Velnias užvaldo šamanais patikėjusius žmones
Į „Lietuvos ryto” klausimus apie egzorcizmą atsakė LVK sekretorius mons. Gintaras Grušas („Lietuvos rytas”, 2005 vasario 5, Nr. 30)
Dalia Gudavičiūtė
„Lietuvos ryto” korespondentė
Praėjusio šeštadienio „Lietuvos ryte” aprašytas ritualas Romoje su gruzine aiškiarege Lena Lolišvili sukėlė didelį susidomėjimą Lietuvoje. Egzorcistas vienuolis Gabriele Amorthas ištyrė, kad L.Lolišvili nėra apsėsta šėtono.
Į „Lietuvos ryto” klausimus apie egzorcizmą sutiko atsakyti Lietuvos vyskupų konferencijos sekretorius Gintaras Grušas.
Lietuvoje yra du egzorcistai – Panevėžio ir Kauno vyskupijose. Kalbama, kad egzorcistu yra paskirtas ir G.Grušas, tačiau jis pats teigė, kad turi įgaliojimus tik melstis su žmogumi, o visam egzorcizmo atvejui vyskupas jam teisės nesuteikė.
* * *
– Kaip vertinate ritualą, kuris Romoje buvo atliktas su L.Lolišvili? – „Lietuvos rytas” paklausė monsinjoro.
– Galėčiau komentuoti tik tai, ką mačiau televizijoje. Ten buvo atliekamas tik dvasių tyrimas.
Niekas iš karto nedaro egzorcizmo, Katalikų bažnyčios katekizmo 1673 skirsnyje kalbama, kad prieš imantis egzorcizmo yra atliekamas dvasių tyrimas – įsitikinama, kad susidurta su Piktojo buvimu, o ne psichikos liga.
– Ar paskelbus, kad L.Lolišvili nebuvo apsėsta šėtono, galima sakyti, kad kardinolas Audrys Juozas Bačkis klydo?
– Buvo pasakyta tik tai, kad vienuolis G.Amorthas nemato apsėdimo. Bet šito niekas ir neteigė.
Bažnyčia niekada nėra teigusi, kad L.Lolišvili yra apsėsta šėtono.
Kardinolas yra pasakęs apie su L.Lolišvili siejamas pranašystes ir jos nežemiškų galių vertinimus, jog tai – šėtono darbas. Tačiau šie žodžiai nebuvo taikomi apibūdinti L.Lolišvili kaip žmogų, taip buvo apibūdinama situacija.
Kaip Dievas gali per žmones nuveikti gerus darbus, taip ir velnias gali pasinaudoti tais pačiais žmonėmis blogiems darbams daryti. Mūsų pasaulyje nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio.
Iš aplink mus vykstančių blogų reiškinių mes matome, kad velnias daug veikia, bet tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, kuriuo velnias pasinaudoja, yra velnio apsėstas.
Taigi jokio reikalo atlikti L.Lolišvili velnio išvarymo ritualo nebuvo.
– Ar dabar, kai L.Lolišvili buvo ištirta, ir paskelbta, kad ji neapsėsta šėtono, keisis ir Katalikų bažnyčios požiūris į ją?
– Nėra pagrindo teigti, kad buvo koks nors požiūris į L.Lolišvili kaip tokią. Pernai pavasarį kardinolas ragino tik pažinti šarlatanus ir piktavalius iš įvairių reiškinių ir požymių, tarp kurių išsiskiria lyginimasis su Kristumi.
Lietuvoje veikia daugybė astrologų, būrėjų, pranašautojų, ekstrasensų, ir visa tai Bažnyčiai nepriimtina.
Kita vertus, pačioje Bažnyčioje yra pripažįstama gydymo ir pranašysčių dovanos, stebuklai. Bet apie šiuos reiškinius verdiktai yra neskelbiami iš karto, jie yra ilgai tiriami ir tokio tyrimo nesiimama tuo pagrindu, kad kažkas surinko du šimtus parašų ar panašiai.
Taigi vienas ar du apsilankymai pas vieną kunigą, kad ir kokias pareigas jis eitų, nereiškia, kad žmogus ir jo visa veikla yra kaip nors įvertinta Bažnyčios.
