Lietuvos meninės gimnastikos jaunučių ir vaikų pirmenybėse dalyvavusios Klaipėdos komandos narė Neda Šerniūtė tapo čempione grupinių pratimų varžybose. Titulą Valentinos ir Viktorijos Bagrejevų treniruojama vienuolikmetė klaipėdietė iškovojo surinkusi daugiausiai taškų po atliktų pratimų su šokdyne, lanku, kamuoliu ir kuokelėmis. Šalies pirmenybėse, šios kategorijos varžybose dalyvavo 18 gimnasčių iš visos Lietuvos. Į dešimtuką, be N. Šerniūtės pateko jos komandos draugės Gabrielė Šlekonytė (5), Ieva Venckutė (7) bei Gabija Paulauskytė (9).

“Idite von, zakroite rot!” (“Eikite lauk, užčiaupkite burną”) – tokiais žodžiais viena sporto mokyklos “Viesulas” meninės gimnastikos trenerė atsakė savo auklėtinės aštuonmetės Beatričės S. mamai ir močiutei, panorusioms išsiaiškinti, kodėl jų atžala iš treniruočių namo grįžta verkdama. Jau beveik penkerius metus Beatričė lanko meninę gimnastiką. Nuo pat pradžių jos mamai buvo atvirai sakoma, jog didelių perspektyvų ir pasiekimų jų mergaitė meninėje gimnastikoje nepasieks, nors imli ir gabi gimnastė komandiniuose pasirodymuose puikiausiai tinka. Kurį laiką viskas klostėsi kuo puikiausiai. Beatričė yra dalyvavusi konkursuose, kur drauge su savo komandos narėmis pelnė ketvirtą ir šeštą vietas. “Tačiau prieš dvejus metus viskas apsivertė aukštyn kojom, – pasakojo mergaitės močiutė ponia Vanda. – Ne kartą anūkė iš treniruočių grįždavo apsiverkusi ir pasakodavo, kad jos ir dar vienos mergaitės trenerė Valentina Bagrijeva net nepastebi”. “Beatričė guodėsi, kad yra laikoma tarsi antrarūše gimnaste. Iš pradžių stengėmės nesikišti ir nepriekaištauti trenerei, manėme, kad tai laikinas nesusipratimas. Juolab kad ir kita trenerė, kuri ilgą laiką treniravo mūsų dukrą, – Natalija Trofimiuk – taip pat siūlė nesikišti ir neieškoti teisybės, sakė, jog pačios trenerės šią situaciją išsiaiškins. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mūsų vaikas išgyveno dėl trenerės Valentinos darbo”, – pasakojo mergaitės močiutė.

Šešiolikmetė nealina savęs dietomis, tačiau per treniruotes pluša sąžiningai. Moksleivė Ieva Šatkutė per šešiolika savo gyvenimo metų spėjo įsitikinti, kad gyvenime gali pasiekti daug ką. “Tereikia labai norėti ir dėti labai daug pastangų”, – sakė kaunietė. Viskas prasidėjo nuo to, kad dar mažą mergaitę mamai tekdavo vestis drauge į meninės gimnastikos užsiėmimus. Straipsnio herojės mama – sportinės gimnastikos choreografė ir trenerė, parengusi daug profesionalių sportininkų, o tėtis – buvęs lengvaatletis, šiuo metu užsiiminėjantis boksu. Anot Ievos, augant sportininkų šeimoje ir jai buvo išugdyta meilė sportui. Gimnastika ji susidomėjo būdama visai maža mergaite, kai per televizorių pamatė su kaspinais šokančias moteris. “Man buvo taip gražu, kad ant pagaliuko užsivyniodavau tualetinio popieriaus ir lakstydavau po kambarius”,- pasakojo Ieva. Nuo penkerių metų ją jau buvo galima sutikti sporto salėje. Nuo aštuonerių Ieva pakeitė trenerę, kuri sudomino menine gimnastika. Stengdamasi gerai atlikti ne visada lengvus pratimus mergaitė nugalėjo daugelyje čempionatų ir konkursų. Prieš dešimt metų ji pirmą kartą tapo Lietuvos čempione, o dalyvaudama Europos meninės gimnastikos čempionate Tišnove, Čekijoje, 2002 metais užėmė keturioliktąją vietą. Po metų tarptautiniame čempionate Ieva pateko į geriausiųjų trejetuką.

Sportas – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Vieni sportuodami siekia gerai praleisti laiką, kiti stengiasi visiškai atsipalaiduoti, pailsėti, treti sportuoja norėdami tobulinti savo kūno formas. Mūsų pakalbinta „Ąžuolyno“ gimnazijoje besimokanti dešimtokė Greta Laučkaitė puikiai išmano meninę gimnastiką. Grakštus, ritmingas ir dinamiškas judesys – tik vienas iš gimnastikos bruožų. Tai sporto šaka, jungianti sportą ir meną, pritraukianti milijonus gerbėjų. – Kiek laiko užsiiminėji menine gimnastika? – Nuo pat vaikystės aktyviai sportavau. Lankiau baseiną, tenisą, šokius. Kartą mama pasiūlė nueiti į gimnastikos treniruotę. Man patiko. Iš tiesų meninę gimnastiką reikia pradėti lankyti kuo anksčiau, kol dar kaulai nėra visiškai susiformavę. Dažnai mergaitės pradeda lankyti nuo ketverių metukų. O aš pradėjau aštuonerių – per vėlai, tad teko labai stengtis, kol pasiekiau gerų rezultatų. – Kiek šiam užsiėmimui skiri laiko? Ar nenukenčia mokslas? – Treniruotės vyksta šešis kartus per savaitę po tris valandas. Po užsiėmimų grįžtu pavargusi. Namų darbų užduoda labai daug, todėl dažnai neužtenka jėgų jiems visiems atlikti. Varžybų metu net tenka praleisti pamokas.