Archyvai: Poezija

Pakriaušėje juodi šešėliai -
Ten stiprūs medžiai griuvę
Iš plačių šaknų...graudu.
Nejaugi taip nuplovė
Savo skausmą Urvenėlė ,
Kitiems atnešusi daugiau skriaudų.
O gal ledonešis čia įsivėlė,
Kad kelią jam pastojo ne laiku ,
Ir juodalksnius,klevus nuo kelio vertė -
Taip rodė savo galią prieš kitus...
Kada Pietys viršūnėmis prabėgo ,
Dejavo drebulių baili širdis ,
Tiktai baltai žydėjo juodos ievos
Ir lapais puoštis neskubėjo -
Pasiglemžė visų gėlių kvapus.
Nepastebimai ruduo atbėgo
Nubarstęs šlaituose gelsvus lapus ,
Vaiduokliai- medžiai lyg nuogi gulėjo ,
Kiti, vėjovartose prastovėję ,
Žiemos sniege kupsteliais bus...
2008

Sena sodyba prie upelio ,
Kur puotą kelia Urvena ,
Kada subėga į jos prieglobstį upeliai ,
Pražysta čia baltai ieva.
O sodo pakrašty dar šulinys su pėdžia-
Tarsi šaltinio jo skaidrus vanduo -
Pagirdė jis ne vieną pakeleivį
Ir obuoliais vaišina šeimininkai ,
O obelis lyg špygą rodo negeriems...
Kasmet pražysta krakatūzai ,
Rudenį uogos jo raudonos po šalnų
Saldžiu kvapu strazdus vilioja ,
Kuriuos seniau didikai dar medžiojo ,
Nors kąsnis mažas,bet taikinys gražus.
Kiti laikai,kitokie papročiai ir žmonės-
Tuštėja vienkiemiai ,pakriūtės- be javų ,
O sodas gal vienatvėje nuliūdęs
Dar tebekviečia į svečius .
Tik iš urvų ištrūkus Urvena
Skubės gal amžinai pakluonėm
Pro vienišus,tuščius namus.
2008

Prie kelio žmonės vis sodina
Egles ,net obelis,
Nors obuolių neskins...
Tarp eglių pasipuošęs
Stovi ąžuolėlis-
Tokia spūstis visiems
Kol kas nekenks.
Jau eglės -motinos
Kankorėžius iškėlė ,
Ištįsusi juos apglėbė
Šaka obels ,
O ąžuolas -galiūnas
Liko augti pamažėle ,
Nes jam paskyrė
Žemė-motinėlė
Ilgai gyventi ,
Laisvėj augt...
2008

Pakrūmė-tai vaikų darželis ,
Kur smilgos-auklės ,
O dilgynės -pikti prievaizdai -
Puikuotis prieš kitus neleis.
Nepanorėsi su kuo nors draugauti-
Paslėps nuo saulės ir nebepaleis.
Ir teks kleveliui uosį pasirinkti ,
Iš kito šono dar kiti medeliai
Lapelius išskleis...
Pasaulyje tiek daug gyvybės ,
Kuri dažnai gražiai išdygus ,
Paliks pakrūmėje ,
Į aukštą mišką niekad nenueis...
2008

Koks ryžtas,noras išgyventi ,
Kaip šaknimis lyg dantimis
Į žemę- gyvybės įsčias įsiskverbti
Ir dangų pamatyti savo akimis.
Kasdien pajusti,kaip vanduo
Papildo širdį atgimimo syvais ,
Kaip rankomis nukrintančius lapus
Sau nuo kaktos nužerti- taip nulemta bus ,
Kad šis ruduo lyg saulė iš aukštybių
Po mano kojomis paklos
Vandens laše dar žaižaruojančius medžius.
Kokia palaima visada girdėti ,
Kaip lapas krinta nuo šakos ,
Kaip akmenys po šaknimis
Pradės tarsi nenuoramos krutėti ,
Kaip išsilaisvina iš jų globos...
Pamiršus drėgną ,pilką smėlį
Netyčia klesteliu prie išdidžios
Gyvenimo vagos.

