Egzorcizmas: gydo troškimas pasveikti bei Dievo malonė
Kauno šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Vytenis Vaškelis – vienas iš kelių Lietuvos egzorcistų. Egzorcistu penkerių metų laikotarpiui ganytojas paskirtas Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2005 metų gegužės 31 d. dekretu. Jame, kreipiantis į paskirtąjį egzorcistu – kun. V. Vaškelį, teigiama: „Gerasis Viešpats teapdovanoja Jus savo malone, kad, vykdydamas savo vyskupo siuntimu pavestas pareigas, prisidėtumėte prie tikinčiųjų dvasinės gerovės, vaduojant juos nuo piktosios dvasios įtakos jų gyvenimams.”
Lotynų kalbos žodis exorcismus reiškia išlaisvinimas, išvadavimas. Pagal religijotyros žodyną, egzorcistas yra asmuo, šiuo atveju katalikų dvasininkas, turintis teisę atlikti egzorcizmus – apeigas „piktosioms dvasioms, tariamai sukeliančioms ligas ir kitas nelaimes, išvaryti.”
Katalikų Bažnyčioje kunigai egzorcistais uoliau pradėti skirti po Vatikano II Susirinkimo (1962-1965). Tokį Bažnyčios žingsnį skatino padidėjęs žmonių smalsumas burtams, ekstrasensams, okultistams, magijoms bei su tuo susiję padariniai žmogaus sveikatai, likimui. „Ne vien mūsų krašte, bet, tarkim, Prancūzijoje kiek daug veikia įvairių būrimo salonų! Lietuvoje Vatikano II Susirinkimo nutarimų diegimas vėlavo, – sako kunigas egzorcistas V. Vaškelis.
Dabar kai kurios šalies vyskupijos ir arkivyskupijos turi vyskupų paskirtus egzorcistus, o kitose vyskupijose dar ruošiamasi tai padaryti.
Ištirti, psichinė liga ar piktojo varginimas
Pasak kunigo V. Vaškelio, „Katalikų Bažnyčios Katekizmas” įpareigoja egzorcistą ištirti, kada asmuo yra piktosios dvasios apsėstas arba jos veikiamas, kada serga psichikos liga. Kai diagnozuojama, jog kai kuriuos žmones vargina piktosios dvasios įtaka, tuomet jiems pritaikomos maldos iš specialaus egzorcizmų apeigyno, kurias gali skaityti, beje, tik Vyskupų paskirti kunigai egzorcistai. O kai pastebimi nervų ligų simptomai, tada subtiliai dera ligonius nukreipti, pavyzdžiui, pas neurologus… Už turinčius psichinių negalių labai naudinga melstis įvairiomis išlaisvinimo ir užtarimo maldomis – spontaniškomis ir iš maldynų. Svarbiausia, kad tai būtų daroma tvirtai tikint ir net su pasitikėjimu iš anksto dėkojant Viešpačiui, kad Jis tikrai vienaip ar kitaip atsilieps į nuoširdžius tikinčiųjų ir ligonių, už kuriuos meldžiamasi, maldavimus.
Vyskupas, skirdamas kunigą egzorcistu atsižvelgia į krikščioniškas kandidato savybes: į jo pamaldumą, dvasinę brandą ir į kitas panašias savybes.
Ar Jėzus Kristus laikytinas pirmuoju egzorcistu? Kun. V. Vaškelio žodžiais, „Dievo Sūnus – tikrasis egzorcistas, nes Jis išvaduodavo žmones iš šėtono pinklių. Šią teisę jis patikėjo apaštalams – savo mokiniams. Svarbu pastebėti, kad visais laikais, taigi ir dabar (per egzorcistus) tuos žmones, kurie yra varginami piktųjų dvasių, išvaduoja prisikėlęs iš numirusių Viešpats Jėzus.”
