Paukščių gripas – panikai skelisti sukurtas virusas?

Kai kurie ekspertai sako, kad paukščių gripas, su kuriuo susidūrė šiuolaikinis pasaulis, – didžiausia grėsmė žmonių sveikatai. „Jei prasidės pandemija, nesvarbu, kiek išsivystęs šis pasaulis, jam bus galas. O aš žinau, kad tai artėja“, – neseniai prisipažino vienas valdančiųjų Honkongo virusologų ir gripo tyrinėtojų pasaulyje. Didėjant panikai dėl pasaulinės paukščių gripo epidemijos ir spėlionėms, ar tik nebuvo potencialiai mirtinas gripo virusas dirbtinai sukurtas kokioje nors slaptoje laboratorijoje, vis silpniau girdimi autoritetingų specialistų įtikinėjimai, kad paukščių gripo virusas kaip buvo, taip ir lieka visiškai nepavojingas žmogui.

Jurgita BUTKAITYTĖ, Eglė LIPSKIENĖ

Paukščių gripo viruso štamas A/H5N1 atsirado 1997 metais Honkongo ir Kinijos pasienyje. Per aštuonerius metus jis vis pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje Azijos vietoje. Per tą laiką juo užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje buvo daugiau kaip 100, bemaž pusė ligonių neišgyveno: nepadėjo nei stipriausi antibiotikai, nei geriausia medicininė įranga.

A/H5N1 per kelias dienas visiškai suardo jaunų ir sveikų žmonių plaučius. Medikai paukščių gripą vadina autoimunine liga, nes taip aktyvuoja imunitetą, jog tas pernelyg smarkiai sureaguoja į virusą, pradeda naikinti jo nešiotojo, t.y. žmogaus, organizmo ląsteles ir galiausiai sukelia mirtį.

Oficialiai paukščių gripas žmonėms tebėra nepavojingas. Tai gyvūnų (dažniausiai paukščių) liga, paplitusi visame pasaulyje, o žmogus susirgti ja gali tik labai retais atvejais. Tiesa, dabar po pasaulį keliaujančia viruso atmaina A/H5N1 neįprastai lengva užsikrėsti. Ji taip sparčiai plinta, kad baiminamasi, jog mutuos į štamą, kuris lengvai pereis iš žmogaus žmogui kaip paprastas gripas. Ir sukels amžiaus katastrofą.

Taip pasaulio mokslininkai susiskirstė į dvi stovyklas: tų, kurie netiki, kad paukščių gripas kada nors persiduos iš žmogaus žmogui, ir tų, kurie sako, kad tai tik laiko klausimas.

Nusineštų milijonus gyvybių

JAV Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimo centro direktorius daktaras Maiklas Osterholmas – vienas autoritetingiausių mokslininkų tarp tikinčiųjų, mano, jog šis virusas kelia realią grėsmę žmonijai.

Pasak amerikiečio, gripo pandemijos, arba pasaulinės epidemijos žmonijos istorijoje, kaip metų laikai – jos ateina, praeina, vėl sugrįžta. M.Osterholmo žiniomis, per pastaruosius 300 metų būta bent 10 gripo pandemijų arba atvejų, kuomet paukščiai perduodavo žmonėms naują viruso atmainą.

XX a. žinomos trys gripo pandemijos. Per paskutiniąją 1968-aisiais Honkonge mirė mažiausiai milijonas žmonių. Prieš tai – 1957 metais – taip pat Azijoje gripas nusinešė apie 2 mln. gyvybių. Tačiau nei pirmasis, nei antrasis protrūkis neprilygo 1918-1919 metų gripo pandemijai.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje prasidėjęs vadinamojo ispaniškojo gripo proveržis pasiglemžė iki 100 mln. gyvybių visame pasaulyje. Daugiausia – 18-40 metų amžiaus sveikų ir stiprių žmonių. Dabar Azijos virusologai teigia turį nerimą keliančių įrodymų, jog A/H5N1 potencialiai gali tapti tokiu pat mirtinu kaip ir ispaniškasis gripas.

Naujausiais mokslininkų duomenimis, 1918-ųjų virusas žmonėms irgi persidavė nuo paukščių. Žinoma, medicina dabar gerokai toliau pažengusi, bet tai guodžia net ne visus medikus. Mat mirtingumas nuo ispaniškojo gripo buvo palyginti nedidelis – vos 1,5 – 2 proc. Dabar nuo paukščių gripo miršta maždaug pusė užsikrėtusiųjų.

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų vertinimu, jeigu dabartinis A/H5N1 proveržis virstų pasauline epidemija, gyvybės, geriausiu atveju, netektų nuo 2 iki 7,4 mln. planetos gyventojų. Mūsų amžiaus maru vadinamas AIDS nusinešė 40 mln. gyvybių per 25 metus.

Tačiau jei virusas pasirodys esąs labiau užkrečiamas nei tikėtasi, aukų gali būti dar daugiau. Daktaro M.Osterholmo pesimistiškiausiais skaičiavimais, aukų gali būti tiek, kiek pasaulis dar nematė – t.y. 180-360 milijonų.

