Autorių teisių įstatymas tikslinamas
2002 liepos 17 d. Vyriausybė pritarė naujos redakcijos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui, kuris turėtų plačiau apimti informacinių technologijų sritį ir suteikti autoriams daugiau galimybių ginti savo teises. Įstatymo projektas bus pasiūlytas Seimui.
Europoje požiūris į kompiuterinių programų autorių teises priimtas Europarlamento posėdyje 1990 m. gruodžio 13 d.
Lietuvoje nutarimas dėl kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos pirmą kartą priimtas 1992 m. rugsėjo 21 d. Nutarimu nustatyta, kad kompiuterinių programų autorių kūriniams taikoma kūrinio neliečiamumo teisė, kad turi būti nustatomas autorinis atlyginimas už kompiuterinių programų ar duomenų bazių panaudojimą, kompiuterinių programų atgaminimo leistinumo ribos. 1999 birželio 9 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kurio nuostatos taikomos ir kompiuterinių programų teisiniai apsaugai.
Lietuvoje kompiuterinės srities autorių teisėmis rūpinasi nuo 1997 m. asociacijos „InfoBalt“ įsteigta „Infobalt“ autorių teisių agentūra ir 2001 m. pradėjusi veikti BSA – Verslo programų aljansas.
„Infobalt“ autorių teisių agentūra rūpinasi kompiuterinių programų, duomenų bazių, interneto portalų autorių ir jų autorystės perėmėjų teisių apsauga.
BSA imasi daugiau praktinės veiklos, rengia plataus masto auditus, „baudžiamąsias“ akcijas, kelia bylas dėl nelegalaus programinės įrangos platinimo.
Nepaisant to iki šiol kyla daugybė klausimų dėl lietuviškos programinės įrangos, o ypač dėl internete platinamų kūrinių (tekstinės, vaizdinės, garsinės informacijos) autorių teisių. Kaip žinoti, kada galima naudotis svetimais kūriniais, kaip apsaugoti autorius ?
Naujame projekte numatyta, kokiais atvejais galima naudoti kūrinį ir jį viešai skelbti be autoriaus žinios ir leidimo. Dviem atvejais, kai atgaminama asmeniniais tikslais ir reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje), autoriams bus numatyta teisinga kompensacija. Tai reiškia, kad jie turės teisę į tam tikrą atlyginimą. Mokės tas, kuris teikia mokamas reprografijos paslaugas ir tas, kuris gamina ar importuoja reprografijos įrangą.
Atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvų reikalavimus, įstatymo projekte numatyta, kad atgaminant audiovizualinį kūrinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį, kūrinio autorius ar jo teisų perėmėjas kartu su atlikėjais ir audiovizualinių kūrinių bei fonogramų gamintojais turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą.
Atlyginimas bus nustatomas procentais nuo tuščios garso ar vaizdo laikmenos ir asmeniniam atgaminimui skirtos įrangos didmeninio pardavimo kainos. Atlyginimą turėtų mokėti asmeniniam atgaminimui skirtos įrangos bei garso ir vaizdo laikmenų gamintojai, importuotojai, išskyrus tuo atvejus, kai įranga ir laikmenos įvežamos išimtinai asmeniniam naudojimui keleivio bagaže.
Naujos projekte ir nuostatos, susijusios su kūrinių panaudojimu internete. Pavyzdžiui, numatyta netgi tarpininko, teikiančio interneto paslaugas, atsakomybė. Ir, jeigu šioje interneto svetainėje kūrinys bus pateiktas neteisėtai, autorius galės kreiptis į teismą, prašydamas, kad būtų apribota tarpininko veikla.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti teisę autoriui, kurio teisės buvo pažeistos, teisme reikšti reikalavimus dėl atitinkamos informacijos pateikimo, kad būtų galima nustatyti pažeidėjus ir neteisėtų kopijų kilmę.