– Ar dėl piktosios dvasios apsėdimo būtinai reikia vykti į Romą?
– Tikrai ne! Piktosios dvasios apsėdimai – retoki. Piktosios dvasios veikia žmones, tačiau visiškas apsėdimas yra retas atsitikimas. Už tokius žmones galima melstis ten, kur jie yra. Bažnyčia šią apeigą atlieka ir visada atliko.
– Nuo kada egzorcizmas atliekamas Lietuvoje?
– Kiek žinau, jau nuo seno. Iš vyresniųjų kunigų aš esu girdėjęs apie tokius atsitikimus ir anksčiau. Egzorcizmai nėra reklamuojami ir skelbiami ne tiek dėl kažkokio paslaptingumo, bet iš pagarbos tiems žmonėms, kurie dėl jų kreipiasi.
Žmogus, kuris yra patekęs į nelaimę, nėra blogas žmogus, jis yra susirgęs. Kaip ir išpažinties paslaptys nėra skelbiamos, taip ir egzorcizmo ritualai nėra komentuojami.
Prieš keletą metų egzorcizmo apeigos pasikeitė. Bet tai – liturginis pasikeitimas, jis – neesminis.
– Lietuvoje yra septynios vyskupijos. O kiek yra egzorcistų? Juk egzorcistą skiria savo vyskupijoje vyskupas?
– Nenorėčiau komentuoti, kas jie yra. Tai tarnystė, kuri yra pavojinga ir sunkoka. Todėl egzorcistai nėra viešinami tiek dėl į juos besikreipiančių žmonių, su kuriais jie meldžiasi, tiek ir dėl jų pačių. Supraskite, taip tikrai nėra bandoma ką nors nuslėpti. Šios tarnystės detalės nėra skelbiamos net tarp pačių dvasininkų.
– Ar jūs irgi turite egzorcisto patirties?
– Aš meldžiuosi su žmonėmis ir žinau šią sritį, bet nesu vyskupo paskirtas egzorcistu.
– Kaip tampama egzorcistu? Pagal kokias savybes ar gebėjimus vyskupas skiria vieną ar kitą kunigą?
– Bažnyčios kanonai sako, kad toks kunigas turi būti pamaldus, dvasiškai tvirtas, turi nestokoti išmanymo, sveiko proto, pasižymėti gyvenimo vientisumu. Pageidautina, kad jis turėtų išsamesnių psichologijos, psichiatrijos žinių.
– Kur po to kunigas mokosi egzorcizmo ritualo?
– Ritualas, apeigos yra aprašytos Bažnyčios dokumentuose, o specialiai egzorcistų niekas nerengia. Žinoma, svarbus tradicijos tęstinumas, egzorcizmo praktiką turinčių dvasininkų patarimai, jų patirties perėmimas, įvairios dvasinės pratybos.
– Iš ko matyti velnio apsėdimas?
– Yra įvairių ženklų, nenorėčiau jų vardyti. Apsėdimas reiškiasi įvairiai.
– Yra paplitę vaidybiniai filmai, kuriuose rodomas piktosios dvasios išvarymas. Ar ten rodomi vaizdai panašūs į tikrovę?
– Velnio apsėdimo atvejų yra labai įvairių. Kartais būna panašu į tai, kas yra parodyta filmuose. Bet ne visada. Pavyzdžiui, retai lova kyla į orą ir nesu girdėjęs, kad realybėje žmogaus kaklas apsisuka 360 laipsnių. Čia – jau Holivudo elementai.
Tie filmai ne tiek šviečia žmones, kiek daugeliui sukelia pavojingų svarstymų, ar jie patys nėra velnio apsėsti.
– Ar į kunigus kreipiasi ir psichikos ligoniai?
– Psichikos liga gali būti velnio veikimo padarinys. Todėl visada daromi tyrimai.
– Kaip vyksta tyrimai?
– Pirmiausia meldžiamasi, taip pat ieškoma, galbūt žmogaus būklę galima kaip nors kitaip paaiškinti. Tariamasi ir su psichiatrais.
