Rankinio raida Lietuvoje

Rankinis Lietuvoje 1927m. – 1992m.

 Prieškaris.

1927m. rugsėjo mėnesį Klaipėdoje įvyko rankinio turnyras, kurį pravedė Gimnastikos sporto klubas MTV.

1931m. rugsėjo 28d. Kaune LFLS stadione vykusioje moterų sporto šventėje “jo užbaigai mūsų moterys parodė naują žaidimą – handbolį”. Taip rašė to meto  laikraščio “Mūsų sportas” Nr.27 numeryje.

Deja, prieškario Lietuvoje nebuvo pravestos nė vienos oficialios rungtynės bei šalies čempionatas.

Pokaris.

1954m. spalio 3d. Vilniuje įvyko oficialios rankinio (11X11) rungtynės.

1955m. pravestos pirmosios Lietuvos taurės rankinio (11X11) varžybos. Tais pačiais metais Rygoje Kauno vyrų komanda pirmą kartą sąjunginiame rankinio (11X11) turnyre užėmė ketvirtąją vietą.

1956m. pravestas pirmasis Lietuvos rankinio (11X11) čempionatas.

1957m. ir 1960m. Kauno “Žalgirio” moterų komanda laimėjo TSRS rankinio (11X11) čempionato aukso medalius.

1958m. Kaune įvyko pirmosios tarptautinės moterų rankinio (7X7) rungtynės.

1961m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionių taurės turnyre.

1963m. Kauno “Atleto” vyrų rankinio komanda tapo TSRS čempionais.

1965m. Lietuvos moterų rinktinė laimėjo VII sąjunginės profsąjungų spartakiados aukso medalius.

1966m. ir 1967m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda nugalėjo TSRS čempionatuose.

1967m. ir 1968m. Kauno “Žalgirio” moterų rankinio komanda laimėjo Europos taurę.

1978m. Kauno “Žalgirio” rankininkės pelnė TSRS taurę.

1987m. Kauno “Granito” vyrų rankinio komanda laimėjo tarptaurinės rankinio federacijos (IHF) taurę.

1988m. Vilniaus “Eglės” moterų rankinio komanda tapo IHF taurės savininkėmis.

Rankinis Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1992m.

1991m. Lietuvos rankinio federacija (LRF) pradeda savarankišką veiklą ir Berlyne steigiamajame Europos rankinio federacijos (EHF) kongrese primama į jos gretas.

1992m. Barselonoje LRF primta į tarptautinės rankinio federacijos (IHF) tarpą. Tais pačiais metais pradėti rengti nepriklausomos Lietuvos čempionatai bei taurės turnyrai. Nugalėtojai bei prizininkai įgavo teisę dalyvauti Europos taurės turnyruose.

Kaune surengtas pasaulio moterų B grupės čempionatas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos rinktinė.

1993m. Lietuvos moterų rankinio rinktinė Norvegijoje XI pasaulio čempionate užėmė XIII – ąją vietą. Tais pačiais metais Taline įvyko I Baltijos šalių rankinio žaidynės, kur Lietuvos moterų rinktinė laimėjo pirmąją vietą, o vaikinai – trečiąją.

1996m. II Europos moterų rankinio čempionate Danijoje Lietuvos rinktinė užėmė XII – ąją vietą.

1997m. XV pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje mūsų šalies reprezentantai užėmė X – ąją vietą.

1998m. III Europos vyrų rankinio čempionate Italijoje lietuviai buvo devinti. Tais pačiais metais Europos mergaičių čempionate Bratislavoje Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.

1999m. pasaulio mergaičių rankinio žaidynėse (dienose) Maskvoje Lietuvos rinktinė pelnė sidabro medalius.

2000m. pasaulio merginų rankinio čempionate Kinijoje Lietuvos rinktinė užėmė antrąją vietą.

2002m. pasaulio kariškių rankinio čempionate Lietuvoje mūsų šalies rinktinė pelnė sidabro medalius. Tais pačiais metais XXIX IHF kongrese, kuris vyko S. Peterburge, LRF apdovanota IHF taure ir garbės diplomu už ypatingus nuopelnus plėtojant rankinį šalyje.

Žaidėjai, treneriai, vadovai

Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo geriausieji mūsų šalies rankinio mokyklos auklėtiniai sėkmingai žaidė tuometinės TSRS rinktinės sudėtyse. Iš viso įvairiose rinktinėse žaidė per 100 Lietuvos atstovų.

L i e t u v i ai  O l i m p i n ė s e   ž a i d y n ė s e:

1976m. Monrealyje Olimpine čempione tapo Aldona Česaitytė – Nenėnienė.

1980m. Maskvoje Olimpinėmis čempionėmis tapo Sigita Mažeikaitė – Strečen ir antrąjį kartą A. Nenėnienė. Ten pat sidabro medalį pelnė Valdemaras Novickis.

1988m. Seule Olimpiniu čempionu tapo V. Novickis.

P a s a u l i o  č e m p i o n a t u o s e:

1961m. pasaulio čempionato atrankos turnyre dalyvavo Albertas Macežinskas.