Kunigas V. Vaškelis pokalbyje pabrėš, jog Dievo malonė gali išvaduoti piktosios dvasios kankinamą žmogų, jei jis bei jo artimieji… Sakinys nebaigiamas, nes turbūt toji pati Dievo valia nori, kad straipsnis būtų įtaigesnis, pirmiausia aprašant tai, kas nutiko, sutartą valandą atėjus pas garbųjį pašnekovą kalbėtis apie egzorcizmą.
Ogi pas kun. V. Vaškelį, sūnaus prilaikomas, jau klibinkščiavo maždaug 46 metų vyras; šalia bažnyčios lūkuriavusi moteris, pasirodė, buvo sunkiai einančiojo motina. Trijulė neįspėjusi kunigo atvyko pas jį pagalbos iš nedidelio arkivyskupijos miestelio. Ar ne Dievo malonė atvykėliams šypsojosi, jog būtent tądien šventovėje buvo meldžiamasi specialiąja – gydomąja – intencija? Ar ne Dievo malonė netrukus atleido žmogui koją, nes jis…
Šių eilučių autorei buvo leista stebėti kunigo bei dėl piktosios dvasios pristojimo atvykusiųjų pokalbį. Vėliau ganytojas paaiškins, jog egzorcistas pirmiausia privalo ištirti neva piktosios dvasios kamuojamą žmogų su juo kalbėdamasis, kad suvoktų šios negandos priežastis bei galėtų būti tikras, jog tai ne šizofrenija, depresija ar kita fizinė, dvasinė negalia.
Motina: – Sūnus 10 metų savy nešioja šėtoną, anksčiau gintis nuo jo padėdavo vietos klebonas bei Švenčiausiasis sakramentas. Dabar skausmai labai paūmėjo.
Sūnus: – Skausmas plinta po visą kūną, paeiti sunku.
Motina: – Esame tikintys. Sūnus negeria. Iš Rusyno grįžome 1990 m., tada sūnus ir pasikrikštijo, lietuviškai kalbėti išmoko. Ten gyvenome tarp musulmonų.
Sūnus: – Jutau, kaip jis į mane įėjo – kaip šaltis, apėmęs visą iki kojų galiukų.
Motina: – Kitas gali sakyti, kad tai „durno” kalba…
Sūnus: – Tikrai… Tada, prieš 10 metų, buvau darbe – fermoje, komplekse. Kai jis įėjo į mane kaip šaltas oras, blogai pasijutau.
Motina: – Kai pasikeikė, nes šeši veršiavimaisi tuokart buvo, ir įlindo šėtonas. Pervargo su veršeliais.
Sūnus: – Prakeiksmo nesakiau.
Kunigas: – Tuomet dėl sunkumų darbe turbūt stresą patyrėte ir apmaudą išliejote. Patikslinkite savo negalios simptomus.
Sūnus: – Iš pradžių pradėjau balsą girdėti: „Aš – piktoji dvasia, tavo draugas”. Sakau: „Atsikabink!” Tris dienas balsas kabinosi.
Kunigas: – Gal esate sirgęs nervų liga?
Motina: – Ne. šeimoje visi ilgaamžiai, mirę sava mirtimi.
Kunigas: – Ar kartojasi tie atvejai?
Sūnus: – Dėl skausmų šone, kojoje negaliu eiti į darbą.
Kunigas: – O ką medikai sakė?
Sūnus: – Jie jokios ligos nerado. Nepaeinu – krentu. Atsisakiau piktumų, nes internete aptikau, kad tokiu atveju reikia atsisakyti, bet nepalengvėja.
Kunigas: – Ar nesibūrėte, į ekstrasensus nesikreipėte?
Sūnus: – Kreipiausi į Azanovą. Kelerius metus po du mėnesius pas jį važinėjau.
