Sąmokslo teorijos ir praktika
Pesimistai ir šiaip silpnesnių nervų žmonės tvirtina, kad blogiau, nei šiuo metu yra Lietuvoje, būti negali. Optimistas atšautų: gali. Juk Lietuvoje neparankių valdžiai žmonių radioaktyviu poloniu-210 dar nenuodija, kaip Aleksandro Litvinenkos, ir net nešaudo, kaip Anos Politkovskajos.
Nebent praradusius vadovybės pasitikėjimą pareigūnus išsiunčia į Baltarusiją, kur jie patys paslaugiai iškrenta iš devinto aukšto. Tokias įtikinamas oficialias nelaimingo atsitikimo versijas bando paneigti tik visokie niekingi sąmokslo teorijų kūrėjai. Tokie ir platina fantazijas, kad Rusijos specialiosios tarnybos nuodija ir šaudo V. Putino priešininkus. Šių sapalų Kremlius net nekomentuoja.
Rusijos specialiosios tarnybos nėra kokie mokslinio tyrimo institutai, kad užsiiminėtų sąmokslo ar kitomis teorijomis. Jas domina ne sąmokslo teorija, o praktika. Šiuo atžvilgiu Lietuvos Valstybės saugumo departamentas dar išgyvena kūdikystės amžių ir vartosi teorijos vystykluose.
Kyla rimtų įtarimų, kad Valstybės saugumo departamento vadovybė vis dar tiki, kad sąmokslo teorijos egzistuoja, ir šiais prietarais klaidina visuomenę. Ir net valstybės vadovus – Prezidentą, Premjerą ir Seimo Pirmininką.
Todėl jie ir stojo mūru ginti Valstybės saugumo departamento. Nuo ko? Be abejo, nuo priešų, be kurių negali išsiversti visos sąmokslo teorijos, teigiančios, jog nelaimės, kurios nutinka visuomenei, o šiuo atveju Saugumui, yra galingų žmonių arba jų grupių klastingų planų padarinys. Kas tie priešai?
Dera pasakyti, kad šios naujausios sąmokslo teorijos startas buvo silpnokas: suprask, prieš Arvydą Pocių ir kitus valstybei lojalius pareigūnus užsimojo pabėgusio į Maskvą V. Uspaskicho ir R. Pakso šalininkų aiženos, vykdančios užsienio specialiųjų tarnybų užsakymą. Tačiau šis baubas buvo nepakankamai baisus ir neprilygo tradiciniams sąmokslo teorijų herojams – Siono išminčiams, žydų bankininkams ar šiaip imperialistams. Todėl buvo surastas kitas baubas.
Nesiimu spręsti, kiek Seimo narys Jurgis Razma panėšėja į Siono išminčių (nebent dėl barzdos), tačiau atrodė, kad dar kiek – ir konservatoriais Lietuvoje bus pradėti gąsdinti vaikai.
Tai klastūnų ir nenaudėlių gauja, kuri kėsinasi sukompromituoti Valstybės saugumo departamentą, nuversti jo dorą, ištikimai Lietuvai tarnaujantį vadovą A. Pocių ir į jo vietą paskirti savo marionetę, kuri maišais temps į Tėvynės sąjungos būstinę politinius varžovus kompromituojančią informaciją.
Tačiau net fobijai būtina minimali logika, antraip visos baimės išsisklaido kaip dūmas. Nors ir kaip įnirtingai buvo visuomenei į akis pučiamos miglos, jos negalėjo nuslėpti akivaizdybės: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovauja ne Tėvynės sąjungos atstovas, konservatoriai komitete nesudaro daugumos ir net jau nėra aršiausi Saugumo ir jo vadovų kritikai.
Tada sąmokslo teorija pasiekė baigiamąją fazę – pasirodo, sąmokslas prieš A. Pocių ir valstybę buvo rengiamas paties Valstybės saugumo departamento gelmėse. A. Pocius Lietuvai ir pasauliui paskelbė, kad Saugumo viduje demaskuota klastingų suokalbininkų grupė – tai departamento kontražvalgybos vadovai, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Galima tikėtis, kad šis sensacingas atvejis bus išsamiai aprašytas Lietuvos ir pasaulio žvalgybos vadovėliuose – šnipai vadovavo tarnybai, kuri turėjo gaudyti šnipus. Kada už šią pasaulinio lygio operaciją, per kurią kontražvalgyboje už rankos su įkalčiais nutverti šnipai („kurmiai”), Prezidentas įteiks po Vyčio Kryžių A. Pociui ir jo pavaduotojui D. Dabašinskui?
Priešingu atveju tai teliks tik viena iš sąmokslo teorijų, kurios, kaip visi, išskyrus A. Pocių, žinome, neegzistuoja. Reali yra tik sąmokslo praktika, prie kurios Valstybės saugumo departamentas spėriai artėja. Jau baigia išsivaduoti iš vaikiškos parlamentinės kontrolės – įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu Rusijos Dūma kaišiotų nosį į Lubianką?
Jau nedaug trūksta, kad Prezidento, Premjero ir Konstitucinio Teismo atkakliomis pastangomis Saugumo departamentas, kaip KGB, taps valstybe valstybėje – patikima specialiąja tarnyba, kurios nešokdins tokie atsitiktiniai žmonės kaip Seimo nariai (gaunantys valdžią net ne iki pensijos – tik vienai kadencijai). O tada lietuviškam Saugumui bus galima patikėti darbą ir su poloniu-210.