Krepšinio šou kuria ir šokėjos
|

Krepšinio šou kuria ir šokėjos

Kone pirmosios krepšinio aistruolius linksminti pradėjo Klaipėdos universiteto ritminės gimnastikos studentės. Prieš 7 metus merginas į grupę subūrė Klaipėdos universiteto ritminės gimnastikos dėstytoja Bronė Švitrienė. “Pastebėjau, kad tarp studenčių yra gabių merginų, galinčių užs Šimti ne vien ritmine gimnastika. Atrinkau gabiausias, prisimena Švitrienė. – Pirmas mūsų pasirodymas vyko universitete. Ten paneles pastebėjo Klaipėdos krepšinio klubo “Neptūnas” vadovai ir pakvietė šokti per varžybų pertraukas”. Po sėkmingo debiuto klaipėdietės sulaukdavo vis daugiau pasiūlymų, jos pirmosios dalyvavo LKL “ėvaigždžių dienoje”. Tobulindama judesius ir siekdama geresnių rezultatų, šokių grupės vadovė atrinko geriausias merginas: “Galvojau apie perspektyvą ir nusprendžiau, kad grupėje turi likti tik gabios, profesionalios sportininkės. Šiuo metu pas mus šoka 10 merginų, keturios jų – Lietuvos meninės gimnastikos rinktinės narės. Viena grupės lyderių – Irina Nikitina – sportinės gimnastikos meistrė, pernai ji tapo Baltijos šalių akrobatikos čempione”.
Iš 10 grupės narių aikštelėje dažniausiai pasirodo 6 ar 7 merginos. Kurios gimnastės dalyvauja, priklauso nuo renginio svarbos: rimtose rungtynėse, kurias stebi didelė auditorija, šoka geriausios, per vietinės reikšmės varžybas žiūrovus linksmina naujokės.

Gimnastės nenusileido vyresnėms varžovėms
|

Gimnastės nenusileido vyresnėms varžovėms

Vilniuje vyko Lietuvos meninės gimnastikos asmeninio čempionato ir jaunių grupinių pratimų pirmenybės. Į sostinę vyko ir 4 uostamiesčio komandos. Sėkmingiausiai asmeniniame čempionate pasirodė Valentinos Bagrijevos auklėtinė Gintarė Pčalinaitė, surinkusi 71,4 balo ir užėmusi šeštąją vietą. Agnė Kurmanavičiūtė (64,1 balo) su varžove iš Kauno pasidalino 12-13 vietomis. Kur kas sėkmingiau uostamiesčio sportininkėms sekėsi grupinių pratimų pirmenybėse. “Gintarėlio” komanda – Erika Bendikaitė, Agnė Paulauskaitė, Alina Cvetkova, Žaneta Ežerskaitė, Edita Budvydaitė ir Aliona Kovaliova surinko 33,4 balo ir užėmė trečią vietą. Mergaites treniruoja V. Bagrijeva ir Rasa Vaserienė. Klaipėdos “Barbės” komanda (N. Šerniūtė, J. Valužytė, G. Šlekonytė, I. Barkutė, G. Razgutė) liko devintoje vietoje, “Žavesys” (L. Staniutė, A. Aleksaitė, E. Kiaupaitė, L. Tankevičiūtė, J. Buračionok N. Markova) ir “Žuvėdra” (S. Bardeckaja, D. Zubčiuk, V. Vlasenko, D. Maksimenko, E. Urbonaitė, V. Buzytė) atitinkamai užėmė 12 ir 14 vietas. Pasak trenerės R. Vaserienės, į čempionatą ir pirmenybes nevyko pačios pajėgiausios miesto gimnastės.