Kunigas: – Nedera pas parapsichologus ir ekstrasensus pagalbos ieškoti, nes jie manipuliuoja savo klientų patiklumu ir jiems perša su magija ir okultizmu susijusias mintis, kurios kėsinasi pažeisti žmogaus psichiką. Tikroji pagalba ateina veikiant Dievo malonei… Viešpats ne tik per vaistus, piliules gydo, bet gydo ir per maldas, ypač kai pats ligonis su tikėjimu ir pasitikėjimu į Jį kreipiasi. Šiandien galėsim pasimelsti už jus.
Motina: – Sūnui lig šiol malda ir padėdavo. Tačiau po penkių dienų turėtų būti jo ir žmonos „šliūbas” – jie vedę, bet „nesušliūbavoti”, iš ten žmoną parsivežė, ukrainietę, – kaip jis nueis į apeigas? Išpažintį jau atliko.
Sūnus: – Tris mėnesius su žmona negyvenu – pasninkauju… Nevalgau ir mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Maitinuosi tik daržovėmis, makaronais, žuvimi.
Kunigas: – Nesistenkit perlenkti lazdą. Valgykite, kas jums tinka. Žmogui reikia visokių maisto produktų. Sveikumas yra dorybė… Puiku, kad priimsite Santuokos sakramentą, nes be jo intymus gyvenimas yra sunki nuodėmė. Viešpats gausiai laimina susituokusius bažnyčioje ir besistengiančius Jam savo gyvenimu patikti. Kokie jūsų skausmai?
Sūnus: – Nuo dešiniojo šono į kojas. Atsistot negaliu. Netikėtai atmintį prarandu ir ilgai nieko neprisimenu. Maldas pamirštu.
Motina: – Važiuoja į darbą dviračiu ir… viską pamiršta.
Kunigas: – Gal neramumas, irzlumas kankina?
Sūnus: – Stengiuosi būti ramus.
Kunigas: – Ruošiatės Santuokos sakramentą priimti, vadinasi, einate geru keliu, su Kristumi, Jis jus gydo, išlaisvina. Simptomai turėtų dingti. Tik reikėtų kantrybės.
Motina: – Ką daryti, kad dabar šėtonas jį į patalą guldo?
Kunigas: – Esate tikra, kad ne dėl medicina išgydomos ligos?
Motina: – Tikra!
Sūnus: – Šėtonas manyje juda! Kai einu prie Švenčiausiojo sakramento, dieną esu nuo jo laisvas, paskui vėl pristoja. Komuniją priėmus viduje tampa karšta, nemalonu. Tai, manau, jam nemalonu, kad priimu.
Kunigas: – Tai gali būti piktosios dvasios veikimas, ateinantis iš praeities. Gal Jūs ką nors keikėte, ar kas nors jus prakeikė? Ar spiritizmo seansuose nedalyvavote?
Sūnus: – Dalyvavau prieš 10 metų, prieš krikštą, norėdamas su savo angelu sargu pasikalbėti.
Kunigas: – Štai ir priežastis. Kaip tai darėte? Su adatėle?
Sūnus: – Taip. Laikraštyje, „Lietuvos ryte”, apie tai skaičiau.
Kunigas: – Jus spiritizmo būdu angelą kvietėte, o pristoja – tamsos angelai… Tada ir pablogėdavo?
Sūnus: – Iš pradžių ne.
Kunigas: – Ne kartą spiritizmu užsiiminėdavote?
Sūnaus sūnus: – Ištisai sėdėdavo prie apskritimu surašytos abėcėlės.
Kunigas: – Jūs nieko nejaučiate? Būti kartu su užsiimančiuoju spiritizmu taip pat negerai: jautresnės sielos žmones tai gali pažeisti. Taigi be atsakomybės jausmo kai kurie laikraščiai įvairių dalykų prirašo, o žmonės jais pasinaudoja savo bėdai priartinti.
Sūnaus sūnus: – Man neįdomus tas spiritizmas; turiu kuo domėtis. Ir mano mamai nepakenkė, kai ji kambaryje tuomet būdavo.
Kunigas: – Ko klausdavote – apie ateitį?