Žinoma, ne visi mokslininkai nusiteikę taip pesimistiškai.

Panika keliama tuščiai

Vyriausiojo Rusijos mokslinių tyrimų instituto mokslinio bendradarbio, Europos mokslų akademijos nario, gydytojo gripologo Jurijaus Gendono tikinimu, dar klausimas, kiek paukščių gripą sukeliantys virusai pavojingi žmogui.

„Paukščių gripu suserga vienetai, ir tas virusas neperduodamas kitam žmogui“, – įsitikinęs mokslininkas. Kaip ir tuo, kad pandemijos numatyti neįmanoma.

„Paprasto žmonių gripo pandemijomis buvo ne kartą grasinta, – sako J.Gendonas. – Labai įdomus vieno anglų specialisto pasakymas: jis lygino jas su saulės aktyvumo padidėjimu. Tris kartus per padidėjusį saulės aktyvumą pandemijos tikrai buvo, bet po to saulė tapdavo aktyvesnė, o pandemijų nekildavo. Tad numatyti, kada kils pandemija, dabar ar po 50 metų, vargu ar galima. Kyla klausimas, ar ji apskritai bus. Tie virusai, kurie cirkuliuoja dabar, ne tik kad pandemijos epidemijos sukelti negali, nes liga itin reta ir neperduodama žmogaus žmogui“.

Pasak J.Gendono, už tai turėtume būti dėkingi gamtos sukurtam ląstelių barjerui: kad virusas patektų į ląstelę, turi joje rasti labai specifinį receptorių. Žmogaus gripo virusas randa tą receptorių ir patenka į ląstelę, vištų virusas receptoriaus rasti negali.

Tačiau A/H5N1 virusas, kuriam žmonės neturi imuniteto, nuolat mutuoja, todėl, kai kurių ekspertų nuomone, kategoriškai teigti, kad jis niekada nepersiduos iš žmogaus žmogui, negalima – ypač jei jis susijungs su žmogaus gripo virusu. Gripo virusai tokie genetiškai nestabilūs, kad nuolat mutuoja. Dauguma „mutantų“ būna per silpni, kad išgyventų. Tačiau su kiekvienu paukščių gripu užsikrėtusiu žmogumi tikimybė, jog atsiras gyvybingas A/H5N1 „mutantas“, turėtų didėti. J.Gendonas su tuo nesutinka.

„JAV, Čeneko laboratorijoje, buvo bandyta sujungti paukščių bei žmogaus gripo virusus ir gauti iš principo naują gyvą vakciną, – pasakoja jis. – Tokie junginiai buvo gauti. Paaiškėjo, kad jie labai silpnai patogeniški, taigi iš esmės yra gyva vakcina. Bandymai buvo daryti ir su vaikais, bet po to paaiškėjo, kad naujoji vakcina ne tokia efektyvi kaip įprasta žmogaus vakcina, tad tyrimai buvo nutraukti. Vadinasi, būgštavimai, esą paukščių gripui susijungus su žmogiškuoju kils pasaulinio masto katastrofa, yra ne kas kita, kaip panikos kėlimas“.

Dėl visko kaltos… „Bušo šlaunelės“

Specialistų nuomonės apie paukščių gripą tokios prieštaringos, kokios tik gali būti. Jei vieni jį laiko pasaulio pabaigos ženklu ar dirbtinai kariškių sukurtu biologiniu ginklu, tai kiti – išpūsta (labiausiai tikėtina, kad farmacijos kompanijų) grėsme ir net apskritai neegzistuojančiu virusu.

Didžiausių skeptikų nuomone, tokio dalyko kaip gripas-žudikas apskritai nėra, nes nėra tokio dalyko kaip nežudantis gripas. Net nuo paprasčiausio gripo, nuo kurio kasmet esame skatinami skiepytis, žmonės miršta nuolat: pasak akademiko J.Gendono, 2004-2005 metais gripu sirgo apie milijoną žmonių ir maždaug 20 tūkst. mirė.

Žinoma, didėjantis susirūpinimas pandemijos grėsme akivaizdžiai neša pelną farmacijos kompanijoms. Netrukus rinkai bus pateiktas naujas testas, kuriuo galima nustatyti pavojingąjį virusą A/H5N1 (tai labai svarbu, nes ekonomiškai nuostolingas naminių paukščių naikinimas dabar vykdomas tik įtarus mirtiną virusą). Šveicarų farmacijos ir diagnostikos koncernas „Roche“, išleidęs vaistą „Tamiflu“, irgi pajuto didelių greit plaukiančių pinigų skonį, kai paaiškėjo, jog jis bene veiksmingiausias nuo paukščių gripo (pirmąjį anų metų pusmetį medikamento apyvarta padidėjo penkiagubai, tačiau jo atsargų kol kas pasaulyje vis dar yra per mažai). Be to, itin daug žmonių dabar nori pasiskiepyti nuo paprasto gripo. Farmacijos koncernams – papildomas pelnas.

