10 000 straipsnių
Senieji įvykiai, istorija
Apauga mitais, laukiam,
Kada po šimtų metų
Kas naujai atras,
Gyvenimą kitaip įvertins,
Kada sulauksim kito amžiaus,
O kiek interpretacijų suregs...
Net miškuose kelmai suzmenka,
Apauga samana žalia,
O po jomis - ertmė tuščia,
Dabar išdygusios eglutės
Puvėsiuose išauga menkos,
Be tvirtos žemės
Šaknys neįkimba-
Be ateities bus rašoma
Kad ir nauja knyga...
Jeigu nematome,
Kaip dygsta, auga,
Grius eglė iš šaknų žalia.
Paliečiu kaktą ,antakius
Ir lūpose svajonių aidas -
Klausau,kaip žodžiai liejasi ,
Lyg šoktų snaigės už langų ,
Kai tavo skruostą glostau švelniai ,
Delnuose šilumą jaučiu .
Naktis prie lango prisiglaudus-
Aplink tylu tylu tylu...
Ant balto lapo raidės rauda ,
O kažkodėl vis nematau akių...
Gal buvo šaltos mano rankos ,
Neuždegiau prie durų žiburių .
Suklupo nerimas prie slenksčio ,
Kad džiaugsmas nepasuktų
Vėl pro šalį arba visai kitu keliu.
O gal ir aš ne ten einu?..
2008
O,prieš akis menkutis beržynėlis.
Apsidairau-aplink niūrus ruduo-
Jau sausos smilgos draikos vėjuj ,
Upelyje tik dvokiantis vanduo.
Kai saulė medžių nesušildo ,
Sustingsta šakos-smelkia šlapdriba ,
Prie kojų parudavę lapai limpa -
Dabar geriau ,jei siautėtų žiema.
Tada pavasario galėtum laukti ,
Į ateitį žiūrėtų siela atvira .
Ruduo... Į užantį slepiu skarelę baltą ,
Mojuoti,išlydėti - nėra ką...
2008
Geltonos lygios statmenai
Užuolaidos ant ežero pakrantės ,
Kur nusileidžia lig vandens
Pro nendrių šydą saulės spinduliai-
Tarsi blakstienos ilgos ,
Dangų mylinčios mergaitės ,
Sustingo žvilgsnis
Ties šešėlių ribuliais.
Dabar ruduo ir niekas nebevaikšto
Per gervuogių aštrias šaknis -
Nutyla medžiai, žemės pasaką išsaugos
Nusvirę ežere žilvičiai trys.
Brendu per lapų patalus
Jau nurudavusia pakrante-
Kaip šnabžda nendrės ,
Ką kalba su manim, klausau...
O,kad tik rudens užuolaidos
Į mano širdį liūdesio neleistų ,
Kai prisikelti po nakties bandau .
2008
Bijau jausmų,kai šiluma užplūsta
Ir siela kyla į žvaigždes ,
Kai nežinioj bijau paklysti ,
Nes nemanau,kad kas mane suras.
Ir nežinau ,kur galima nuklysti ,
Kai žingsniai dunksi po gatves...
Einu Siaurąja ir bijau paslysti-
Tada ir vėjas kaip šapelį
Kažin kur nuneš.
Ne menko atpildo už triūsą ,
Ne netekties-tik užmaršties bijau ,
Kai skersgatvyje gatvių šviesos lūžta ,
Į juodą stulpą atsitrenkt bijau.
Nejaugi galima nuslysti
Per sniego taką į gilias pusnis ,
Bet nesustosiu po žibintais -
Eiti ,klysti yra tikroji mano prigimtis.
2008
Ir iš po sniego kyla -
Tarsi susimokę
Geltonai žydi pataisai ,
Gal džiaugiasi ,kad jie kitokie
Kad būtų pavyzdžiu ,
Lygiuotųsi į juos draugai...
Ne veltui prie altoriaus
Vainiką iš jų pina ,
Dievo malonės prašo-
Amžinai žalia spalva ,
Šventus paveikslus
Užstalėje padabina
Net sudžiovinta šakele.