Sūnaus sūnus: – Visada apie ją tėtis klausdavo.
Kunigas: – Tai savotiškas būrimas.
Sūnus: – Šėtonas man neleidžia atsistoti iš lovos – negalėsiu į bažnyčią išeiti „šlūbo”.
Motina: – Bijau, kad ten nepastovės. Darosi lavonas. Pajuodo visai. Man jį palaidoti prisieis…
Kunigas: – Nekalbėkite taip. Melsimės, prašysim Dievo pagalbos. Šiuo atveju, matyt, reikia ir gydymo, ir išlaisvinimo iš tų negerųjų dalykų. Galėtume eiti ir pasimelsti. Bet kuriuo atveju Dievas pradeda visiško išlaisvinimo darbą.
Sūnus: – Šėtonas per mane kalba. Pavyzdžiui, perbėga šunelis kelią, o tarsi prieš savo valią jį apšaukiu, plūstu.
Kunigas: – Velnias jus gundo tiesos kelio atsisakyti.
Motina: – Kas bus, kai tas pyktis dar labiau prasiverš. Vietos klebonas skatina tramdytis.
Kunigas : Turėkite viltį Viešpatyje. Labai svarbus jūsų bei namiškių tikėjimas. Viešpats laukia, kad visi artimieji krikščioniškai gyventų. Melsimės ir išgydymo, ir išlaisvinimo. Tokia bus pradžia.
Vyksta mainai
Kunigas egzorcistas su negalios ištiktuoju nueina į nuošalesnę bažnyčios patalpą pasimelsti.
Motina taria: „Blogis atima protą – jis man nesakė, kad spiritizmu užsiiminėja (gyvename atskirai)… Nekrikštytas! Tai kokį jis angelą sargą galėjo prisišaukti?! Tik šėtoną! Ir vis – mama: man 72 metai, ir turiu judėt dėl sūnaus… Septynios operacijos padarytos, ir dar gyvenu. Bijau, kad šėtono blogis, agresija išsiverš iš sūnaus, viršų paimdamas, jo gėrį sužlugdydamas. Jis mano, kad pasninkaudamas šėtoną silpnina. Tik save alina!” Kai įdomiai pasikalbame su moterimi – apie jos vaikystę Žaliakalnyje, prie tos pačios šv. Antano bažnyčios, joje ji krikštyta, prie šventovės karo metais stovėjo belaisvių palapinės, o kai ji, mergaičiukė, nešė mamos užteptą sviestu duoną belaisviams rusams, pelnė SS būrio rudmarškinio spyrį geležim kaustytu batu, dvi savaites iš lovos nepakilo; apie gyvenimą svečioje šalyje, kurion pateko užtai, kad mama buvo Prezidento Smetonos siuvėja, – grįžta kunigas su jos sūnumi. Kodėl giedrėja motinos bei jos anūko akys, švinta veidai? Nes mato pasikeitusį sūnų bei tėvą. Šis patvirtina: „Koją atleido.” Trijulė užsirašo egzorcisto telefoną. Kai motina sūnaus klausia, ar jis atsiskaitęs – paaukojęs bažnyčiai, kunigas sako: „Galite paaukoti savo parapijos bažnyčiai. Atsidėkoti galite gautąjį gėrį skleisdami savo aplinkoje. Tikėkite Viešpačiu ir pasitikėkite, dėkokite Jam.” Atsisveikinęs su širdingai jam dėkojančiaisiais, kun. V. Vaškelis pastebi, jog šventovės raštinėje laukiąs jaunesnio amžiaus vyras taip pat, Dievui padedant, labai sustiprėjo. Į bažnyčios kleboną egzorcistą jis kreipėsi, kai gydytojai nieko gera nežadėjo po venų keitimo operacijos. Dabar – jos nebereikia!
