Prezidentei siūloma pasižvalgyti po Valakampių draustinį

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas atkreipė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Teritorijų planavimo  įstatymo pataisas Nr. XI-619.

Šios pataisos pateiktos Prezidentei pasirašyti. Pasak K.Čilinsko, kuris su jo vadovaujama vyriausybine darbo grupe tikrino Lietuvos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje atitikimą tarptautinei teisei, Prezidentei  pasirašyti pateiktu įstatymu neleistinai padidintas skaičius atvejų, kai, norint užstatyti teritoriją, nereikia detalaus plano, o tuo pačiu išnyksta visuomenės kontrolės galimybė. Prezidentės dėmesys ypač atkreipiamas į įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos  nebereikėtų detalaus plano rengimo saugomose teritorijose, jei naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. K.Čilinsko teigimu, šia nuostata stengiamasi įteisinti visus neteisėtus žemės sklypų užgrobimus pačiose gražiausiose, saugomose teritorijose. Pasak K.Čilinsko, Turniškių-Valakampių saugomos teritorijose galima pamatyti daug naujai išdygusių statinių. Jie pasatyti gražiausiose vietose. Tam padeda inscenizavimas, kad čia kažkada buvo seni pamatai, kurie, iš tikrųjų, buvo įkasti visai prieš pat užimant valstybinį sklypą. Pasak K.Čilinsko, saugomų teritorijų ir statybos priežiūros pareigūnai už tam tikrą kyšį apsimeta, kad nemato neteisėtos statybos. Kai kurie rizikuoja dar daugiau ir surašo pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktą, padedantį savavališką statybą įregistruoti.

Tačiau, teigia  K.Čilinskas,  po tokios sėkmingos korupcinės operacijos ir pareigūnai ir savininkas vis tiek likdavo įsitempę, nes valstybinės žemės saugomoje teritorijoje  užėmimas ir statyba be detalaus plano iki šiol laikoma neteisėta, o „prastumti“ saugomoje teritorijoje detalųjį planą naujai statybai savivaldybės taryboje būdavo labai sunku. Prieš tvirtinant tą planą turi teisę dalyvauti visuomenė ir neteisėtas „biznis“ gali išaiškėti. K.Čilinsko manymu, būtent tokiems korupcijos atvejams palengvinti ir įteisinti buvo padaryta minėta įstatymo pataisa, nustačiusi, kad nereikia detalaus plano „atstatant pamatus“ saugomose teritorijose. Minėtą lengvatą sunku paaiškinti kitaip kaip siekiu apginti įtakingų ir pinigingų žemgrobių, mėgstančių įsikurti Valakampiuose ir kitose saugomose teritorijose,  interesus. Pavyzdžiui, tame pačiame įstatyme numatyta, kad „atstatant pamatus“ ne saugomose, o paprastose miestų teritorijose, kaip ir anksčiau, reikia detalaus plano.  K.Čilinskas siūlo Prezidentei nepasirašyti minėto įstatymo su tokią korupcinę landą nustatančia išimtimi. Vilniuje, Valakampiuose ir kitose sostinės bei Lietuvos  apylinkėse, priskirtose prie saugomų teritorijų, žemė yra labai brangi, tačiau pagal minėtą korupcinį modelį ji išdalijama veltui (neskaitant kyšio mokesčio). K.Čilinskas siūlo Prezidentei sudaryti komisiją, kuri patikrintų, kokiais pagrindais bent sostinės saugomose teritorijose atsirado naujos namų valdos, nenumatytos detaliuose planuose, kokie pareigūnai leido naujas statybas be detaliųjų planų, kokie pasirašė priėmimo naudojimui aktą. K.Čilinsko nuomone, komisija, pasiėmusi detalųjį Vilniaus Valakampių draustinio ir panašių saugomų teritorijų planą, galėtų sėsti į malūnsparnį ir paskraidyti virš tų teritorijų, kad galėtų įsitikinti, kiek tikrovė atitinka detalaus planavimo dokumentą.  Komisija galėtų inicijuoti teisinius procesus, kurių metu būtų nustatyti neteisėtos statybos atvejai ir kaltininkus, žala turėtų būti į valstybės biudžetą, neteisėtos statybos-nugriautos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2009 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-619):