Bet nevienodas
Miško gyvasties likimas-
Gerai ,kad pasisėjo eglė ,
Liks ir ji žalia,gyva ,
O jos šakelė pagerbta
Tik per Šv.Kalėdas-
Bus greitai išmesta ir pamiršta.
O,nežinau,ar aš kitokia ,
Todėl žvilgsniu paglostau
Šias pataisų geltonas žvakeles.
2008
Žalieji kailinėliai
Ant kelmų-meškučių
Prieš Kalėdas nubąla
Sniego patalais ,
Žiūri-krūmeliuose
Jie pūpso pasipūtę ,
Ir tarsi laižo liežuvėliu
Žalią lėkštutę
Pasotinę pilvelį
Karameliniais ledais.
Kas praus ausis
Ir šaltą jų snukutį ,
Kai prie šaltinio jie prieis ,
Reikės skubėti ,
Nes bebėgdamas šaltukas
Ant kiekvienos mažos balutės
Greit ledo langus
Švelniomis vėduoklėmis
Išskleis.
2008
Buvai miške
Parnešt Seneliui Šalčiui
Eglės šaką dėl Kalėdų-
O ar kiškučio paprašei ,
Kad atkapstytų dovanėlę
Po eglute žalia ,
Kurią paslėpęs turi kėkštas
Giliai giliai po šakomis
Ir po spygliais?..
Ar pamatei,kai žiemą
Ant senų kelmų
Dar auga pasistiebę
Grybukai su kepurėm
Apvaliais kraštais?..
Išmok eilėraštį
Kaip pupų pėdą
Su daug gerų ,linksmų
Linkėjimų visiems .
Po vieną juos visus
Tarsi pupas išmėtyk-
Tėveliams ir draugams
Seneliams ir nors vieną
Man palik.
2008
Kaip eglės viena kitą myli ,
Kaip liečiasi žalia šaka ,
O šaknys taip aukštai iškyla ,
Kad pasidžiaugtume drauge.
Susikabina šaknimis ir stovi
Prieš vėją ir liūtis,
Kai plauna joms kasas...
Lyg šnabžda mums,
Kad žemė jas ir mus
Ne amžiams laiko
Ir skubina giliau įleist šaknis-
Gyvenimo gijas...
Skolingi žemei pasiliekam
Už prieglobstį,žalias girias ,
Kai jos langai mums atviri palieka-
Tiktai ateik ir gerk į sielą
Nuo eglių krintančias rasas.
2008
Baltu ledu žuvelės plauko ,
Čiaumoja žoleles,šapus-
Iš kur jos čia dabar atplaukia ,
Gal mėnesienoje tiktai pabus?..
.
Ir krokodilai vangiai traukia
Pro stebinčius lyg pasaka sena ,
O čia šaltuko pėdos atsispaudžia
Ir bėgti kviečia, kur nauja šalna.
.
Bijau toliau net kojos kelti-
Tokia trapi šios vizijos pradžia ,
Papūs šiaurys ir sniegas baltas
Apdengs raštuotas balutes.
2008
Lyg popieriuje iškarpyta-
Tik žolės pasibelsti nori
Pro mažyčius langelius...
Kas gi Kalėdų stalą
Dar gražiau užtiesia ?
Tik šaltis-juokdarys smagus.
Kiekvienas potepis-spalvų likutis...
Palauksim ,gal nebebus lietaus ,
Tada mažytės susitrauks balutės ,
O storas ledas ežerus užrauks.
Kaip šaltis staltieses ištiesia
Ant pievų duburėlių apvalių-
Net staklėse gera audėja
Vis mokosi iš jo audimo paslapčių.
O ką statysime ant stalo?
Ne puokštę iš gėlių gražių-
Tik per Kalėdas eglių šaką
Papuošim obuoliu kvapniu.
Prie balto stalo, kai susėda
Visa šeima-nuo seno lig mažų.
Pro dangaus skliautą sklinda giesmės
Ir susilieja tarsi choras angelų.