Nutukimo psichologija
Būtent nutukimo psichologiją tyrinėja profesorius Benas Fletcheris ir daktarė Karen Pine. Mokslininkai tvirtina, kad lieknų ir viršsvorio turinčių žmonių mityba ne taip jau ir skiriasi.
Persivalgymas – šalutinis kasdieninių įpročių poveikis, psichologinių problemų simptomas. Pagal šią teoriją, atsisakius tam tikrų įpročių žmogus pradeda natūraliai lieknėti, kol pasiekia idealų svorį. Dieta tampa nebenaudinga. Taip atsirado teorijos pavadinimas „dieta be dietos“.
Atliekant klinikinius tyrimus, programoje dalyvavę žmonės numesdavo iki kilogramo svorio per savaitę. Dauguma atvejų svoris krito tol, kol pasiekė idealų, o svarbiausia yra tai, kad faktiškai visi programos dalyviai jai pasibaigus svorio nebepriaugo.
Taigi, dietos be dietos esmė – atsisakyti įpročių, verčiančių persivalgyti. Kaip bebūtų keista, tai pasiekti galima pakeitus maršrutą į darbą ar visą dieną neįjungiant televizoriaus.
Dietų industrija jau ne vieną dešimtmetį sukasi aplink tokią idėją: organizmui gaunant mažiau kalorijų, jis pradeda naikinti riebalinius rezervus, todėl pradeda kristi svoris. Tačiau nutylima, kad neįmanoma laikytis dietos ilgiau nei kelias savaites ar mėnesius.
Problema slypi visai ne valios stiprybėje, o biologijoje. Evoliucija išmokė žmogų ieškoti maisto ir jį vartoti – tam gamta mums davė alkio jausmą. Tik už jo gali slėptis šis tas daugiau, nei natūralus noras pasistiprinti. Įpročiai, emocijos, lūkesčiai, socialinės sąlygos ir didelis psichologinis bagažas gali skatinti „melagingą alkį“.