Leipsta juokais pakrūmėje berželiai
Ir kibirkščiuoja- kalbasi jauni ,
Kaip nugalėjo jie imtynėse prie kelio ,
Kaip ruošėsi į ringą dėl garbės visi...
Į juos juk lieknos drebulės žiūrėjo ,
Ar drąsūs vyrai sprendė iš akių-
Prie slenksčio pasitikusios kalbėjo ,
Kiek potvynį iškęs,ar nepražus.
Laimėjo kovą -beržynas baltas ošė ,
Kai vasara apdovanojo vainiku žaliu ,
O drebulės šnabždėjo - buvo pasiruošę...
Ir trobose jaunikiai bus geri, ir prie darbų.
2008

Kur statūs skardžiai ,
Dusynas,Urvena srovena
Ir dangaus stogas-
Namai be durų ir langų...

Kemsynuose klaidžiuos
Čia pasislėpusios gyvena
Kaimynės,raganos ant šluotų
Skraido mėnesienos atšvaituos.

Sodybos senos ,
Kuriose seniai nebegyvena ,
O klėtys,pirtys tebestovi
Ant akmeninių pamatų...
Prieš daugel metų
Čia sutikti dar galėjai
Rubikių ar Mušėjaus žveją ,
Matyti ežerus pro medžiuose
Išdžiaustytus lino tinklus...

Jauni tėvai paliko tėviškėlę ,
Jau sudūlėjo kryžiai ant kapų.
Palikusi viena Ancelė ,
Tiktai šunelį pasiėmus ,
Išėjo laimės pasitikti-
Prakalbinti tėvelių vėles ,
O gal tik pasivaikščioti
Prie Urvenos krantų.

Beeidama akiduobę užėjo ,
Pastojo kelią išvartos miškų...

Pakėlusi akis išvydo
Jauną lyg bijūną bernužėlį-
Taip į tėvelį buvo panašus...
Jaunasis Raugerkšniu pasivadino
Ir pasisiūlė palydėti į namus ,
Bet ji,akis nudelbusi,paslydo
Ir nugarmėjo į akivarus gilius.

O jeigu eisi,ir dabar matysi-
Čia sruogas raganų plaukų...

Senąjį tėvą,šaukiantį dukrelę ,
Kad jų landas aplenktų
Ir naktimis nepasiklystų...

Ir motinėlę,budinčią prie vandenų.

O kur bernelis ,likęs vienas ,
Keleliu į pamiškę nuėjo ,
Paliko laukti pabalnotas žirgas ,
Išjodinėtas raganų piktų.

Dar tebelaukia ir šunelis
Prie Ąžuolo ir Klevo-milžinų ...
Kas jie ,paklausk senelių.

O auksu pasipuošę pabroliai-berželiai
Dar tebelaukia į namus
Sugrįžtančių su laimės kraičiu-
Raugerkšnio ,Ancelės ,
O galbūt jųdviejų vaikų.
2008

(Ancelė)

Birus geltonas
Lyg lelijos kepurėlė
Pakrantės smėlis ,
Plautas ir liūliuotas
Ežero bangų...
Kiek išaugino medžių-
Alksnių ,juodalksnių ,
Šaltekšnių,ievų ,
Raugerkšnių ,klevų.
Ir uosis barsto
Sėklas -pasagėles ,
Lazdynai riešutus iškėlę ,
O ąžuolas pasiūlo
Savo giles šernams ,
Kai drebulės,žilvičiai
Tįso bebrams prie langų.
Labiausiai myli lengvą smėlį
Berželiai-dideli, maži...
Jie ,kaip ir mes ,pakrypsta ,
Į dangaus mėlynę akis pražiūrėję ,
Ir lieka gelto smėlio užnešti.
2008