Kunigas V. Vaškelis skaidrios, palaimintos ramybės pilnas ir prieš, ir po susitikimo su minėtaisiais žmonėmis. Ar tikrai nepavargo? Sako, kad ne: kai gelbsti kitiems – dėmesiu, meile dalijiesi, Viešpats stiprybės pripildo: „Vyksta mainai”.
Po maldų aplanko ramybė
„Apsėstieji – nekontroliuojami, šaukiantys, besiblaškantys – labai retai pasitaiko, – kalba jis. – Dažniausiai po maldų iš specialaus – „Didžiojo egzorcizmo apeigyno” piktosios dvasios varginamuosius aplanko ramybė, palengvėjimas. Taip vyksta išlaisvinimas. Svarbiausia – siekiant padėti piktojo veikiamajam – jo vidinis noras išsilaisvinti priimant Susitaikymo sakramentą ir Komuniją, pasiryžimas eiti per gyvenimą su Viešpačiu meldžiantis ir krikščioniškai gyvenant. Tuomet maldos labai gelbsti po išpažinties. Išpažintis – tarsi mažasis egzorcizmas, nes, nuoširdžiai pripažinus nuodėmes, jos panaikinamos ir suteikiama dvasinė ramybė, vidinis džiaugsmas – vyksta nuostabūs pasikeitimai: vietoje blogio įsitvirtina gėris. Net jei dar lieka blogų įpročių likučių, jie ilgainiui tirps, nes visą to žmogaus gyvenimą lydi Dievo gelbstinti malonė, – ypač kai jis pats su Viešpačiu ir Marija vis artimesnio bendravimo ieško.
Kai kuriems asmenims ir vienos egzorcizmo maldos užtenka, tada jie pagal galimybes nukreipiami į parapijų bendruomenes ir maldos grupes, kad būtų jų sustiprinami, palaikomi. Nes gali atkristi, jei neliks noro taisytis. Kai piktosios dvasios veikiamas asmuo negrįžtamai atgauna dvasios pusiausvyrą, jėgas, prarastą ramybę, tai, manau, ir yra antgamtinės malonės veikimas.”
Atnaujinti gyvenimą
Pašnekovas papasakojo apie vieną sunkų atvejį, kai, matyt, nuo narkotikų apkvaitusią merginą, atvilktą kelių tikinčių vyrų, kurie priklausė Šventosios Dvasios atsinaujinimo judėjimui. Mergina blaškėsi, mosikavo rankomis. „Po egzorcizmo maldos jos šauksmai ir blaškymasis aprimo. Bet tai buvo ne visiškas išsilaisvinimas – turbūt todėl, kad ji pati negalėjo melstis, nes matėsi, kad buvo paralyžiuotas jos mąstymas. Tačiau pabaiga – viltinga: mergina, vėliau atgavusi sveiką protą – vartojo ir psichiatrų skirtus vaistus, atsisakė buvusių įpročių ir grįžo prie tikėjimo, atliko išpažintį ir pasiryžo gyventi krikščioniškai atnaujintą gyvenimą. Tąsyk merginos psichiką buvo aptemdę ne vien kvaišalai, bet per narkotikus ją vargino ir piktasis.”
Taip, psichikos ligos galinčios atsirasti ir dėl apsėdimų, kai asmuo yra slegiamas sunkių nuodėmių, dalyvauja būrimuose, satanistų susirinkimuose. „Pavojingiausia dalyvauti satanistų šėtono garbinimo ritualuose, nes kai jis užvaldo žmogaus dvasią, tuomet, net nelaimingajam panorus išsilaisvinti iš piktojo pančių, būna labai sunkus ir ilgas grįžimas pas Dievą.”
