Chirurgo sveikatos formulė – aktyvus gyvenimo būdas

„Galėjau tapti profesionaliu sportininku ar muzikantu, tačiau jau vaikystėje tvirtai žinojau, kad būsiu gydytojas – tai tarsi vidinis pašaukimas“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas Artūras Razbadauskas (44).

Chirurgas A.Razbadauskas prieš aštuonerius metus apsigynė medicinos mokslų daktaro vardą – jis buvo jauniausias gydytojas Vakarų Lietuvoje, turintis mokslinį laipsnį. Gydytojas antrą kadenciją vadovauja Klaipėdos krašto chirurgų draugijai ir yra Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėjas. „Labai svarbu, kad gydytojams talkinančios slaugytojos būtų savo srities profesionalės, turinčios ne vien medicininių žinių, bet ir išmanančios psichologiją, besidominčios mokslu“, – vieną priežasčių, kodėl pradėjo dėstytojauti, nurodė pašnekovas.

Romantiška asmenybė

Tačiau po aštriu docento A.Razbadausko protu slypi ir romantiška asmenybė. Chirurgo hobi – klasikinai ir Lotynų Amerikos šokiai. Jo partnerė – žmona Daiva, kuri taip pat yra gydytoja. Sutuoktiniai šoka jau septynerius metus. Repeticijos vyksta du kartus per savaitę. „Anuomet susibūrėme penkios klaipėdiečių gydytojų šeimos ir pradėjome mokytis klasikinių bei Lotynų Amerikos šokių. Žinoma, moterys buvo iniciatorės. Mes, vyrai, greitai pasidavėme jų įtakai. Pirmiausia gerai šokti valsą reikia mokėti dėl bendro išprusimo. O temperamentingi Lotynų Amerikos šokiai uždega emocionalumu ir trykštančia energija – per juos išreiškiu jausmus žmonai, kurią vedžiau prieš 22-ejus metus“, – nusišypso gydytojas.

Vietoj rytinės kavos – mankšta

Ne visi medikai, deklaruojantys sveikos gyvensenos principus, patys jų laikosi.

KU Sveikatos mokslų fakulteto docentui A.Razbadauskui sveika gyvensena yra jo gyvenimo būdas. „Mano šeimos sveikatos receptas – fizinis aktyvumas“, – sako vos vienąkart nedarbingumo lapelį turėjęs gydytojas.

Giruliuose gyvenantis A.Razbadauskas darbo dieną pradeda ne puodeliu kavos, o rytiniu pasibėgiojimu miško takeliu ir maudynėmis jūroje. „Nebrendu į ledinį vandenį – nesu ruonis. Mankštinuosi, kad gerai jausčiausi ir būčiau žvalus. Poreikis sportuoti įskiepytas dar man nepradėjus lankyti mokyklos“.

Vakarais gydytojų Razbadauskų šeimyna sėda ant dviračių. „Giruliuose nutiestas puikus dviračių takas, būtų nuodėmė juo nepasinaudoti“, – priduria pašnekovas.

Žalingų įpročių neturintis gydytojas pažymi, kad net 90 proc. mūsų sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo ir tik 10 proc. įtakos turi medicina.

Skaityti išmoko ketverių

Gydytojo tėvai gyvena Melnragėje. „Mama mokytoja, tad jau būdamas ketverių išmokau skaityti ir rašyti. Buvau jauniausias Melnragėje esančios bibliotekos lankytojas. Pirmąkart į biblioteką nuvedė mama, o po to drąsiai eidavau vienas“.

Pašnekovas sako nesvajojęs tapti mokytoju ar rašytoju. „Ūgtelėjęs ėmiau „krimsti“ medicininę literatūrą. O ir mėgstamiausias mano užsiėmimas vaikystėje buvo žaisti daktarus“, – prisimena chirurgas.

Kandidatas į sporto meistrus

A.Razbadauskas mokėsi prestižinėje Klaipėdos D.Donelaičio vidurinėje mokykloje (dabartinė Vytauto Didžiojo gimnazija – aut. past.). Baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.

Būdamas moksleiviu ne tik aktyviai sportavo, bet ir lankė muzikos mokyklą – grojo triūba ir fortepijonu. „Triūba gerai grojau, nes specialybės mokytojas neduodavo man ramybės dėl studijų Vilniaus konservatorijoje. Nepavyko įkalbėti. Mama mane, kaip pirmūną, visur vesdavo, o tėtis tam neprieštaravo. Tačiau visada buvo paisoma mano nuomonės“, – pasakojo gydytojas.

A.Razbadauskas žaidė futbolą Klaipėdos rinktinėje – „prasimušė“ iki „Atlanto“ dublerių. „Lankiau lengvąją atletiką, bėgdavau vidutinius nuotolius – buvau kandidatas į sporto meistrus. Studijų metais gydytoją treniravo olimpietis garsus bėgikas Kęstutis Orentas. Treneris ragino tęsti sportininko karjerą, tačiau bergždžiai. Esu žemaitis – dar vaikystėje nusprendęs būti gydytojas, juo ir tapau“, – pabrėžė klaipėdietis.