|

Švedijoje homoseksualai netrukus galės tuoktis bažnyčiose

Trys iš keturių valdančiąją koaliciją sudarančių Švedijos partijų pateikė pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, nuo gegužės 1 dienos atvers šalyje kelią gėjų santuokoms, skelbia „The Local“. Pasiūlymui nepritaria tik krikščionys demokratai, kurie priešinasi, kad homoseksualų sąjungos būtų vadinamos šeimomis. Tačiau konservatyvi Nuosaikiųjų partija, Centro partija ir liberalai pritaria lyties atžvilgiu neutraliam įstatymui, kuriame nebebūtų užsimenama, jog santuoka yra sąjunga tarp vyro ir moters. Švedijoje heteroseksualios poros gali tuoktis tiek civilinėje, tiek bažnytinėje ceremonijose, o homoseksualams savo partnerystę leidžiama įtvirtinti tik civiliniu keliu. Tačiau tai gali pasikeisti, jei parlamentas priims reikiamus įstatymus. Tai labai tikėtina, nes trijų valdančiųjų partnerių iniciatyvai pritaria ir opozicinė Socialdemokratų partija. Civilinės sąjungos, kurios gėjų bei lesbiečių poroms suteikė tas pačias teises kaip ir vedusiai porai, Švedijoje galioja nuo 1995 metų. Jei bus priimti nauji įstatymai, tai Švedija, kuri pirmoji pasaulyje leido homoseksualams įsivaikinti vaikus, taps ir pirmąja šalimi, kurioje gėjai bei lesbietės galės tuoktis bažnyčioje. Liuteronų bažnyčia jau nuo 2007 metų teikia religinį palaiminimą gėjų sąjungoms. Bažnyčia anksčiau teigė, kad žodis „šeima“ turėtų apibūdinti tik susituokusias heteroseksualias poras. Be to, pastoriai turės teisę atsisakyti sutuokti homoseksualus. Tokią galimybę labai kritikuoja gėjų teisių aktyvistai.

|

Vaivorykštės, tikri lietuviai ir taip toliau

Prisipažįstu, neiškenčiau. Iš pradžių nemačiau jokios prasmės veltis į kokias nors diskusijas šituo klausimu, juk čia taip viskas aišku. Pasirodo, ne. Net labai skaitomi LT blogai leidžia sau reikšti no-pride stiliaus idėjas, didžiuliuose forumuose visi pritaria, kad reikia gegužės 25 dieną atvykti į Vilnių ir sumušti tuos vaivorykščių vėliavnešius. Kas darosi “geriausio” LT žinių portalo komentarų skiltyse turbūt nė neverta sakyti. Lietuvių požiūris į homoseksualus. Pirma, jie organizuoja paradus, kuriuose žygiuoja centrinėmis gatvėmis nuogi, jei du gėjai išeina į miestą, tai juos būtinai kas nors arba pamato ant suoliuko besimylinčius, arba už kampo besilaižančius. Antra, jie bando visus užverbuoti tapti gėjais, jie reikalauja leidimo tuoktis, įsivaikinti (vaikus aišku atimtų iš normalių žmonių). Ir šiaip, jie išgamos, nenormalūs, debilai ir dar kas tik nori. Tiesa, paskaičius no-pride ar dar vieną tokio tipo puslapį, atrodo, kad nifiga: visi yra tik prieš tai, kad gėjų kultūra yra propaguojama. Šiaip, jie kaip ir netrukdo, kol tiesiog gyvena, vaikšto į klubus ir panašiai. Ant šito kabliuko turbūt pakibo ir Karolis ir dalis kitų. Bet tai pažiūrėkit, kas ateis į tokius susirinkimus: 18-20 metų vidurkis, ir visiška neapykanta gėjams, kaip ir neapykanta šiaip visokiems kitokiems. Nesibaigs smurtu? Labai abejoju. Kitaip ir troleibusai būtų Kaune išvažiavę. Pagaliau, seniai pasaulyje yra nuomonė, kad homoseksualumas – ne liga, o pusė LT gyventojų dar vis akmens amžiui.

|

Lietuviško marazmo perliukai

Manyčiau, kad bet kokie gėjų vieši “paradai” yra ciniškas noras save sureikšminti, iškelti savo problemas virš visuomenės. Dar blogiau – tai įžūlus bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo jiems svarbių problemų, ir, neatmesčiau, kad tokie veiksmai yra inspiruojami kai kurių itin suinteresuotų, aukštus postus užimančių “valstybininkų””, – sąmokslą įžvelgia R.Paksas.
Oppression always seems natural to those who possess it, prisimenu citatą. o kaip gi ten visi rašinėliai konstitucijoje apie lygybę ir susirinkimų laisvę? ar sveikų šeimų eisena mieste prieš gerą mėnesį – lygesnė, negu visi kiti likę lygieji? o jeigu savo paradą rengtų gaisrininkai, ar tai irgi būtų “įžūlus bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo jiems svarbių problemų”?

|

Homoseksualai Lietuvoje – ar sovietmetis jau praėjo?

Paklausus kaip respondentai reaguotų sužinoję, kad jų vaikas yra homoseksualus, 44% nurodė, kad stengtųsi visokeriopai palaikyti savo vaiką, 36% mėgintų jį /ją pakeisti, 34% – kreiptųsi psichologinės pagalbos. Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Vyrai dažniau nei moterys būtų linkę slėpti šį faktą nuo giminių ir pažįstamų (20% -vyrų ir 15% -moterų), kur kas dažniau mėgintų savo vaiką pakeisti (50%-vyrų ir 32% moterų), rečiau nei moterys kreiptųsi psichologinės pagalbos sau (32%- vyrų ir 40%-moterų), stengtųsi visokeriopai palaikyti savo vaiką (39%-vyrų, 55%-moterų) ar siektų artimiau susipažinti su vaiko artimais draugais (20%-vyrų, 25%-moterų). Vyresni respondentai (70 metų ir vyresni) tik kur kas dažniau nei jaunesni apklaustieji stengtųsi nuslėpti šį faktą nuo giminių ir artimųjų. Kitų kategorijų atžvilgiu vyresnių ir jaunesnių respondentų nuomonių skirtumai statistiškai nereikšmingi (pvz. 40% jaunuolių nuo 18-29 metų ir 41% respondentų nuo 70 metų ir vyresnių mėgintų pakeisti savo vaiką, labai panašus procentas abiejų amžiaus grupių atstovų – 27 % ir 26% – kreiptųsi psichologinės pagalbos sau). 2% išsižadėtų savo vaiko.