Svarbiausias ginklas
Neigdamas ekstrasensų galimybę išgydyti šėtono veikiamą žmogų, kunigas V. Vaškelis teigia, jog kai negaluojantysis siekia artumo su Kristumi, Jis išgydo negrįžtamai, Jo tiesa žmogų išlaisvina. „Pažinkite tiesą, ir tiesa jus padarys laisvus”, – skelbia Šventasis Raštas, kartu – skatina nepasilikti dvasiniame drugnume – netvarkingame gyvenimo būde, tokiame dažname vartotojiškoje visuomenėje, kai prisirišama prie materialinių vertybių, tampama darboholikais, užmirštančiais poilsį, maldą. „Kai esi drungnas, taip pat piktosios dvasios gali prikibti, – sako egzorzistas. – Antai darboholikas, ieškodamas nusiraminimo alkoholyje, gali tapti nuo jo priklausomu, tačiau to nepripažinti. Tokiu atveju jo namiškiai gali kreiptis į vietos kunigą, kad užprašytų už savo namiškį Mišias. Atsitinka, kad karštos artimųjų užtarimo maldos už nepripažįstantįjį piktojo veikimo jį taip paveikia, kad jis net atsigręžia į tikėjimą. Matydamas pozityvią krikščioniškojo gyvenimo įtaką, jokiu būdu nebenori grįžti į buvusio nuodėmingo gyvenimo kelią. Malda – svarbiausias ginklas su blogiu: per ją veikia Dievo malonė.” Pašnekovas mini vyrą, pas jį atėjusį ir po išpažinties bei maldų už jį jau 1,5 metų nebegeriantį alkoholio.
Užkeikimas grįžta bumerangu
Šėtonas prikimbąs ir prie puikybe sergančiųjų – virš visko iškeliančiųjų savąjį ego: vien savo protinius, kitus pasiekimus, menkai mylinčius savo artimuosius, kitus žmones. „Puikybė gali užblokuoti Dievo malonę. Ji lanko nuolankiąją širdį.”
Nelabąjį žmogui gali prišaukti ir kito asmens, prakeikimai, užkeikimai, pikti keiksmai. Pasitaiko, jog kai kuriuos tokių šeimų narius kartais net iš kartos į kartą gali lydėti tam tikros ligos, nelaimės. Tuomet jiems reikia išlaisvinančių maldų. Taip pat būtina melstis, pavyzdžiui, užsakyti šv. Mišias, ir už jų mirusius protėvius. Tačiau ir prie užkeikiančiojo bumerangu šėtonas pristoja. Ką daryti, kad prakeiksmas neliptų? „Blogi linkėjimai nepadarys bėdos, jei gyvensi krikščioniškai – pasilikdamas Jėzaus bei Švč. Marijos nuolatinėje globoje. Jei žmogus kitam ko blogo palinkėjo spontaniškai pykdamas, širdyje to nelabai trokšdamas – blogio dar nepaveiktas bei jo neskleisdamas, – Dievas galintis ir nesiųsti bumerangu jam atsako…”
Vaikai, pasak pašnekovo, gali ateiti į šį pasaulį pažeisti protėvių prakeikimų arba netinkamo tėvų gyvenimo būdo, dėl jų lankymosi pas būrėjas, burtininkus, ekstrasensus. Todėl vaikelį, kaip jautriausią ir silpniausią, gali ištikti piktojo veikimas – nepaaiškinamas irzlumas, nervingumas ir pan. „Yra tekę susidurti su vienu kitu vaikeliu, kuriems medikai atsisakė padėti, nes negalėjo nustatyti diagnozės. Tada meldžiamasi išlaisvinimo malda už vaiką ir tai pat – už jo suklaidintus tėvus, kad jie grįžtų prie krikščionių tikėjimo: jų atsivertimas reikalingas, kad būtų pašalintos kliūtys vaikeliui pagyti”, – teigia kunigas V. Vaškelis. Vaiko psichiką labai žaloja tėvų perdėm griežtas, agresyvus arba skaudus elgesys su juo – jaunutė siela gali tapti dirgli, neurotiška, šizofreniška, augti nevisavertė. Vaikas gali būti psichiškai sužalojamas bei veikiamas piktųjų dvasių įtakos, kai jo tėvai nuolat blogai elgiasi, namie kelia įtampą riksmais, keiksmais, grubumu, nuolatiniu smurtu. „Tuomet padeda kreipimasis į tikintį psichoterapeutą, tai pat dažnai puikių rezultatų duoda išlaisvinimo malda.”