7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:„22 straipsnis. Detaliųjų planų rengimas

1. Detalieji planai rengiami:

1) teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;

2) kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;

3) kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;

4) kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei;

5) kai formuojamos teritorijos pramoniniams parkams. Šiuo atveju detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami tvarka, kuri, suderinus su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, nustatoma šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose;

6) kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais;

7) elektros įrenginiams (statiniams), skirtiems elektros perdavimui ir skirstymui statyti, kai tokie įrenginiai (statiniai) nenumatyti savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose planuose.

2. Detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

3. Detalieji planai nerengiami:

1) jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo tipas nesikeičia;

2) kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami;

3) miestų dalims, miesteliams ir kaimams, esantiems teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rūšis, užstatymo tipą ir užstatymo rodiklius (užstatymo tankumą, aukštį ir intensyvumą). Šiuo atveju savivaldybės lygmens bendrasis planas turi neprieštarauti Vyriausybės patvirtintų specialiųjų planų sprendiniams. Apie numatomą statyti objektą ir jo projektavimo pradžią visuomenė informuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4) daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams atnaujinti (modernizuoti), jei nekeičiamas pastato užimamas plotas, aukštis ir tūris (neįvertinant šių parametrų pasikeitimo dėl išorinių atitvarų šiltinimo, išorės apdailos keitimo, balkonų ir lodžijų stiklinimo, įėjimo laiptelių, nuovažų, liftų ar keltuvų įrengimo) ir (ar) statinių naudojimo paskirtis;

5) kai žemės ūkio paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką;

6) šio Įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais;

7) jeigu saugomose teritorijose sodybų (gyvenamojo namo su priklausiniais) statyba numatyta tvarkymo plane (planavimo schemoje) arba naujo statinio statyba vykdoma atstatant buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį;

8) statant pavienes ne didesnės kaip 250 kW galios vėjo jėgaines kaimo vietovėse ir miesteliuose, kai atstumas nuo jėgainės pastatymo vietos iki sklypo ribos yra ne mažesnis kaip 1,5 vėjo jėgainės maksimalaus aukščio;

9) statant vėjo jėgainių grupes (2 ir daugiau jėgainių), kurioms teisės aktų nustatyta tvarka turi būti rengiami specialieji planai;

10) statant saulės jėgaines, kurių bendra instaliuota galia ne didesnė kaip 100 kW;

11) kaimuose iki 500 gyventojų keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sodybai, kurioje numatoma statyti vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, kai nėra patvirtinto tos vietovės bendrojo plano;

12) jeigu kaimo vietovėse, išskyrus saugomas teritorijas, atnaujinama gamyba anksčiau statytuose gamybiniuose ar gyvulininkystės pastatuose juos atnaujinant, rekonstruojant arba keičiant auginamų gyvulių rūšį, kai prie šių pastatų jau yra suformuoti žemės sklypai, reikalingi šių pastatų eksploatacijai;

 13) biodujų gamybos įrenginiams iki 1 MW bendrosios galios, statomiems esamų gyvulininkystės pastatų žemės sklypuose.4. Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu.

5. Kaimų teritorijose šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju ir kai žemės sklypai padalijami, atidalijami (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypus dalyti dalimis neleidžiama) ar sujungiami, kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus kitos paskirties žemę) ir kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miestų ir kaimų teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos mėgėjiško sodo teritorijose, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo ir šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.

6. Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.

 7. Detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka, kuri yra išdėstyta šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse ir 30 straipsnio 3 dalyje nurodytuose nuostatuose:1) šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju;2) daugiabučių ir gyvenamųjų namų bei socialinės infrastruktūros objektams atnaujinti (modernizuoti), jei keičiamas pastato užimamas plotas, aukštis ar tūris, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“