Konspiracijos teorijų mėgėjams net 1918-ųjų gripo pandemija kelia įtarimų. Oficialiai manoma, jog ją sukėlęs mirtinas gripo štamas atsirado Kinijoje, tačiau pirmasis susirgimo juo atvejis buvo užregistruotas Amerikoje, Kanzaso valstijoje, Fort Railio karinėje bazėje. (1918 metų kovo 11 dieną bazės virėjas Albertas Gičelas pranešė „smarkiai persišaldęs“). Esą, kas galėtų paneigti, kad gripas žudikas nebuvo sukurtas JAV armijos laboratorijose? Juolab kad iki 2003-ųjų A/H5N1 štamu užsikrėsdavo tik naminiai paukščiai, o laukiniai turėjo jam imunitetą. Kaip čia neįtarsi, kad virusą kažkas „pakoregavo“? Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių Jungtinėse Valstijose itin patogeniškas – t.y. labai lengvai užkrečiamas paukščių gripo virusas buvo įtrauktas į 10 potencialiausių biologinio ginklo agentų, kuriuos gali panaudoti teroristai, sąrašą.

Dar viena kiek egzotiška – ir šįkart ekonominė paukščių gripo panikos eskalavimo versija gimė Rusijoje, kurios pietinius rajonus virusas jau pasiekė. Nemažai rusų tiki, jog tai – amerikiečių diversija. Esą Amerika kursto paniką dėl paukščių gripo siekdama… užkariauti šalies vištienos rinką. Jau dabar amerikietiškos paukštienos, Rusijoje vadinamos „Bušo šlaunelėmis“, eksporto apimtys kelia vietos gamintojų pasipiktinimą. O jos dar padidėjo po to, kai Kryme ir keliuose kituose regionuose buvo užfiksuoti paukščių gripo atvejai. Kadangi visa ši sumaištis dėl gripo pasaulyje prasidėjo kaip tik pro pragaištingo potvynio Naujajame Orleane, tai rusai ir prisiminė, jog šis JAV regionas garsėja paukštininkystės ūkiais (nors iš tikrųjų Naujasis Orleanas pragyvena iš naftos). Vadinasi, milžiniškus nuostolius patyrusią Amerikos pramonės šaką skubama atgaivinti Rusijos sąskaita?

Vakcina – ne panacėja

Tie, kurie panikos kėlimu kaltina vaistus gaminančias kompanijas, gali būti tik iš dalies teisūs. Mat jeigu antibiotikų nuo paukščių gripo gamyba tokioms įmonėms ir atneštų pasakišką pelną, tai vakcinos nuo gripo gamyba farmacijos pasaulyje – viena iš nepatraukliausių sričių.

Pasak daktaro M.Osterholmo, per pastaruosius du dešimtmečius vakcinos gamybos pajėgumai pasaulio mastu padidėjo nedaug. Dabar per metus įmanoma pagaminti (labai pasistengus) maksimum 330 mln. dozių gripo vakcinos. Akivaizdu, jog pasauliui to nepakaktų.

Vakcina nuo A/H5N1 jau baigiama kurti, bet kadangi į gripo vakcinos gamybą niekas neinvestuoja, tam vis dar naudojamos 1950-ųjų technologijos. Kol kas negalima pagaminti veiksmingos vakcinos nuo ŽIV, nes nėra būtinų technologijų. Tuo tarpu gripo vakciną, M.Osterholmo tvirtinimu, galima pagaminti daug veiksmingesnę už tą, kuria skiepijamės šiandien, tačiau tam būtina investuoti į technologinę bazę. O kokia kompanija puls visame pasaulyje statyti modernias gamyklas, kurios galėtų tik prireikus labai greitai pagaminti 6,5 mlrd. dozių naujosios vakcinos nuo paukščių gripo, jei dabar pasaulinėje rinkoje per metus įmanoma parduoti tik nuo 500 mln. iki 1 mlrd. dozių? Privatus sektorius vargu ar susidomės tokiu verslo planu.

M.Osterholmas – vienas iš tų mokslininkų, kurie net neabejoja, kad gripo pandemija – neišvengiamybė. Anot mokslininko, dabar galima kalbėti tik apie „laiko nusipirkimą“. Nors, anot jo, atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu A/H5N1 plinta Azijoje ir kad virusas jau pasiekė Europą, dar klausimas, ar to laiko įmanoma nusipirkti. Todėl M.Osterholmas agituoja, kad paukščių gripo vakcinos gamyklų statybas finansuotų visos pasaulio valstybės. Net jei tos gamyklos realiai veiktų tik 1-2 kartus per dešimtmetį, kai iškiltų masinės epidemijos grėsmė.

Tačiau amerikiečio mokslininko kolegos įspėja: vakcina netaps panacėja dėl jau minėto gripo viruso polinkio mutuoti. Jei taip nutiktų A/H5N1, farmacininkai sugebėtų pritaikyti vakciną naujai mutacijai per kelias savaites, tačiau masinė gamyba veikiausiai užtrūktų mėnesius. Kiek žmonių mirtų per tą laiką?