Vilniečiai metė iššūkį senamiesčio naikintojams
Vilniaus visuomenės atstovai, subūrę visuomeninę komisiją, reikalauja sustabdyti Vilniaus senamiesčio naikinimą. Rugsėjo 20 d. aukščiausius valstybės ir Vilniaus miesto pareigūnus pasiekė Vilniaus senamiesčio visuomeninės komisijos kreipimasis, kuriame reikalaujama sustabdyti į UNESCO* Pasaulio paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio detaliojo plano rengimą ir derinimą, kol jo neįvertins nepriklausomi ekspertai.
Vilniaus senamiesčio išskirtinė vertė ir reikšmė viso pasaulio kultūrai glūdi jo autentiškume.
Panašu, jog sostinės valdžia pamiršo, kad Vilniaus miesto istorinis centras nėra tik savivaldybės ūkio dalis, o – pasaulinės reikšmės paminklosauginis objektas.
Gamtos ir kultūros vertybes naikinanti statybų banga
Tiems, kurie nesuvokia senojo miesto paveldo reikšmės, dabar atsinaujinęs Vilnius savo pasikeitusiu Gedimino prospektu, dangun kylančiais stikliniais pastatais dešiniajame Neries krante ir kitais statinias, kelia susižavėjimą. Giliau žvelgiantiems, tie procesai kelia nerimą ir susirūpinimą. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis jau prieš metus viešai pareiškė, kad gamtos ir kultūros vertybes naikinanti statybų banga, nusiritusi per Kauną, netrukus pasieks ir Vilnių. Šios prognozės pasitvirtino su kaupu. Dauguma šviesuolių jau pastebi, kad Vilniaus senamiesčiui padaryta nebeatitaisoma žala, o baisiausia, kad visa tai tęsiasi ir įgauna pagreitį. Pirmiausiai visiems į akis krenta miesto centre iškilęs “Novotel” viešbutis, kuris “surijo” ten buvusią gražią erdvę ir užgožė Vilniaus gatvės pastatus. Odminių gatvėje iškilo penki gyvenamosios – komercinės paskirties pastatai, statybos planuojamos įvairiose senamiesčio vietose, ir jokių išvadų iš to nedaroma. Maža to, Vilniaus miesto savivaldybė nutarė vienu smūgiu pribaigti senąjį miestą, užsakydama senamiesčio detąlųjį planą, kuriuo būtų įteisintas galutinis senamiesčio sunaikinimas.
Šių metų pavasarį Astos ir Ramunės Baškauskaičių dėka buvo įkurta senamiesčio bendruomenė “Gelbėkime senamiestį”. Šioje bendruomenėje ir aplink ją susibūrė miesto patriotai, senamiesčio specialistai, kurie su žiniasklaidos pagalba informavo visuomenę ir valdžios institucijas apie iškilusius pavojus, tačiau iš pastarųjų dėmesio ir pozityvių sprendimų nesulaukė. Tuomet buvo sudaryta visuomeninė senamiesčio komisija, kuri visais įmanomais būdais bando sustabdyti įsisiautėjusius barbarus.
Nepaisoma tarptautinių konvencijų ir įstatymų
Visuomeninę Vilniaus senamiesčio komisiją sudaro Vilniaus miesto Pilaitės, Užupio, Žvėryno ir Senamiesčio bendruomenių atstovai, paminklosaugos specialistai. Komisijos nuomone, vykdant statybas, nekreipiama dėmesio į Vilniaus istorinio centro vertę ir statusą, nesilaikoma tarptautinių paveldo apsaugos konvencijų bei galiojančių Lietuvos įstatymų nuostatų, o neteisėtas statybas stengiamasi įteisinti. Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu siūloma ne išsaugoti senamiesčio kultūros paminklų autentiškumą, jų dalis bei elementus, t.y. konservuoti ar restauruoti, o masiškai rekonstruoti, atstatinėti bei statyti naujus statinius. Reglamentas leidžia rekonstruoti istorinius ir statyti visiškai naujus pastatus senamiestyje, o tai yra visiškai nesuderinama su Vilniaus senamiesčio statusu.
Visuomeninė komisija reikalauja informuoti UNESCO Paveldo komitetą ir pakviesti ekspertus
Senamiesčio visuomeninė komisija reikalauja, kad informacija apie ketinimus Vilniaus senamiestyje pradėti ar įteisinti namų rekonstrukcijas bei naujų pastatų statybas, galinčias paveikti šio pasaulinio kultūros paveldo objekto vertę, būtų pateikta UNESCO Paveldo komitetui, kaip to reikalauja Pasaulinio paveldo konvencijos taikymo gairių 56-os dalies nuostatos.
Kitas komisijos reikalavimas – atlikti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projekto paveldosauginę ekspertizę. Šiame darbe turėtų dalyvauti ne mažiau kaip trys nepriklausomi ir kvalifikuoti paveldosaugos ekspertai iš užsienio. Taip pat reikalaujama užtikrinti šių ekspertų grupių sudarymo skaidrumą, ekspertų nepriklausomumą ir objektyvumą.
