ir naudoja naujas informacijos technologija, garantuojamas geresnis piliečio aprūpinimas informacija, plėtojamas švietimas, moksliniai tyrimai bei kultūrinės programos, naujas technologijas plačiai naudoja verslas. (36)

Kalbant apie informacijos visuomenę Lietuvoje, pirmiausia reiktų paminėti 1991 metus, kuomet Lietuvoje buvo įsteigta Lietuvos ryčių ir informatikos ministerija. 1991 m. lapkričio 13 d. buvo inicijuota programa Lietuva-2000. 1993 m. priimta, o 1996 m. pataisyta ir suderinta 1997-2000 metų veiklos programa. Tačiau nuo 1996 m. pabaigos šalies ekonominė padėtis, infrastruktūra, teisinio reguliavimo aplinka smarkiai pasikeitė, taigi ši programa jau nebeatitinka situacijos ir negali būti efektyviai įgyvendinama.

Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas 1998 m. pabaigoje numatė pagrindinius informacijos visuomenės Lietuvoje kūrimo etapus:

Nacionalinės informacijos politikos suformulavimas

Nacionalinės informacijos politikos kūrimo strategijos oficialus patvirtinimas

Patvirtintos strategijos planavimas, įdiegimas ir valdymas.

Nacionalinės informacijos politiką formuoti planuojama trimis lygmenimis: technologiniu, organizaciniu bei socialiniu. Visus juos sieja tokie bendri veiksniai, kaip informacinė infrastruktūra, informacijos rinka, žmonių resursai, teisinio reguliavimo aplinka. Pagrindiniai programos uždaviniai yra užtikrinti laisvą ir atvirą informacijos prieinamumą bei naudojimą, plėtoti šalies informacinę infrastruktūrą, sudaryti palankias sąlygas šalies piliečiams gauti reikiamus išsimokslinimą ir profesinį pasirengimą, sudaryti galimybes šalies piliečiams persikvalifikuoti ir įgyti šalies rinkai reikalingas profesijas, užtikrinti teisinę asmens duomenų, intelektualinės nuosavybės, autorinių teisių apsaugą, persekioti nusikalstamą ir neteisėtą informacijos gavimą ir platinimą.

Vienas svarbiausių uždavinių atviros visuomenės plėtime – visų rūšių diskriminacijos panaikinimas, vienodų galimybių visuomenės nariams gauti ir naudoti informaciją užtikrinimas. Šiuo metu ne visi Lietuvos piliečiai turi galimybę naudotis kompiuteriais kompiuterių tinklais bei atviromis informacijos saugyklomis. To pasėkoje gali formuotis išskirtinis visuomenės sluoksnis, kurio veikla bus grindžiama išskirtiniu informaciniu aprūpinimu, o galimybės realizuoti savo tikslus bus didesnės, nei likusių visuomenės narių. Valdžios užduotis – priimti efektyvius sprendimus, kurie pakeistų tokią padėtį.

Be to, programa siekiama, kad valstybės ir savivaldybių atvirosios duomenų bazės būtų prieinamos šalies piliečiams per kompiuterinius tinklus, it pastarieji galėtų iš šių institucijų gauti informaciją jiems rūpimais klausimais.

Jau minėta, kad verslo sėkmė tampa vis labiau priklausoma nuo galimybių turėti objektyvią ir pilną informaciją. Šalies informacinės infrastruktūros išplėtojimas tiesiogiai įtakoja pramonės ir verslo veiklą, galimybes sėkmingai konkuruoti ir bendradarbiauti pasaulinėje rinkoje. Todėl programoje numatoma skatinti informacinių technologijų diegimą, atvirųjų valstybės duomenų bazių ir duomenų perdavimo tinklų plėtrą, naujų informacinių paslaugų bei technologijų rinkos formavimą. Taip pat programoje numatoma rengti vartotojų interesus saugančius įstatymus bei diegti atitinkamus standartus, sudaryti palankias sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo vystymuisi. Labai svarbus yra elektroninės prekybos, kaip atviros konkurencijos pasaulio rinkose priemonės ir globalios prekybos organizavimo produkto, skatinimas.