Egzorcistas pabrėžia, jog tiesiausias kelias iki visiško išsivadavimo iš buvusio gyvenimo bei atsiverti naujam – vienytis su Viešpačiu per atgailą, Komuniją, per maldą, skaityti Šventąjį Raštą, stengtis liudyti Dievą, patarnauti kiekvienam sutiktajam. „Kai žmogus tiki Dievą ir kaskart vis labiau pasitiki Juo, anksčiau ar vėliau Jis suteiks palengvėjimą, išlaisvins,” – pasakojimą apie egzorcizmą baigia žmonių sielų gelbėtojas kun. V. Vaškelis. Jo žodžius, kad yra tekę melstis egzortų, išlaisvinimo bei užtarimo maldomis ir per atstumą – telefonu (skambinusi iš Airijos moteris, užkeikta kitos dailiosios lyties atstovės), – patvirtina netilstantys telefono skambučiai pašnekovui. Jis tikrai sielą stiprinančiu, įtaigiu, giedriu žodžiu meldžiasi užtarimo malda: „Išgydančiojo Dievo jėga tenužengia ant jūsų! Mums reikia tikėti ir pasitikėti, ir Dievas savo darbą atliks. Jis gydo ir išgydo!”
Puolę angelai
Kas tos piktosios dvasios? Kun. V. Vaškelio teigimu, tai – tam tikra dalis puolusių angelų, kurie su aiškiu protu ir visiškai laisva valia sukilo prieš Visagalio Dievo tvarką, galutinai apsispręsdami gyventi be Jo. Ši jų nuopolio nuodėmė tapo neatskiriama jų egzistencijos dalis ir būtinybė. Skaudžiausia, kad šio piktųjų dvasių maišto prieš Kūrėją bendrais tapo pirmieji žmonės, kurių neklusnumas Dievui atnešė į Žemę ligas, nelaimes, mirtį ir kitas negandas. Bet veik prieš 2000 metų Dievo Sūnus savo mirtimi ir prisikėlimu iš numirusių tikrai sutaikė visą žmoniją su Dievu Tėvu. Šis visų laikų žmonijos išgelbėjimas (nuodėmės, šėtono ir mirties nugalėjimas) ir yra svarbiausias bei didingiausias pasaulyje egzorcizmas.
Bet kad išlaisvinančioji Jėzaus meilė veiktų mūsų kasdieniniame gyvenime, reikia, kad mes ją priimtume su gyvu tikėjimu į savo širdis. Tada, nors Dievui leidžiant, demonai dar iki pasaulio pabaigos gundys žmones, tačiau su Kristumi, ryžtingai atsispirdami nuodėmei ir šėtonui, mes tikrai pasieksime galutinę pergalę Danguje.
„Puolusiųjų angelų – piktųjų dvasių laukia amžinasis pasmerkimas, nes jos sąmoningai pasirinko pražūties kelią. Demono prigimtis – trokšti tik blogio. Jis pats kenčia ir trokšta kitus į kentėjimus atvesti. Bet kuris blogio pasireiškimas gyvenime yra vienaip ar kitaip susijęs su kūrinijos kūrybos pradžioje sąmoningu dalies bekūnių dvasių – angelų sukilimu prieš patį Dievą Visagalį”, – teigia egzorcistas V. Vaškelis. O karai, nekaltų vaikelių žūtys? Tai, pasak pašnekovo, Dievo atpirkimo plane gali būti didesnio gėrio prielaida, kai dėl Jėzaus Kristaus kančios ant kryžiaus nuopelnų nekaltai žuvusieji bus tikrai ir vertai išaukštinti Amžinybėje.
Laikraštis „Šeimininkė”