Kol šie reikalavimai neįvykdyti, Vilniaus senamiesčio detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūros turi būti sustabdytos. Jei detalusis planas būtų patvirtintas be nepriklausomų ekspertų įvertinimo, komisijos nario Vytauto Damaševičiaus teigimu, komisija pasirengusi kreiptis į teismą.
UNESCO ambasadorė perspėja
Susitikime su miesto valdžios, paminklosaugos ir visuomeninės senamiesčio komisijos atstovais, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė sakė, kad problema, iškilusi Vilniuje, būdinga ir kitiems Europos miestams. Pasaulinis kapitalas, nepaisydmas jokių normų, bando įsiskverbti į miestų struktūras ir visiškai pakeisti aplinką. UNESCO globoja į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus objektus. Lietuva gali džiaugtis patikėjusi UNESCO tokius unikalius paveldo objektus kaip Kuršių Neriją, Vilniaus senamiestį ir Kernavės piliakalnius. Tačiau šios pasaulio paveldo sąrašui priklausančios vertybės turi būti saugomos valstybės, jų negalima atstatyti, perstatinėti ar kaip kitaip keisti jų aplinką. I. Marčiulionytė pabrėžė, kad nesilaikant reikalavimų pasaulio paveldo objektai atsiduria pasaulio paveldo, esančio pavojuje sąraše. Vienas iš tokių atsidūrusių yra Kelno miestas.
Kreipdamasi į susirinkusius valdininkus ir specialistus, UNESCO ambasadorė sakė, kad nesiimant reikiamų priemonių valstybiniu lygiu, į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti Lietuvos objektai taip pat gali atsidurti pavojuje esančių objektų sąraše. Jeigu į Kuršių nerijos pusiasalį bus nutiestas tiltas, tuomet Neringa bus išbraukta iš Pasaulio paveldo objektų sąrašo. Tik ką įtrauktas į sąrašą Kernavės piliakalnis dėl Kazokiškių sąvartyno taip pat pretenduoja būti įtrauktas į “juodąjį” sąrašą, kaip ir norimas užstatyti Vilniaus miesto istorinis centras. UNESCO praktikoje dar nebuvo atvejo, kad pasaulio paveldo objektai būtų išbraukiami iš sąrašo, o jeigu taip atsitiktų su Lietuva, kilęs skandalas pakenktų šalies prestižui. Ambasadorė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į visuomenės aktyvistus, kurių dėka visos senamiesčio, detalaus plano problemos yra iškeltos viešumon. Buvo pažymėta, kad Vilniui trūksta įstatymų ir teisinių aktų, kurie numatytų ir vizualines apsaugos zonas, ir architektūros paveldo, ir kraštovaizdžio, ir želdynų, ir paties senamiesčio išsaugojimą.
Paminklosaugos komisijos narys prof. R. Pakalnis pažymėjo, kad dabartinės baudos statybininkams, visiškai nedrausmina pastarųjų ir pasiūlė kaip vieną iš galimybių – atimti statomą objektą iš užsakovo. I. Marčiulionytės nuomone, tam, kad tinkamai būtų įvertinta ir išanalizuota padėtis Vilniaus senamiestyje, reikalingi užsienio ekspertai, kurie kartu su Lietuvos ICOMOS ekspertais atliktų analizę. Ekspertų išvadomis, o ne Lietuvos institucijų raštais ir rekomendacijomis nori remtis UNESCO atstovai, vertindami susidariusią padėtį.
Istorija parodys: esame kultūros žmonės ar barbarai
Rugsėjo 20 dieną įvyko dar vienas Vilniaus senamiesčio visuomeninės komisijos susitikimas. Komisija susitiko su Lietuvos Respublikos prezidento padėjėja I. Vaišvilaite. Susitikimo metu I. Vaišvilaitė visus patikino, kad prezidentas pritaria vilniečių pastangoms išsaugoti senamiestį. Padėjėja taip pat pažadėjo pareikalauti oficialaus atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės dėl senamiesčio detalaus plano, tarpininkauti, pakviečiant ekspertus iš užsienio, ir surengti daugiau susitikimų su visuomenės atstovais. Susitikime buvo aptarti su senamiesčio apsauga susiję įstatymai. Susirinkusiųjų nuomone, pirmiausiai unikaliam Vilniaus senamiesčiui reikalingas Senamiesčio apsaugos įstatymas, kokį turi priėmusi Latvija Rygos senamiesčiui. Dabartinio Vilniaus senamiesčio nesaugo joks rimtas juridinis aktas, gal todėl taip subruzdo statybininkai niokoti ir užstatyti visas įmanomas teritorijas, pasikvietę investitorius iš užsienio. Norint išsaugoti Vilniaus kultūrines ir gamtines vertybes (o ne tik senamiestį), reikia skubiai parengti visą paketą įstatymų ir teisinių aktų, užkertančių kelią neatsakingai veiklai. Visų Lietuvos žmonių (pirmiausia – vilniečių) pilietinis aktyvumas šioje srityje gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Janina Gadliauskienė
Vytautas Pelakauskas
* UNESCO – Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.
