Seimo komisija konkuruoja su prokuratūra

Teisininkų teigimu, Seimo laikinoji komisija, sukurta ištirti Prezidentūrą sukrėtusio skandalo aplinkybes, peržengia politinio tyrimo ribas ir bando vykdyti ikiteisminį tyrimą, kurį gali atlikti tik įgaliotos valstybės institucijos.
Tokį teisininkų įtarimą sustiprino parlamentaro Aloyzo Sakalo komisijos noras gauti informacijos apie Prezidento Rolando Pakso ir jo aplinkos, šeimos narių, kanceliarijos darbuotojų, patarėjų, tarp jų ir visuomeninių, ryšius su nusikalstamo pasaulio, šešėlinių finansinių struktūrų atstovais ir abejotinos reputacijos asmenimis.

Politikai negali pakeisti teismo

“Egzistuoja valdžių padalijimo principas ir negalima painioti politikos su teise. Tokių dalykų, kokių panoro gauti parlamentinė komisija, galėtų prašyti tik teisminės institucijos.

Informaciją apie privačius asmenis galima rinkti tik įstatymų nustatyta tvarka ir numatytais atvejais. Seimo nariai tokių teisių neturi”, – tvirtina advokatė Liudvika Meškauskaitė, pabrėždama, kad dabar politikai politinius klausimus ima spręsti teisinėmis priemonėmis.

“Man atrodo, kad komisija negali pakeisti teismo ir užimti jo vietą. Ji taip pat neturėtų konkuruoti su prokuratūra ir vykdyti ikiteisminio tyrimo. Valdžių padalijimas valstybėje turi būti aiškus. Net ir apkaltos proceso metu Seimas neskiria bausmės, bet sprendžia pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimus nušalindamas nuo pareigų arba atimdamas mandatą”, – “Kauno dienai” sakė Žmogaus teisių centro direktorė Toma Birmontienė.

Teisininkai perspėja, kad teisinis įvertinimas, kurį pateiks teisėsaugos institucijos ir teismas, gali ir neatitikti politikų lūkesčių. “Teisiniai procesai turi savo standartus ir kodeksus, na o politiniai procesai vadovaujasi truputėlį kitais principais”, – mano T.Birmontienė. Jos teigimu, tarp politikos ir teisės turi būti išlaikytas balansas.

Kilus nesutarimams taisys įstatymą

Advokatės L.Meškauskaitės nuomone, per didelė politikų iniciatyva gali net pakenkti prokuratūros vykdomam ikiteisminiam tyrimui.

“Neteisinėmis priemonėmis negalima priimti teisėto sprendimo. Politikų atliekamas teisingumo institucijų darbo dubliavimas yra kenksmingas. Gali būti taip, jog vėliau teisingumo institucijos taps bejėgės dėl to, jog iki tol bus pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nebus galima panaudoti ir kai kurių įrodymų”, – sakė L.Meškauskaitė.

Tuo tarpu parlamentarai išryškėjusią prokuratūros ir Seimo komisijos priešpriešą, skirtingai traktuojant įstatymus ir varžantis dėl įvairių per kratas rastų dokumentų, pagrasino spręsti iš jėgos pozicijų.

Parlamentarai ketina taisyti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą ir įtvirtinti laikinųjų komisijų viršenybę prieš kitas institucijas, vykdančias lygiagrečius tyrimus.

“Ši pataisa padėtų išspręsti dabar kylančias problemas, kai, pavyzdžiui, prokuroras pasako, kad aš nieko komisijai neduosiu. Jeigu Seimas sudarė tyrimo komisiją, tai jos autoritetas turi būti aukštesnis”, – teigia komisijos pirmininkas A.Sakalas.

Prezidento pokalbis nebus paskelbtas

Vakar tik po ilgų diskusijų ir ginčų su prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovais parlamentarai sutiko, jog slapta įrašytas R.Pakso ir bendrovės “Restakas” direktoriaus liberaldemokrato Algirdo Drakšo pokalbis nebus paviešintas.

Užvakar generalinis prokuroras Antanas Klimavičius pareiškė, kad toks įrašas yra neteisėtas ir davė nurodymą VSD jį sunaikinti. Parlamentinė komisija užbėgo už akių, įpareigodama prokuratūrą ir VSD nenaikinti jokių įrašų ar dokumentų be komisijos žinios.

Ši parlamentarų ir prokuratūros kolizija kilo dėl skirtingo Operatyvinės veiklos įstatymo, draudžiančio vykdyti operatyvinius veiksmus Prezidento atžvilgiu, traktavimo. A.Klimavičius nežada atsisakyti savo pozicijos, jog įrašas neteisėtas, nors VSD įrašinėjo A.Drakšo, kurio pasiklausymą sankcionavo teismas, pokalbį.

Tuo tarpu A.Sakalas mano, jog įrašas būtų neteisėtas tik tuomet, jei būtų prisijungta prie Prezidento telefono linijos, tai yra jei būtų specialiai klausomasi šalies vadovo skambučių.

“Jeigu įstatyme kategoriškai teigiama, kad vieno ar kito asmens atžvilgiu negalima taikyti operatyvinių priemonių, vadinasi toks įrašas turėjo būti nutrauktas ir jis negalėjo išeiti į viešumą, – “Kauno dienai” sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys. – Manau, kad prokuroras šiuo atveju teisus vykdydamas įstatymą ir bandantis užtikrinti jo vykdymą”.

“Jeigu Seimas įstatymą supranta tik taip, kad negali būti duota sankcija klausyti Prezidento pokalbių, manyčiau, kad tai per siauras traktavimas”, – sakė T.Birmontienė ir pridūrė, kad jei kyla tiek diskusijų dėl įstatymo interpretavimo, Seimo pareiga tokį įstatymą taisyti, o jo normas padaryti aiškesnes ir visiems vienodai suprantamas.

Siūlė prisiminti precedentus

Diskusijoje, ar teisėtas R.Pakso pokalbio įrašas, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas paragino atsižvelgti į buvusius precedentus, konkrečiai į eksparlamentaro Audriaus Butkevičiaus, teisto už pasikėsinimą sukčiauti, bylą, kurioje buvo panaudoti telefono pokalbių įrašai.

“Tada buvo pripažinta, kad įrodymas gautas teisėtai. Yra teismo praktika, kuri kuria precedentus, ir ja reikia vadovautis”, – vakar sakė A.Paulauskas.

R.Paksas vakar kreipėsi į prieš kelias dienas pagaliau sudarytą Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją ir paprašė įvertinti, ar specialiosioms tarnyboms klausantis jo pokalbių telefonu, nebuvo pažeistas Prezidento neliečiamybės statusas.

Tuo tarpu teisininkai neigiamai vertina ir tai, kaip iki šiol buvo skelbti kiti pokalbių įrašai tarp įvairių skandalo herojų. T.Birmontienės nuomone, viešinant pokalbius, nederėjo jų skelbti ištisai. “Bet koks operatyvinis sekimas, pokalbių klausymasis turi vieną tikslą – aiškintis tam tikros nusikalstamos veikos aplinkybes. Bet tai nereiškia, kad galima viešai skelbti sekamų asmenų žodžius, kurie nesusiję su nusikalstamais ketinimais ir liečia jų privatų gyvenimą. Todėl informaciją, prieš ją pateikiant viešai, derėtų atsijoti”, – tvirtina Žmogaus teisių centro direktorė T.Birmontienė.

Arūnas Ivaškevičius