– Ar būtinai žmogus turi pats pareikšti norą, kad būtų atliktas egzorcizmas, ar tai gali nutarti apsėstojo artimieji?
– Dažniausiai žmogus kreipiasi pagalbos pats, bet kartais pas egzorcistą ateina ir artimieji. Kaip minėjau, visiškas apsėdimas – labai retas atvejis.
– Minėjote, kad velnio apsėdimo požymiai įvairūs. Ar Lietuvoje yra kokių nors specifinių požymių?
– Norėčiau pabrėžti tik viena – daugeliu atveju į žmogų velnias įeina šiam atvėrus savo vidinį pasaulį ekstrasensams ir šamanams. Žmonės atsiveria ano pasaulio galioms per pasitikėjimą burtininkais, ekstrasensais ir taip suserga.
Nesakyčiau, kad tai tik lietuviškas požymis, bet šiuo metu situacija čia gal ir pavojingesnė nei kitur. Gyvendamas Italijoje mačiau, kad ten astrologai bei burtininkai irgi populiarūs, bet Lietuvoje žmonės įsivelia į labai dideles nelaimes per horoskopus, ekstrasensus ir burtininkus, bendravimą su iš Rusijos atvykstančiais šamanais.
– Bet daugelis skaito horoskopus vietoj pramogos ir jais tikrai netiki!
– Nors iš pradžių skaityti horoskopus gal ir linksma, bet nejučia įsijautus, jiems atvėrus širdį, tie dalykai įsitvirtina ir sieloje, ir pasąmonėje. Jie atitraukia žmogaus dėmesį nuo Dievo veiklos galybės. Kai pradedame tikėti horoskopais, kyla pavojus, kad duodame kelią ne Dievo veikimui.
– Kiek žmonių Lietuvoje buvo atliktas egzorcizmas? Šimtams ar tūktančiams?
– Nežinau ir nemanau, kad kas nors Lietuvoje tai žino. Bet rimtai abejoju, kad būtų tūkstančiai.
– Gal jūs žinote, kam dažniau prireikia egzorcizmo – seniems ar jauniems? Vyrams ar moterims?
– Statistikos nėra. Nemanau, kad velnias ieško aukos pagal lytį. Dėl vaikų, tai nesu girdėjęs Lietuvoje tokio atsitikimo.
– Ar gali kito tikėjimo žmogus kreipti į katalikų egzorcistą? Juk L.Lolišvili – ne katalikė?
– Spėčiau, kad L.Lolišvili yra krikštyta kaip stačiatikė. Bet Bažnyčia nedraudžia melstis už kiekvieną žmogų. Jei manęs netikintis prašytų maldų, žmogiškumas ir tikėjimas reikalautų, kad padėčiau. Kai žmogus patenka į avariją, neklausiama, kokio jis tikėjimo, jis gelbėjamas.
– Kiek pavyksta išgelbėti?
– Geriau sakyti ne gelbėjimas, o dvasinis gydymas. Aš žinau, kad kartais pavyksta išgydyti greitai, kartais tai užtrunka ilgiau, bet pavyksta padėti palyginti dažnai.
Negalima pamiršti, kad Dievas yra Galingasis ir velnias jau yra jo nugalėtas.
– Ar yra būtina kreiptis į savo vyskupijos egzorcistą, ar piktos dvasios apsėstas žmogus gali vykti gydytis kur nori?
– Tuo klausimu nėra kokių nors apribojimų.
– Ar tai nemokama?
– Ne, jokių tarifų nėra. Ir pačiam egzorcistui nemokama.
– Ar po egzorciszmo apeigų dvasininkui reikia kaip nors pailsėti, sukaupti jėgų?
– Pačios apeigos pavojingos egzorcistui. Tai – pavojinga tarnystė. Nors viskas vyksta Dievo vardu, bet dvasininkai yra žmonės, ir velnias juos veikia visokiais būdais.
Velnias gali keršyti, mėginti atitraukti nuo dvasinės veiklos. Velnias nenori būti išvarytas. Tačiau dar sykį pabrėžiu, velnias nebūtinai veikia per apsėdimą.
„Lietuvos rytas”, 2005 vasario 5, Nr. 30
