R.Doveika: išpažintis internetu negalima

Bažnyčia aktyviai gyvena internetinėje erdvėje. Tačiau asmeninio santykio su kitu internetas nepakeis niekada.

Deja, tačiau nei išpažintis, nei komunija negalimi internetinės erdvės rėmuose – jie visuomet yra regimai susirinkusios bendruomenės turtas, – tvirtino portalo redakcijoje trečiadienį viešėjęs kunigas Ričardas Doveika.

Atsakinėdamas į portalo lankytojų klausimus, dvasininkas dėstė savo požiūrį, kodėl abortai turėtų būti mokami, analizavo priežastis, dėl kurių žmonės nelanko Bažnyčios, aiškino bažnytinės santuokos negaliojimo subtilybes.

Paklaustas apie Vilijos Lobočiuvienės įkurtą raganų mokyklą ir kritišką arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus požiūrį į šį reiškinį, dvasininkas pritarė aštriam arkivyskupo pasisakymui, o raganų mokyklą prilygino bandymui mokyti vaiką pažinti “tamsos pasaulio griaunančią jėgą”.

“Raganų mokykla yra rimtas signalas kiekvienam iš mūsų, į kokią rytojaus tikrovę yra kėsinamasi palydėti mūsų vaikus – destruktyvaus ir tamsaus kelio patirtį, kuriame meilė, atsakomybė, savęs dovanojimas yra nesuvokiamos tiesos. Pritariu arkivyskupo nuomonei, kad tai yra didžiausias blogis, kurį galima pasiūlyti vaikams”, – savo požiūrį dėstė R.Doveika. 

Kur slypi priežastys, kad vyrai yra mažuma bažnyčioje Šv.Mišių metu?

Negalėčiau sutikti, kad vyrų yra mažiau bažnyčiose. Kiekvienas brandus tikintis žmogus atranda kelią į viešą religinį gyvenimą šventovės erdvėje.

Galėtume pajuokauti, kad santykinai moterų visada būna daugiau ir jos dažniau yra matomos, tačiau ir vyrai yra bažnyčių žmonės.

Neėjimo priežastys glūdi gilesniuose kloduose. Kartais pati kultūrinė aplinka ar esantys įsitikinimai įtakoja vyro viešąjį religingumo liudijimą.

Kodėl Amerikoje leidžiama tuoktis bažnyčioje kiek nori kartų, o Lietuvoje vieną kartą? Ar galiojanti antroji santuoka mums, lietuviams, duota Amerikoje?

Bažnytinė santuoka visuomet būna viena ir nėra kartojama. Pasitaiko atvejų, kuomet vienas iš sutuoktinių užveda santuokos paskelbimo negaliojančia procesą bažnytiniame teisme. Vykstančio tyrimo metu paaiškėjus  kad tam tikrų aplinkybių įtakoje nebuvo įvykusi santuoka, ji yra skelbiama negaliojančiai sudaryta.

Tokiu atveju santuoką sudarę žmonės gali antrą kartą švęsti santuokos sakramentą bažnyčioje. Taigi bažnyčia skyrybų neteikia, tik vedamas santuokos negaliojimo paskelbimo procesas. Jei toks procesas įvyko Amerikoje ar kt. krašte, santuokos sakramentą galima švęsti bažnyčioje. Ir ji bus vienintelė santuoka.

Norėčiau paklausti, kaip gerbiamai Editai Mildažytei buvo anuliuota bažnytinė santuoka? Ar už pinigus jau viskas ir Lietuvoje įmanoma? Kiek suprantu, bažnytinė santuoka sudaroma visam gyvenimui, ir tik labai išskirtiniais atvejais ji anuliuojama…

Mano žiniomis, bažnytiniame teisme vyko E.Mildažytės santuokos paskelbimo negaliojančia procesas, kuris ir paskelbė savo išvadą, kad ši santuoka buvo negaliojančiai sudaryta. E.Mildažytė nėra išskirtinis atvejis, nes kasmet ne viena dešimtis patikrintų santuokų yra paskelbiamos negaliojančiomis. Santuokinis tikrumas nėra įtakojamas jokiais pinigais, todėl šis procesas yra nemokamas.

Paskelbus santuoką negaliojančia, yra suteikiama teisė, leidžiama bažnyčioje švęsti santuokos sakramentą. Tiesa, kartais su tam tikrais apribojimais, kaip pavyzdžiui, vietos vyskupo leidimo gavimas. Ši praktika galioja visoje Katalikų bažnyčioje visame pasaulyje.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad niekam niekada nėra sudaroma jokių išskirtinių sąlygų – nieko išskirtinio nebuvo padaryta ir šiuo atveju.

