Tikrintis dėl kiaulių gripo neverta
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigia, kad tikrinti, ar žmogus susirgo įprastu sezoniniu gripu, ar naujuoju A(N1H1), yra tik pinigų švaistymas.
Paaiškėjus, kad Karo akademijoje vadinamuoju kiaulių gripu užsikrėtė mažiausiai 6 kariūnai, ketinama tikrinti dar keliasdešimt, kuriems pasireiškė stiprūs peršalimo požymiai. Norima patikrinti, ar ir jie serga kiaulių gripu.
Patikrinti vieną žmogų, ar jis serga kiaulių gripu, kainuoja apie 100 Lt. Karo akademijos atveju tikrinimus finansuoja valstybė.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė antradienio vakarą naujienų portalui 15min.lt prasitarė abejojanti, ar verta tikrinti kitus kariūnus: „Nežinau, ar dar bus tiriami kiti kariūnai, nes ir taip aišku, kokia čia liga. Gal neverta švaistyti lėšų…“
S.Čaplinskas pritarė ministrės nuomonei. Anot jo, nėra skirtumo, kokiu gripo štamu (t. y. potipiu, atšaka) serga kariūnai, kadangi gydymas yra lygiai toks pat – išsigulėti, vartoti daug skysčių, taip pat stengtis neužkrėsti kitų.
„Su gripu žmonija jau ilgai gyvena ir dar ilgai gyvens. Gripo virusas kinta, atsiranda naujų atmainų. Tai – vienas tokių atvejų. Laboratorinė diagnostika reikalinga tam, kad sužinotume, koks štamas plinta tam tikrame regione, kad žinotume, kokios vakcinos reikia. Kai žinoma, koks gripas kur plinta, gaminama vakcina ir ten platinama. Lietuvoje, jau žinome, plinta tiek sezoninis, tiek naujasis A(H1N1) gripo štamas, taigi žmonės patys turi nuspręsti, nuo kurio skiepytis. O jei jau susirgai, tai nieko nepakeisi – reikia gydytis. Visų gripo tipų gydymas yra toks pats“, – aiškino pašnekovas.
Jis teigė neabejojantis, kad visi susirgusieji pasveiks. „Tačiau aš jų netirčiau. Jei akademijos medikai nutars, kad reikia, žinoma, ištirsime. Bet ką tai pakeis?“ – klausė S.Čaplinskas.
Ragina saugotis, bet nepanikuoti
Pridėjus 6 patvirtintus A(H1N1) gripo atvejus kariūnams, Lietuvoje jau nustatyti 68 vadinamojo kiaulių gripo atvejai. Tačiau S.Čaplinskas pabrėžė, jog kelti panikos dėl to neverta.
Jis pats teigė, jog jei skiepytųsi, rinktųsi sezoninio gripo vakciną. S.Čaplinskas pastebėjo, kad kiaulių gripas yra tik šįmet atsiradusi atmaina, todėl jos vakcina nederėtų visiškai pasitikėti. „Nebent kas daug keliauja, gal ir naudinga“, – svarstė jis.
S.Čaplinskas pabrėžė, jog vadinamojo kiaulių gripo mirštamumas yra labai panašus, kaip sezoninio gripo.
„Deja, nuo gripo žmonės visada mirdavo. Dažniau – seni, turintys silpnesnį imunitetą, chroninių kvėpavimo ligų… Tiek jiems, tiek visiems kitiems svarbiausia yra saugoti save, kad neužsikrėstų – dažnai plauti rankas, šiltai rengtis, neperšalti. Galima ir kaukę dėvėti, bet ją reikia kas 2-3 valandas keisti, kadangi ji sudrėksta ir tampa neveiksminga. Kaukę labiau patarčiau dėvėti sergantiems, kad neužkrėstų kitų. Jie taip pat kaukę turėtų keisti kas 2-3 val.“, – sakė pašnekovas.
Jis pabrėžė, jog vakcina, kaukė ir kitos priemonės suteikia apsaugą, tačiau negarantuoja, kad žmogus nesirgs.
Kiaulių gripo epidemiją Ukrainoje S.Čaplinskas vadino pernelyg sureikšmintu reiškiniu.
„Iš pradžių jie neskubėjo diagnozuoti tos ligos, o dabar staiga paaiškėjo, kad kelios dešimtys nuo jos mirė. Kyla klausimas, ar tikrai nuo kiaulių gripo komplikacijų tai nutiko? Gal jie turėjo gretutinių ligų, chrominių susirgimų… Be to, Ukraina didelė šalis, ar tikrai tos kelios dešimtys – dideli skaičiai? Taip pat reikia pastebėti, kad Ukrainoje artėja rinkimai. Manau, šis momentas taip pat turėjo reikšmės. Ir verslas puikiai išnaudojo situaciją, padidino vakcinų kainas“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