Visuotinė pagarba ir meilė – žirgui
|

Visuotinė pagarba ir meilė – žirgui

Į geriausių JAV sportininkų sąrašą nuo šiol galima įtraukti ir žirgo vardą, nes visa šalis eina iš proto dėl traumą patyrusio ristūno. Geriausiam JAV žirgui Barbaro plūste plūsta siuntiniai su vaisiais ir gėlės. Tai ristūnas, laimėjęs prestižines Kentukio lenktynes. Jis laimėjo visas šešias varžybas, o startuodamas septintosiose nesėkmingai griuvo ir net 3 vietose susilaužė koją. Populiaraus žirgo nesėkmė itin sujaudino amerikiečius. Prie Georgo Widenerio ligoninės, skirtos dideliems gyvūnams, pagrindinio įėjimo ir intensyvios priežiūros palatos jie prinešė rožių ir obuolių, įvairiausių atviručių, į ligoninę plūsta ristūną palaikantys paprasti ir elektroniniai laiškai. Vaisių būta tiek daug, kad juos teko išdalyti kitiems žirgams. “Aš tokių dalykų dar niekada nesu matęs. Sakytum, čia būtų gydomas karalius”, – stebėjosi ligoninės apsaugos pareigūnas. Barbaro dabar tikrai prilygsta karaliui. Kai kas meilę žirgui išreiškė kitaip – palaikymo šūkiais išmargino savo automobilius. “Tai turėtų teigiamai paveikti visą žirgų sportą”, – sakė Barbaro savininkas Roy’us Jacksonas. Jis negalėjo paaiškinti tokios amerikiečių meilės savo žirgui.

Gimnastė popscenoje
|

Gimnastė popscenoje

Šešiolikmetė nealina savęs dietomis, tačiau per treniruotes pluša sąžiningai. Moksleivė Ieva Šatkutė per šešiolika savo gyvenimo metų spėjo įsitikinti, kad gyvenime gali pasiekti daug ką. “Tereikia labai norėti ir dėti labai daug pastangų”, – sakė kaunietė. Viskas prasidėjo nuo to, kad dar mažą mergaitę mamai tekdavo vestis drauge į meninės gimnastikos užsiėmimus. Straipsnio herojės mama – sportinės gimnastikos choreografė ir trenerė, parengusi daug profesionalių sportininkų, o tėtis – buvęs lengvaatletis, šiuo metu užsiiminėjantis boksu. Anot Ievos, augant sportininkų šeimoje ir jai buvo išugdyta meilė sportui. Gimnastika ji susidomėjo būdama visai maža mergaite, kai per televizorių pamatė su kaspinais šokančias moteris. “Man buvo taip gražu, kad ant pagaliuko užsivyniodavau tualetinio popieriaus ir lakstydavau po kambarius”,- pasakojo Ieva. Nuo penkerių metų ją jau buvo galima sutikti sporto salėje. Nuo aštuonerių Ieva pakeitė trenerę, kuri sudomino menine gimnastika. Stengdamasi gerai atlikti ne visada lengvus pratimus mergaitė nugalėjo daugelyje čempionatų ir konkursų. Prieš dešimt metų ji pirmą kartą tapo Lietuvos čempione, o dalyvaudama Europos meninės gimnastikos čempionate Tišnove, Čekijoje, 2002 metais užėmė keturioliktąją vietą. Po metų tarptautiniame čempionate Ieva pateko į geriausiųjų trejetuką.

Špagatas – kaip du kart du
|

Špagatas – kaip du kart du

Sportas – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Vieni sportuodami siekia gerai praleisti laiką, kiti stengiasi visiškai atsipalaiduoti, pailsėti, treti sportuoja norėdami tobulinti savo kūno formas. Mūsų pakalbinta „Ąžuolyno“ gimnazijoje besimokanti dešimtokė Greta Laučkaitė puikiai išmano meninę gimnastiką. Grakštus, ritmingas ir dinamiškas judesys – tik vienas iš gimnastikos bruožų. Tai sporto šaka, jungianti sportą ir meną, pritraukianti milijonus gerbėjų. – Kiek laiko užsiiminėji menine gimnastika? – Nuo pat vaikystės aktyviai sportavau. Lankiau baseiną, tenisą, šokius. Kartą mama pasiūlė nueiti į gimnastikos treniruotę. Man patiko. Iš tiesų meninę gimnastiką reikia pradėti lankyti kuo anksčiau, kol dar kaulai nėra visiškai susiformavę. Dažnai mergaitės pradeda lankyti nuo ketverių metukų. O aš pradėjau aštuonerių – per vėlai, tad teko labai stengtis, kol pasiekiau gerų rezultatų. – Kiek šiam užsiėmimui skiri laiko? Ar nenukenčia mokslas? – Treniruotės vyksta šešis kartus per savaitę po tris valandas. Po užsiėmimų grįžtu pavargusi. Namų darbų užduoda labai daug, todėl dažnai neužtenka jėgų jiems visiems atlikti. Varžybų metu net tenka praleisti pamokas.