Neseniai pasiūlėte, kad abortai turi būti mokami. Pasak Jūsų, daugiau pinigų liks kitų ligonių, pavyzdžiui, vaikų, gydymui. Bažnyčia yra viena iš turtingiausių organizacijų Lietuvoje ir pasaulyje, kodėl ji nemoka jokių mokesčių ir neprisideda prie ligonių gydymo? Ar Jūs, asmeniškai, mokate kokius nors mokesčius?

Asmeniškai atkreipiau visuomenės dėmesį į supratimą, kurio niekas man nepakeitė iki šios akimirkos, kad nėštumas nėra liga, kurią reikia gydyti abortu.

Abortas niekada nebus ir negalėtų būti sveikatos paslaugų teikimo spektre, nes gydymo sistema pati iš savęs yra skirta suteikti žmogui gerovę: sveikatą ir pilnavertiškumą. Abortas nesuteikia žmogui nei sveikatos, nei gerovės, nei pilnavertiškumo.

Laikausi savo nuomonės, kad tokia procedūra negali būti apmokama iš sveikatai skirtų valstybės lėšų. Sutinku, kad žmogus yra laisvas padaryti blogį – ir didelį blogį, kuris turi prisiimti visas iš to išplaukiančias pasekmes, materialines taip pat.

Šiandieninėje Lietuvoje yra daugybė vaikų, kurie kartais negauna teisėtai jiems priklausančio sveikatą gerinančio patarnavimo. Todėl ir atkreipiau visuomenės dėmesį į šitą neteisingumą  – asmeninės ambicijos kainą ir sergančio vaiko akių žvilgsnį. Esame pašaukti būti silpnųjų pusėje.

Demokratijos stiprybė ir glūdi tame, kad visuomenė atsakingai prisiglaudžia prie silpniausių. Ir mažas abortų skaičius, ypač specialai nutraukiamų nėštumų skaičius parodo žmogaus demokratiškumo ir jo laisvės kryptį bei atkreipia dėmesį , kuriame dar kartą Bažnyčia išreiškia savo nuostatą: gyvybė yra esminė žmogaus vertybė, kuri yra gėris pati iš  savęs.

O kiekvienas žmogus yra kviečiamas įžengti į auklėjimo pasaulį, kuriame išmokstama pažinti savo lytiškumą, didžiuotis savo lytiškumu ir atsakingai jį panaudoti.

Katalikų Bažnyčioje kunigai gyvena iš artimo malonės, kadangi negauname algų, o esame priklausomi nuo žmogaus gerumo ir kiekviena bendruomenė prisideda prie jai patarnaujančio kunigo gerovės. Kiekvienas kunigas, kuris savo tarnystę atlieka ir viešajame gyvenime – dėsto mokykloje, universitete arba gauna pagal vienokias ar kitokias pareigas atlyginimą iš visuomenės – visuomet yra tas, kuris moka mokesčius valstybei. Kuomet dirbau mokykloje dėstydamas tikybą, nuo mano algos buvo mokami visi privalomi ir teisėti mokesčiai valstybei.

Bažnyčios kaip bendruomenės materialinė gerovė, kuria naudojasi kiekvienos bendruomenės tikintysis, yra bendrai ir laisva valia suneštas gėris, kuris sukaupiamas laisvanoriškos aukos principu. Aukos, kuri nėra apmokestinama mokesčiais. Noriu priminti, kad Bažnyčioje esantis materialinis gėris yra skirtas patarnauti kiekvienam žmogui. Žinant, kad Bažnyčią sudaro ne tik dvasininkai, bet ir visa tikinčioji liaudis, galime džiaugtis besitelkiančių žmonių branda, kuri tai, ką turi geriausia, paskiria Dievo garbei ir bendram bendruomenės gėriui.

Gerbiamas Ričardai, ar horoskopai yra blogis? Ir ar nederėtų jų uždrausti?

Tikėjimas moko, kad žmogaus likimas, jo dabartis ir ateitis yra Dievo nuosavybė, o žemiškos laimės kelias yra kuriamas bendrystėje su Dievu. Tai, kas siekia šią tiesą iškreipti, padaro didžiulį blogį. Gamtos reiškiniai gali įtakoti mūsų sveikatos jauseną, bet niekuomet nebus kelrodis bendrakeleivis tikrai atsakingo žmogaus gyvenime.

Kas slypi tikėjime horoskopais? Asmeninės atsakomybės nebuvimas – juk nesėkmės atveju yra pasakoma: „Aš nekaltas, kaltos žvaigždės, neteisingas jų išsidėstymas arba ne taip susikirtusios gyvenimmo delnų linijos.” Tai atima asmeninį įnašą į savo istorijos kūrimą, o tai nuskurdina patį žmogų iš vidaus. Šią problemą išsprendžia ne draudimas, bet kasdieninis sąmoningumo brandinimas ir asmeninė atsakomybė už savo gyvenimą, kuriai reikia esminės vertybės – drąsos.

