Apkaltos precedentas sukurtas Lietuvoje

Šturmu įveikęs Seimo pareikštų kaltinimų Prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjimą ir vos ne akimirksniu parašęs šalies vadovui lemtingas išvadas, Konstitucinis Teismas, atrodo, neturi kada atsikvėpti. Jo dėmesio laukia dar ne vienas prašymas, susijęs su pastarųjų mėnesių politiniais įvykiais.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris “Kauno dienai” tvirtina, kad nagrinėdamas kaltinimus Prezidentui, Teismas išvengė politikų spaudimo, o į Prezidento šalininkų pareiškimus, kad Teismas tapo šalies vadovo oponentų politinės kovos įrankiu – tiesiog nekreipė dėmesio.

Konstitucinis Teismas išvadą dėl Prezidento veiksmų atitikties Konstitucijai parengė ir paskelbė per rekordiškai trumpą laiką – penkias paras. Kodėl buvo nuspręsta dirbti tokiu tempu? Kiek valandų išvados rengimo metu trukdavo Teismo darbo diena?

– Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad ši byla buvo ypatinga, išvados tikrai negalima buvo atidėlioti ilgesniam laikui. Galų gale Teismas Seimo prašymų ir paklausimų nagrinėjimą visuomet paankstina. Tokia tradicija, toks ir Konstitucinio Teismo reglamento reikalavimas – bylos dėl apkaltos nagrinėjamos skubos tvarka.

Darbo valandų neskaičiavome. Dirbome tiek, kiek turėjome jėgų. Poilsiui laiko likdavo mažai. Tiksliau – visai nelikdavo.

Ar dėl didelio darbo tempo ir krūvio nebuvo baimintasi, kad gali nukentėti išvadų kokybė ar prasprūsti koks nors netikslumas, klaida? Ar tokių netikslumų “neišlindo” jau po išvadų paskelbimo?

– Buvo daroma viskas, kad jokių klaidų ir netikslumų nebūtų. Ir teisėjai, ir visi Teismo darbuotojai dirbo tikrai nuoširdžiai, buvo itin atidūs ir susikaupę. Išvados tekstas paskelbtas, tegul jį dabar analizuoja ir vertina kiti. Kol kas negavome jokių užuominų ar pastabų, kad kas nors būtų radęs bent kokią klaidą.

Prieš kelis mėnesius buvo bandoma skandalu paversti Teismo pirmininko susitikimą su Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi. Neva šis neoficialus susitikimas galėjo liudyti Teismo pirmininko šališkumą. Ar po šio atvejo nepradėjote vengti bendrauti su politikais?

– Vadinamasis “neoficialus susitikimas” vyko šviečiant lempoms viešoje vietoje, daugybės žmonių akivaizdoje. Priekabių ieškotojams tai tapo tikra dovana, nes buvo galima padaryti, atsiprašant, naujieną. O aš nevengiu ir nevengsiu jokių žmonių, neišskiriant nė politikų, juolab senų pažįstamų. Žinau, ką su kuo kalbėti, o ko ne, juo labiau kad niekas manęs nieko nederamo neklausė ir neprašė. O tie, kurie nori kurti legendas, jas kurs nepriklausomai nuo to, su kuo ir kur ar ką kalbi.

Ar nagrinėjant kaltinimų Prezidentui pagrįstumą neteko patirti politikų spaudimo, išgirsti “patarimų” arba “pageidavimų”?

– Kol buvo nagrinėjama apkaltos byla, jokių “pageidavimų”, juo labiau spaudimo patirti neteko. Bet daug kas užduodavo tradicinius klausimus, pavyzdžiui, “kada pradėsite nagrinėti bylą?”, “kada skelbsite išvadą?” ir panašiai. Tai suprantama – ši byla rūpėjo daug kam.

Ar jautriai reagavote į įvairių politikų ir visuomenės veikėjų pareiškimus, kad Konstitucinis Teismas Prezidentūros skandalo metu tapo Prezidento oponentų ginklu ir politinės kovos įrankiu?

– Konstitucinis Teismas vienąkart jau pareiškė, kad nesileis įtraukiamas į politinę polemiką, o vykdys savo konstitucinę priedermę. Todėl į tokius pareiškimus nereaguojame. Galiu pasakyti viena: vadinamieji kritikai turi išankstinę nuostatą, kurios nepakeistų net visi Europos teismai.

Prezidento apkaltos procesas Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Teigiama, kad ir pirmą kartą visoje Europoje. Su kokiais klausimais ir problemomis susidūrė Konstitucinis Teismas, kurdamas precedentą? Ar teko specialiai domėtis aukščiausių šalies vadovų apkaltos procesų procedūromis valstybėse, kurios tai yra patyrusios?

– Kadangi kitose Europos valstybėse nieko panašaus nevyko, precedentą teko kurti mums. Tai didelė ne tik pilietinė, bet ir profesinė atsakomybė. O visų klausimų, kurie iškilo rengiant šią išvadą, tikrai keliais žodžiais neapsakysi. Buvo ir teorinių ginčų, ir ginčų dėl faktų analizės, ir dėl įrodymų vertinimo. Visko buvo. Ir viskas išspręsta.

Ar galima sakyti, kad dėl Prezidento apkaltos proceso visi kiti Konstitucinio Teismo “eiliniai” darbai buvo atidėti į šalį ir kuriam laikui sustojo? Ar dėl to reikės didinti darbo tempus, kad Teismas “grįžtų į grafiką”?

– Taip, planus ir grafikus teko gerokai pakoreguoti. Bet šios išvados rengimas – dar ne viskas. Teisme laukia dar bent šeši prašymai, pagimdyti pastarųjų politinių įvykių, tad normalus ritmas grįš dar ne taip greit. O juk, be jų, laukia eilinės bylos, susijusios ne su politika, o su kasdieniais žmonių rūpesčiais – pensijomis, nuosavybe, valstybės tarnyba, mokesčiais, teise į gynybą, farmacija, profesinėmis ligomis, švietimu, informacijos kontrole ir t. t. Norėtųsi, kad šiomis būsimomis bylomis būtų domimasi ne mažiau, negu tomis, kurios susijusios su politika. Nes būtent čia Konstitucinis Teismas yra arčiausiai paprastų žmonių.

Arūnas Ivaškevičius