Boksas
|

Boksas

Boksas – kovinio sporto šaka, kurioje du vienodos svorio kategorijos asmenys kovoja tik kumščiais. Bokso varžybas randame jau Antikos laikais. Tai viena seniausių kovinio sporto šakų, pagal senumą nusileidžianti tik imtynėms. Boksas buvo viena senovės Graikijos Olimpinių Žaidynių sporto šakų. Graikų boksininkai naudodavo pirštines ir apsivyniodavo rankas žemiau alkūnių, tačiau kovodavo nuogi. Boksas buvo glaudžiai susijęs su senoviniu pankrationu, kuriame be smūginės technikos buvo įtraukti ir imtynių veiksmai, nors ir bokse dalis imtynių technikoso buvo naudojama, buvo nedraudžiami įvairūs metimai. Boksas nuo pankrationo skyrėsi dar tuom, kad pankratione praktiškai nebuvo taisyklių, o bokse šiokie tokie apribojimai buvo. Nepaisant minimalių apribojimų, bokso kovos dažnai baigdavosi mirtimi, nes smūgiuoti buvo leidžiama ne tik kumščiais, bet ir galva, kojomis, alkūnėmis. Kovos neturėdavo laiko apribojimų, tęsdavosi tol, kol vienas boksininkų nebepajėgdavo kovoti. Raundas trukdavo iki nokdauno.

Riedlenčių istorija
|

Riedlenčių istorija

Riedlenčių street style dvasios astsiradimas siejamas su serfingu. Jau 50-ųjų metų pabaigoje tingūs Kalifornijos ir Australijos serferiai pradėjo važinėti į paplūdimį stovėdami arba sėdėdami ant vėžimėlių pasiskolintų iš autodirbtuvių, ant kurių gulėdami automechanikai lysdavo po automobiliais. 1965 metais pasirodė pirmosios gamyklinės riedlentės. Oficialiai laikoma kad pirmuosius poliuretaninius ratukus riedlentėmis pagamino firma “Kryptonics”. Ilgą laiką skeitbordingas vystėsi kaip kažkokia cirko parodija – neįprasta akrobatika , kurios pagalba serferiai “stumdavo” laiką štormų metu. Tik 80-ųjų pradžioje taip vadinamame freestyle Rodney Mullen’as iš Floridos padarė pirmąjį ollie – šuolį, kuris buvo atliktas dėka lenkto lentos krašto. Tuo metu Kalifornijoje pirmieji skeiteriai pradėjo važinėti baseinuose ir tuščiuose drėkinimo kanaluose. Neilgai trukus atsirado pirmoji pro komanda, kuri važinėjo ant rampos. Lentų pardavimo apimtys sparčiai išaugo, bet visgi riedlentininkų komandos labiau priminė klajojantį cirką ir buvo atskirtos nuo jaunimo, visų pirma tuo, kad važinėti ant rampos buvo labai pavojinga (pamėgink nuvažiuoti nuo 3 ar net 5 metrų rampos) ir labai brangu (rampa kainavo mažiausiai 3 tūkst. dolerių). 80-ųjų viduryje jau buvo žinomos air’ų, salto, grab’ų, grind’ų ir slide’ų technikos, bet žiūrovų tai jau nebestebino, o masiniam judėjimui nebuvo kur vystytis ir tobulėti. Skeitų firmos užsidrinėjo… tačiau firma Powell-Peralta laiku parėmė jaunus skeiterius, kuriems lenta tapo dalimi, o jei tiksliau tai centrine viso gyvenimo ašimi.