Ar tikrai taip liguistai piktai reikia reaguoti į Vilijos Lobačiovienės raganų mokyklą vaikams, kaip kad reagavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius? Juk tai tik tam tikra prasme „bajeris”, vaikų laisvalaikio leidimo forma. Juk nekaltais burtais ir prie Kūčių stalo užsiimame…

Arkivyskupo reakcija nėra liguista, bet labai atsakinga, nes tai yra tikras vaiko nuskurdinimo kelias. Iliuzijų pasaulio įteikimas vaikui, kaip savotiško gyvenimo krypties paso, yra didžiulė klaida.

Tikėjimas liudija, kad egsistuoja dvasinių būtybių pasaulis, kuriame sutinkame dvasinius asmenis: angelus, kurie yra asmenys, ir tamsos pasaulį, kuriame tamsos angelas Prieštarautojas arba vadinamas Šėtonas, irgi yra asmuo, kuris trokšta turėti įtakos mūsų gyvenime.

Mokyti vaiką pažinti tamsos pasaulio griaunančią jėgą, tai pristatant kaip nekaltą „bajerį”, yra didžiulis blogis, nes santykis su dvasiniu pasauliu nėra žaidimų ar „bajerių” lygmens santykis.

Tai yra pasaulis, su kuriuo vyksta nuolatinis žmogaus santykis, su kuriuo dialoguojama turi būti atsakingai ir brandžiai. Šėtonas trokšta, kad modernus žmogus turėtų susidaręs klaidingą, „nekaltą”, valiūkišką, raganiškai žavų ir švelnų savęs paveikslą, kuris būtų dovanojamas kitam žmogui, kuriam būtų paskiriama garbingiausia namų erdvė, šeimos židinio artumas, bet visa tai yra tam, kad per šituos nekaltus „bajerius” tamsa atliktų savo juodą darbą, kurio pasekmės yra tragiškos.

Todėl raganų mokykla yra rimtas signalas kiekvienam iš mūsų, į kokią rytojaus tikrovę yra kėsinamasi palydėti mūsų vaikus – destruktyvaus ir tamsaus kelio patirtį, kuriame meilė, atsakomybė, savęs dovanojimas yra nesuvokiamos tiesos. Pritariu arkivyskupo nuomonei, kad tai yra didžiausias blogis, kurį galima pasiūlyti vaikams. Tai lygiai tas pats, kas pakelti ranką prieš vaiko nekaltumą.

Kūčių vakare kai kurių pamėgti kultūriniai ženklai – liaudies burtai – nėra krikščioniškos vakarienės ženklas. Tad ir be jų išsiverčia daugybė šeimų, į ką kviečiu ir šiemet atsiliepti visus sąmoningus tikinčius žmones.

Gerbiamas Ričardai, kaip Bažnyčia vertina internetą? Ar neplanuojate išpažintį padaryti internetu? Manau, taip Bažnyčia priartėtų prie XXI amžiaus realijų. Ką manote apie tai?

Ačiū už įdomius klausimus. Internetinę erdvę galėtume laikyti viena iš naujo pasaulio formų, kuri atveria ir suteikia daug įvairiausių galimybių bei įtakoja ir kai kuriuos mūsų įpročius – neišskiriant ir religinius.

Internetas gali būti ir yra puiki erdvė Dievo žodžio skelbimui, krikščioniškų vertybių puoselėjimui ir tikėjimo liudijimui. Šia erdve pasinaudoja ir popiežius, ir vyskupai, ir kunigai.

Daug kur yra transliuojamos ir Mišios, rengiami religiniai forumai, kuriamos internetinės svetainės. Bažnyčia aktyviai gyvena internetinėje erdvėje, Kas nori paaukoti kokiai nors bendruomenei ar parapijai, tai irgi yra puiki galimybė.

Tik vieno dalyko niekad negalės pakeisti internetas – asmeninio santykio su kitu. O būtent šis santykis yra esminis sakramentų teikime.

Deja, tačiau nei išpažintis, nei komunija negalimi internetinės erdvės rėmuose – jie visuomet yra regimai susirinkusios bendruomenės turtas.

Kaip R.Doveika atsakinėjo į klausimus, galite perskaityti  ČIA. Dvasininkas pažadėjo po šv. Kalėdų atsiųsti atsakymus į klausimus, į kuriuos nespėjo atsakyti viešėdamas portalo redakcijoje.