1973m. Jugoslavijoje bronzos medaliais apdovanotos Rita Jasikevičienė ir Anelė Gončarova.

1975m. sidabro medalį pelnė A.Nenėnienė.

1977m. Čekoslovakijoje bronzos medalius iškovojo A. Nenėnienė ir S. Strečen.

1978m. Danijoje sidabro medaliu apdovanotas V. Novickis.

1982m. Vengrijoje čempione tapo S.Strečen. Tais pačiais metais VFR aukso medaliais buvo apdovanoti V. Novickis ir Raimundas Valuckas.

1987m. Pasaulio taurės laimėtoju tapo Jonas Kaučikas.

1990m. Pietų Korėjoje aukso medalis įteiktas Aušrai Miklušytei.

2001m. A. Miklušytė – Fridrikas buvo pripažinta geriausia pasaulio rankininke.

P a s a u l io  j a u n i m o  č e m p i o n a t u o s e:

1977m. Švedijoje V. Novickis ir Valdas Sadaunykas pelnė aukso medalius, Rumunijoje sidabro medaliais apdovanotos Genutė Garšvinskaitė ir S. Mažeikaitė.

1979m. Jugoslavijoje aukso medaliu apdovanota Vida Katarskytė

1981m. Kanadoje aukso medalis įteiktas Ramūnei Vilimaitei.

1983m. Pracūzijoje aukso medalis atiteko L. Obručaitei.

1985m. Pietų Korėjoje ir 1987m. Danijoje aukso medaliais apdovanotos A. Miklušytė, Jolanta Žemaitytė, Rima Kužimova ir Daiva Kalauskaitė.

1987m. Jugoslavijoje Remigijui Cikanauskui – sidabro medalis.

XX amžiaus Lietuvos simbolinė rinktinė:

2000m.Lietuvos rankinio federacija (LRF) paskelbė XX amžiaus simbolinę vyrų ir moterų rinktines. Moterų rinktinė: vartininkė Rožė Stasiulevičienė, žaidėjos – Aldona Nenėnienė, Sigita Strečen, Aušra Fridrikas, Elena Buzelienė, Elena Petkienė, Jolanta Jankevičienė. Vyrų rinktinė: vartininkas Kęstutis Lekeckas, žaidėjai – Albertas Macežinskas, Jonas Kaučikas, Albertas Mazeliauskas, Raimundas Valuckas, Gediminas Mikulėnas, Valdemaras Novickis.

Lietuva didžiuojasi gerais treneriais išugdžiusiais puikius rankinio žaidėjus. Vieni pirmųjų rinktinių treneriai, tai Janis Grinbergas, Alfonsas Gasparka, Valerijus Grešnovas, Fausta Bimbienė. Vėliau įvairias rinktines treniravo ir gerų rezultatų pasiekė Vytautas Kontvainis, Antanas Taraskevičius, Antanas Skarbalius, Gintautas Stasiulevičius, Elena Petkienė, Valdemaras Novickis, Albertas Mazeliauskas, Andrejus Perovas ir daugelis kitų jaunųjų talentų ugdytojų.

Lietuviai tarptautinėse organizacijose:

1972 – 2002m???(patikslinti) Janis Grinbergas buvo tarptautinės rankinio federacijos (IHF) komisijos narys, o nuo 2002m.??? IHF garbės narys.

1991m. – 1996m. Europos rankinio federacijos (EHF) Vykdomojo komiteto nariu buvo tuometinis LRF prezidentas Gintautas Stasiulevičius.

Rankinio taisyklės ir teisėjai

1931m. M. Paura išspausdino žaidimo “Rankasvydis” taisykles.

1937m. S.Sačkus paskelbė rankinio (11X11) taisykles.

1954m. Lietuvoje pradėtas masiškai žaisti rankinis ir tuo pačiu sudarė prielaidas augti rankinio teisėjų kolegijai.

1959m. Pirmuoju tarptautinės kategorijos rankinio teisėju Lietuvoje tapo Janis Grinbergas. Jis vėliau buvo ilgametis IHF taisyklių ir teisėjų komisijos nariu, buvęs IHF atstovu Miuncheno, Monrealio, Maskvos, Los Anželo, Seulo, Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus Olimpinių žaidynių rankinio varžybų komisaru.

1980m. Maskvos Olimpinėse žaidynėse teisėjavo Rimtautas Skinderis.

1988m. Seulo Olimpinėse žaidynėse – Grigorijus Gutermanas.

1992m. Barselonos Olimpinėse žaidynėse – G. Gutermanas.

1996m. Atlantos Olimpinėse žaidynėse – G. Gutermanas ir Feliksas Gedvilas.

Lietuvos rankinio teisėjai sėkmingai teisėjavo pasaulio ir Europos čempionatuose, Europos taurės turnyruose, kitose varžybose.

IHF teisėjo kategorija suteikta 13 Lietuvos teisėjų, EHF teisėjo kvalifikacija – 5, EHF jaunųjų teisėjų projekte dalyvauja (įtraukti)  7 mūsų šalies jaunieji arbitrai.

1999m. įkurta Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (LRTA).