Lietuvos sklandymo istorija
|

Lietuvos sklandymo istorija

Lietuvos sklandymo istorija 1910 metų kovo mėnesio 14 dieną Vilniuje įsikūrė oreivystės būrelis, kuris vėliau pasistatė Lavronovo-Ševeliovo konstrukcijos sklandytuvą ir juo kiek laiko skraidė. 1913 m. Kaune, muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius ir 109 pėstininkų Volgos pulko poručikas Aleksandras Kulvinskis pasigamino sklandytuvą. Šis aparatas kildavo į orą pučiant stipriam vėjui, traukiamas už virvės kaip aitvaras. Vienas tokių skrydžių baigėsi nelaimingai – sklandytuvas sudužo, o bandęs skristi štabo kapitonas Rudniovas žuvo. Neišliko nei šio sklandytuvo brėžinių nei nuotraukų . Pasak mačiusių liudininkų sklandytuvas buvo dvisparnis, neturėjo eleronų (judančiu sparno plokštumų pusiausvyrai palaikyti), jo sparno ilgis 10-12m, plotas apie 40 kv.m. Tuščias svėrė apie 129 kg. 1931 m. Karo aviacijoje tarnavę V.Milevičius ir A.Skurauskas, pagal vokiečių brėžinius pastatė sklandytuvą SG-38 ”Zögling” ir jį išbandė Kauno aerodrome.Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubas į vokiečių Rasytės (Rossiten) sklandymo mokyklą nusiuntė karo lakūną G.Heidrikį susipažinti su jos veikla. Čia būdamas pilotas įvaldė sklandytuvus, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė ”C” piloto reikalavimus, jam įteiktas FAI ženkliukas. O tuo laiku LAK sklandytojų būrelio nariai baigė teorijos kursus ir Kauno ATM medžio apdirbimo dirbtuvėse statė mokomąjį sklandytuvą T-1. Baigus statybą 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Petrašiūnų smiltynuose, ATM būrelio (kurio branduolį sudarė B.Oškinis, V.Ašmenskas, V.Butkevičius, J.Dovydaitis, G.Milūnas, A.Paknys ir kiti) pastangomis įvyko pirmosios ir vienintelės prieškario Lietuvoje LAK sklandymo mokyklos atidarymas.

Dailusis čiuožimas
|

Dailusis čiuožimas

Dailusis čiuožimas – sporto šaka, kur dalyviai čiuožia ledu figūrinėmis pačiūžomis skambant muzikai. Rengiamos individualios vyrų ir moterų, porų varžybos bei porų ledo šokiai. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštelėje. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Ledo šokiuose vertinamas artistiškumas ir techniškumas. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus. Pavienio ir porų dailiojo čiuožimo varžybose yra privalomoji bei laisvoji programos, ledo šokiuose – privalomieji šokiai, originalusis ir laisvasis šokiai. Dailusis čiuožimas minimas jau XII amžiuje, manoma, jog atsirado Olandijoje. 1742 m. Edinburge įkurtas pirmasis klubas. Nuo 1891 m. rengiami Europos čempionatai, nuo 1896 m. – pasaulio. 1908 ir 1920 m. dailusis čiuožimas įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą, nuo 1924 metų dailusis čiuožimas įtrauktas į pradėtų rengti žiemos olimpinių žaidynių programą. Ledo šokiai į olimpinių žaidynių programą įtraukti nuo 1976 metų. Lietuvoje susidomėjimas dailiuoju čiuožimu prasidėjo 1923 m, 1924 m. surengtos varžybos. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Žymiausi dailiojo čiuožimo atstovai – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, ledo šokių varžybų Europos ir pasaulio bronzos medalių laimėtojai.

Dviračių sportas. Istorija
|

Dviračių sportas. Istorija

1924 m. Lietuvos dviratininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1991 m. Berlyne buvo atkurta Lietuvos dviračių sporto federacijos narystė UCI (Tarptautinėje dviračių sporto sąjungoje). Dviračių sportas, 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo viena iš rezultatyviausių sporto šakų ir buvo atstovaujamas 4-jose vasaros olimpinėse žaidynėse.
2001 m. Pasaulio plento čempionate (Lisabonoje, Portugalijoje) Rasa Polikevičiūtė tapo pasaulio grupinių lenktynių čempione bei iškovojo 4 vietą asmeninių lenktynių laikui rungtyje. Tame pačiame čempionate Edita Pučinskaitė tapo pasaulio grupinių lenktynių vicečempione. 2002 m. Pasaulio jaunimo plento čempionate (Zolder, Belgijoje) Tomas Vaitkus tapo pasauliojaunimo asmeninių lenktynių laikui čempionu. 2003 m. Pasaulio treko čempionate Edita Kubelskienė iškovojo sidabro medalį grupinių lenktynių rungtyje. Vyrų komanda (Tomas Vaitkus, Aivaras Baranauskas, Linas Balčiūnas, Raimundas Vilčinskas) iškovojo 5 vietą komandinėse lenktynėse. Diana Žiliūtė asmeninių persekiojimo lenktynių rungtyje buvo 5, o Tomas Vaitkus grupinėse lenktynėse užėmė 5 vietą.
2003 m. Pasaulio jaunių treko čempionate dvi Lietuvos dviratininkės merginos iškovojo sidabro medalius: Agnė Bagdonavičiūtė – grupinėse lenktynėse, o Eglė Cekanauskaitė – asmeninėse persekiojimo lenktynėse.