Žmogus jau tokia būtybė, kad kuo daugiau rūpesčių jį slegia, tuo liūdnesnis jis yra. Na o studentams šiuo metu rūpestėlių tikrai netrūksta. Nors koliokviumai jau ir baigiasi, tačiau dar laukia kalnai referatų, kursinių darbų, atsiskaitymų, o apie milžinišku greičiu artėjančius egzaminus nesinori net pagalvoti. Ir iš vis dažnai net nesinori eiti iš namų, kai laukia švilpia vėjai ir pliaupia lietus. Tikriausiai ne vienam kartais kyla noras mesti visus darbus, užsidaryti savo namuose ir visam pasauliui išrėkti – palikit mane ramybėje – man rudeninė depresija. Ruduo – tai metas, kai depresija skundžiasi daugiausiai žmonių. Pasibaigusios vasaros atostogos, užgriuvę darbai ir nauji rūpesčiai, šaltas oras, saulės trūkumas – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių žmogus rudenį jaučiasi prislėgtas ir kodėl depresiją ėmėme sieti būtent su rudeniu. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai, jog kartais mus užplūsta bloga nuotaika, nepaaiškinamas liūdesys, nerimas, mieguistumas, o aplinkiniai ima erzinti, dar nereiškia, jog mes susirgome depresija (nors tai galėtų būti pirmieji depresijos požymiai). Suprantama, kad žmogus negali visą laiką jaustis gerai, džiaugtis, jam negali kiekvieną dieną būti linksma ir pan. Kiekvienam iš mūsų ateina toks metas, kai norisi paliūdėti, paverkti, pamąstyti, pabūti vienam, tačiau reiktų stengtis, kad ši būsena neužsitęstų per ilgai ir nevirstų savęs gailėjimosi būsena.

Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir vėsta. Daugelis žmonių užsisklendžia savo namų prieblandoje nuo niūrios lauko aplinkos ir nugrimzta į „rudeninę“ depresiją. Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai. Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus. Būkite dvasiškai stiprūs ir sveiki, saugokite vidinę pusiausvyrą. Depresija – tai liga, kuriai būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, vangus mąstymas, judesiai ir kalba. Manoma, kad depresiją sukelia paveldimass smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos).

Depresija – nuotaikos sutrikimas, kai be aiškios priežasties dvi ar daugiau savaičių žmogų kankina prislėgta nuotaika, liguisti nevertingumo, kaltės jausmai, miego sutrikimai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ar ažituotas elgesys. Tuomet sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Kuo pasireiškia depresija? Yra nustatyta, kad iki paauglystės 10-15 proc. vaikų jaučia blogą nuotaiką, tačiau depresija diagnozuojama tik 2 proc., o paauglystėje – 4 proc. vaikų. Pastebėta, kad iki 16 m. berniukai serga dažniau nei mergaitės, tačiau paauglystėje mergaitės serga 3 kartus dažniau negu berniukai. Depresijos sindromo, kaip ir bet kurio kito psichikos sutrikimo, struktūra priklauso nuo vaiko ar jaunuolio asmenybės, siejasi su asmeninio gyvenimo aplinkybėmis: namais, šeima, mokykla, praeitimi, dabartimi. Skirtingo amžiaus vaikams stebima kiek skirtinga ir depresijos išraiška. Kūdikių depresijos ypatumai. Kūdikių depresija susijusi su atskyrimu nuo brangaus asmens ar dažnai keičiantis besirūpinantiems asmenims. Ji gali pasireikšti: apatija, liūdnumu, rezignacija, svorio neaugimu, anoreksija, viduriavimu (be specifinės priežasties), miego sutrikimais, psichikos nesivystimu, regresija. Jei depresinė būsena užsitęsia, kūdikis praranda akių kontaktą, verkia, guli plačiai atmerktomis, bereikšmėmis akimis, nežaidžia rankomis, barškučiais, nerodo smalsumo, susidomėjimo, lėtai reaguoja į stimulus. Stebimi autostimulaicijos, autoagresyvūs veiksmai.

Pacientų aprūpinimas smegenų stimuliatoriais gali sukelti sunkiai gydomą depresiją, mano Didžiosios Britanijos ekspertai. Technologija, kuri jau naudojama gydant Parkinsono ligą, naudoja laidus ir baterijos šaltinį, kuriais stimuliuojamos giliai esančios smegenų dalys siunčiant į jas elektros srovę. Ši technologija gali ne tik padėti depresija sergantiems pacientams, kuriems nesėkmingai buvo taikomos kitokios terapijos formos, bet ji gali taip pat būti naudinga gydant persekiojimo manija sergančius pacientus. Didžiosios Britanijos neurologai pranešė, kad ketina tai išmėginti po sėkmingų JAV atliktų tyrimų. Bristolio universiteto ir Karalienės Elžbietos II ligoninės ekspertai šiuo metu ieško pacientų, sergančių persekiojimo manija, kurie galėtų dalyvauti tyrime, kuris prasidės kiek vėliau dar šiemet. Jie remiasi profesorės Helen Mayberg iš Emorio Universiteto medicinos mokyklos (JAV) praktika, kuri pirmoji pradėjo tirti giliųjų smegenų sluoksnių stimuliavimą gydant depresiją prieš 15 metų. Tirdama gilia depresija sergančių žmonių, kuriems nepadėjo vaistai, psichoterapija ar kiti taikyti gydymo būdai, skenogramas, ji nustatė, kad jų smegenyse buvo fiksuojama aktyvi veikla tam tikroje smegenų zonoje, esančioje limbinėje sistemoje, kuri yra siejama su žmogaus nuotaika. Šie žmonės taip pat pasižymėjo mažesniu nei paprastai aktyvumu priekinėje smegenų skiltyje, tai manoma, buvo susiję su neįprastai aktyvia veikla limbinės sistemos dalyje, kurią profesorė Helen Mayberg vadina ‘zona

Antidepresantai buvo išrasti XX a. viduryje, ir tai buvo didelis žingsnis pirmyn gydant psichikos ligas. Iki antidepresantų atsiradimo depresija ne tik atimdavo sugebėjimą džiaugtis gyvenimu – nuolatinis liūdesys, dvasios skausmas, nepagrįsti kaltės jausmai visiškai sutrikdydavo miegą, apetitą, sukeldavo nerimą, prikaustydavo žmogų prie lovos. Naujos kartos antidepresantai nuo pat jų pasirodymo (prozakas ir jam chemiškai artimi giminaičiai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kitaip SSRI – seroksatas, zoloftas, fevarinas ir cipramilis) tapo populiariausiais šių laikų antidepresantais. Jie puikiai išsklaido tamsius depresijos debesis, ir daugelis ligonių galėtų prisiekti, jog SSRI labai pagerino jų gyvenimo kokybę. Tačiau, be kitų antidepresantų šalutinių poveikių: pykinimo, nervingumo, nemigos, viduriavimo, burnos džiūvimo, ir rankų drebėjimo, SSRI išgarsėjo kaip sukeliantys lytinių problemų: lytinio susijaudinimo netekimą, orgazmo susilpnėjimą ar net visišką nesugebėjimą jo pasiekti, o vyrams – erekcijos sutrikimus. Remiantis tyrimais, iki 50-80 proc. vartojančiųjų SSRI skundėsi bent vienu iš išvardintų sutrikimų. Depresija ir seksualinė funkcija. Galbūt ne visiems pacientams aktualus lytinis gyvenimas arba jie nesitiki tapti seksualiai aktyvūs, mat vienas iš depresijos simptomų yra susidomėjo lytiniu gyvenimu stoka.